Austrija visais laikais įkvėpdavo naujovių ir idėjų, tačiau tuo pačiu metu buvo ir natūralumo puoselėtojų šalis. Po šią šalį keliaudamas negali nesistebėti paprastomis detalėmis, sugebėjimu maksimaliai išnaudoti erdves, kraštovaizdžio sutvarkymu, gamtos ir žmogaus veiklos derme, sąmoningu išteklių naudojimu. Daug minčių kyla pasižvalgius po labiausiai į vakarus nutolusio Austrijos regiono Forarlbergo kaimus, kurie žiemą virsta slidinėtojų meka, o vasarą – kalnų turistų rojumi. Kas čia labiausiai krinta į akis?

 

Architektai atpažįsta medžio sielą

Vieno iš šešių Forarlbergo rajonų Brėgencervaldo kaimuose apgaubia ramus, šviežia mediena kvepiantis pasaulis. Dauguma namų čia tradiciškai dengti medžio trinkelėmis arba, užplūdus naujosios architektūros madai, pastatyti it didžiulės daržinės iš vertikalių bei horizontalių lentų. Tas lentas pjausto lentpjūvės, trinkeles gamina fabrikai, kuriuos išvysi pakeliui, kad ir kur važiuosi. Medžio meistrai savo dirbtuvėse ir kiemuose drožia langines, interjero detales – jų visuomet prisireikia.

Brėgencervaldo architektai ir drožėjai įgijo ypatingų sugebėjimų ištraukti medžio sielą. Jie žino, kad svarbu nukirsti tinkamą medį tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje, o po to leisti jam lėtai išdžiūti. Todėl skubos nėra – viskam savas metas. Nėra ir jokio dirbtinumo – namai nedažomi cheminiais dažais. Medį tereikia impregnuoti, o saulė ir vėjas bėgant metams nudažo sienas natūraliai, suteikdami tinkamą spalvą. Taip ir sveikiau, ir namas darniau įsilieja į kraštovaizdį.

Brėgencervalde į akis krinta trys statybinės medžiagos: medis, plienas ir stiklas. Pagrindinė regiono mediena – sidabrinės eglės, kurių Alpių šlaituose apstu. Namai tarpusavy panašūs ir darniai susilieja su kraštovaizdžiu. Ypač daug jų statoma iš vertikalių lentų. Nieko nėra per daug – tik tiek, kiek reikia. Plieninės konstrukcijos bei jų priedai gaminami vietos fabrikuose, o sukurti menines detales – kaimo kalvių darbas.

Tradicijos ir naujovių dermė

Tradiciniams Brėgencervaldo pastatams dengti naudojamos medžio trinkelės gaminamos skeliant kamieną, o prie sienos tvirtinamos iš apačios, kiekviena – viena vinimi. Anksčiau trinkelėmis dengdavo tik stogus, bet ilgainiui jos pritiko visam namui.

Taip apkloti namą nėra pigus malonumas, turint galvoje ne tik padengimo išlaidas, bet ir tai, kad trinkelėms susidėvėjus namą reikia nulupti ir vėl dengti iš naujo. Iš tos pusės, kur dažniausiai pučia vėjas, namus beveik visuomet dengia sidabrinės eglės trinkelės.

Naujieji namai, nors ir yra kitokios išvaizdos, stebėtinai dera prie senųjų. Jų statyba paremta moderniais principais. Paprastų konstrukcijų naujieji pastatai lengvi, juose vyrauja didelės erdvės, tušti plotai ir dideli langai.

Ypač aukšti reikalavimai keliami pastato estetinėms savybėms, energijos taupymui, natūralumui. Ant stogų matyti saulės baterijų. Namui šildyti ir karštam vandeniui ruošti naudojami visi įmanomi atsinaujinantys energijos ištekliai. Svarbiausia austrams – ekologiškos statybinės medžiagos ir sąmoningas energijos išteklių naudojimas.

Forarlbergo dizaino menininkai

Modernių naujosios kartos architektūros pastatų Austrijos vakaruose rasi kiekviename kaime. Greit prigijusį savitą stilių 1960 m. sukūrė grupė architektų, pasivadinusi Forarlbergo dizaino menininkais. Jų architektūros idėja – aiškios linijos, minimalistinės formos, natūralių medžiagų taupymas, maksimalus pastato priderinimas prie gamtos ir kuo mažiau sąnaudų namui išlaikyti, kad iš to būtų naudos ir gamtai, ir žmonėms. Dauguma visuomeninių ir privačių pastatų iki šiol statomi, o seni rekonstruojami remiantis šiais principais. Visuotinis Forarlbergo standartas – energiją taupantis dizainas.

Krumbacho stotelės“

Kad Forarlbergo regionas garsėja architektūra, išduoda net mažiausios detalės. Ypač Krumbacho kaime, kuris rado įdomų būdą pasigražinti, skirdamas tam minimalias išlaidas, ir taip išgarsėti. Projektas „Krumbacho stotelės“ – idėja, verta pagyrimo, nes kaip tik dėl jos kaime lankytojų netrūksta. Važiuojant autobusu pro kaimelį, šis sustoja septyniose stotelėse, o kiekviena jų – meno kūrinys. Ir ne bet koks, o tarptautinis.

Krumbacho stoteles, bendradarbiaudami su Vienos architektūros centru ir Forarlbergo architektūros institutu, sukūrė architektai iš septynių šalių: Rusijos, Ispanijos, Belgijos, Norvegijos, Japonijos, Kinijos ir Čilės. Atrodo, grandiozinis projektas, o iš tikrųjų – dvi savaites trukęs pleneras. Visus šiuos menininkus į Krumbachą 2014 m. pakvietė Vienos architektūros centro direktorius Dietmaras Steineris. Užmokestis autoriams – atostogos Forarlbergo regione.

Kiekvienas architektas stoteles kūrė pagal savo krašto stilių, o vietos meistrai statė naudodami tradicines medžiagas, kad nesipeštų su aplinka. Kaip jiems pasisekė, galima pasižiūrėti www.kulturkrumbach.at. Šį projektą finansavo privatūs partneriai, o individualiai parėmė daugiau kaip du šimtai žmonių.

Architektūros pažinimo takais

Brėgenco žemėje įrengta 12 architektūros pažinimo takų. Tai maždaug 1–4 val. trukmės pasivaikščiojimo maršrutai 13 kaimų. Keliaujant šiais takais kiekviename kaime reikia ieškoti plieninių stulpelių, susmaigstytų netoli svarbiausių architektūros objektų. Jie panašūs į aprūdijusius tvoros stulpelius – taip turi būti, nes nudažyti išsiskirtų iš natūralios aplinkos. Paspaudus šviesos mygtuką tokiame stulpelyje ir pažvelgus į vidų iš viršaus pasimato nupieštas pastatas ar kita architektūros vertybė. Trumpame aprašyme prie piešinio išvardijama, kokie ypatingi pastato bruožai, į kokias detales atkreipti dėmesį, kaip pastatas pritaikytas prie gamtos. Kiekviename maršrute yra bent dešimt tokių informacinių stulpelių.