Jei vieną dieną prabiltų, Šaltinių gatvės namas Nr. 12 Vilniaus Naujamiestyje turėtų ką papasakoti. Kadaise buvusi žydų rabino pastogė šiandien tapo vieta, kurioje verda maždaug pusšimčio žmonių smegenys, kuriančios ir strateguojančios novatoriškus rinkos komunikacijos sprendimus. Tokioje erdvėje dėstant naujojo biuro koncepciją jo šeimininkai ir interjero autoriai sutelkė pajėgas, kad sukurtų erdvę, kurioje viskas, pradedant darbo principais ir baigiant paveikslų ant sienų autorių asmenybėmis, inspiruoja kurti, stebinti, generuoti idėjas ir netgi ilsėtis.

Architektai Ieva Prunskaitė ir Rokas Puzinas (studija „Prusta“) su užsakovu – agentūra „Inspired UM“ dirba jau antrą kartą, pirmąjį biurą jie įrengė prieš penkmetį. Gavę naują užsakymą pastebėjo, kad užsakovų braižas nepasikeitė. „Agentūros variklis – inovacija, – sako I. Prunskaitė. – Todėl reikėjo kuo palankiau šiai veiklai nuteikiančių erdvių“. Įmonės darbuotojai nedirba griežtu banko grafiku, todėl norėta, kad atvykę į biurą, jie jaustųsi patogiai, galėtų laisvai pasirinkti darbo vietą: gal mūza sklandys virš darbo stalo, o – gal laisvojoje zonoje, ar net virtuvėje?

Niekas nesistebi, jei biuro erdvės neištuštėja ir po darbo valandų – ir ne dėl to, kad čia būtų praktikuojami viršvalandžiai. Tai erdvė, iš kurios nesinori pabėgti laikrodžiui išmušus šeštą: išjungus kompiuterius gyvenimas čia neretai tęsiasi bendrosiose erdvėse, o vasarą – terasoje. Neįpareigojančia nuotaika buvo siekiama užkrėsti ir įmonės klientus: pagal Inspired filosofiją bet kuris rimtas sprendimas privalo turėti turi bent dalelę žaismingumo.

Koncepcija užšifruota detalėse

Sprendimus, kaip ne tik patenkinti užsakovo norus, bet ir pasireikšti patiems, architektams padiktavo pati erdvė – du aukštai ir rūsys – sename rekonstruojamame name Naujamiestyje. Įkvėpė ir užsakovų įsivaizduojama ir siekiama biuro estetika. „Nesiekėme kurti standartinio biuro. Norėjosi viską padaryti su užmoju, netradiciškai. Todėl labai nudžiugino pirmas aukštas, kuriame radome daugybę senovinių plytų ir apgriuvusių arkinių praėjimų. Visą tai stengėmės maksimaliai išsaugoti ir palikti atvira – buvo gaila uždengti tai, kas istoriška ir vertinga, sienas tinkavome tik tose vietose, kur tikrai labai reikėjo. Nors, kita vertus, tinkas šiek tiek nuslopina aplinkos triukšmą. Tokia koncepcija labai gerai įsikomponavo ir į ribotą biudžetą, nes juk tinkavimas – tai jau papildomos išlaidos. Taigi, vykusiai suderinome praktiškumą su istoriškumu“, – šypsosi Ieva Prunskaitė.

Antras aukštas jau buvo pradėtas tvarkyti pagal pastato savininko projektą. Kūrybinį architektų darbo procesą apsunkino čia rastos pakabinamos lubos, kurios prieštaravo jų stiliaus ideologijai, nes tos lubos yra visiškai tradicinis sprendimas biuruose. Tad teko gerokai pasukti galvą, kokį interjerą kurti antrame aukšte, kad tos lubos nekristų į akis, o dėmesį patrauktų kiti dalykai. Cinkuoto nedažyto natūralaus metalo ažūrinės pertvaros, grafiškai įsikomponavusios į interjerą, tapo idėjiniu ir estetiniu akcentu, padiktavusiu tolesnius sprendimus. Kita svarbi detalė, tapusi ryškiomis dekoracijomis – piešiniai ant pasitarimų kambarių sienų. „Tokios detalės padeda sukurti netikėtumo jausmą – o kas gi bus pasiūlyta atėjusiam klientui? Sužadinti smalsumą, nustebinti – tai taip pat viena iš biuro koncepcijų“, – pabrėžė studijos „Prusta“ architektė.

Abiejuose pasitarimų kambariuose ant sienų išpiešti ypatingi grafiniai piešiniai: viename yra Jono Meko stilizuotas atvaizdas, o kitame – Jurgio Mačiūno. Tiek menininko ir kuratoriaus, avangardo kino krikštatėvio Jono Meko, tiek eksperimentinio, įvairias menines technikas ir galimybes jungusio judėjimo „Fluxus“ pradininko Jurgio Mačiūno portretai parinkti neatsitiktinai: tai – įkvepiantys lietuviai, globaliame kontekste sugebėję įkvėpti naujas sroves, kaip to siekia ir šiandien biure šeimininkaujanti „Inspired“ komanda.

Metalo ažūras, veltinio apsauga ir betono raštai

Patys interjero autoriai savo projektą taip pat įvardija kaip nuotykį, paieškas, kurių rezultatas – stulbinančiai patraukli industrinio ir senojo stiliaus sintezė. Jiems buvo labai įdomu, kaip seksis tokią senovinę erdvę paversti modernia. Buvo iš anksto nuspręsta interjerui nenaudoti daug detalių, o esamą senos dvasios erdvę tiesiog praturtinti šiuolaikiniais elementais: prie margų plytų pakako metalo ir medžio. Dekoratyvinis vaidmuo skirtas net inžinerinėms sistemoms, kurios labai harmoningai „kalbasi“ su cinkuoto metalo pertvaromis. Medinės lubos pirmame aukšte suteikia jaukumo ir šilumos, o specialūs tarpai tarp lubų lentų sugeria garsą.

Visi elementai biure turi paskirtį, stengtasi erdvių neperkrauti. „Iš vienos pusės, senovinė aplinka yra labai jauki, turi savo aurą, o industriniai elementai įneša šviežumo, gaivumo, naujoviškumo. Suderinti šie du dalykai kuria labai demokratišką ir jaukią atmosferą“, – dar gyvais įspūdžiais dalinasi studijos „Prusta“ architektai.

Metalas – pagrindinė medžiaga, kuri skiria šiame biure darbo vietas, įkurtas pirmame aukšte. Ažūrinės pertvaros apjungia visas zonas į vieną didelę erdvę, bet tuo pačiu leidžia kiekvienam darbuotojui psichologiškai išsaugoti privatumą. Antrame aukšte yra virtuvė, poilsio zona, kuri pritaikyta ir darbui, jeigu užsinorėtų minčių pasiieškoti kitur, ir pasitarimų kambariai. Jie taip pat atskirti ažūrinėmis pertvaromis. Susitikimo metu užtrauktos modernios veltinį imituojančios užuolaidos slopina garsą ir slepia vaizdą. Tokios užuolaidos ir tambūre – čia jos atlieka trigubą funkciją: sulaiko garsą, šaltį ir vaizdą. Jos susibangavusios dirba kaip akustinės plokštumos, gerai sugeriančios garsą.

„Stiklo atsisakėme, nusprendę, kad tai pakankamai šaltas ofisinis sprendimas, o mums norėjosi kažko gyvo, jaunatviško, – sakė architektė Ieva Prunskaitė. – Tačiau išliko betonas – visame biure yra lietos betoninės grindys. Aš manau, kad būtent betoninės grindys yra „gyvos“, jos net turi savo piešinį, nebijo dėvėjimosi ir reikalauja mažesnių kaštų. Įrengiant lietas grindis atsisakoma erdvę dalijančių plytelių siūlių, kurios gali trukdyti siekiant vizualinio vientisumo. Chaotiškas grindų piešinys išgaunamas šlifuojant, o paskui viskas stiprinama užgruntuojant. Be to, dėvintis jeigu ir atsiranda kokių įbrėžimų, tai jų praktiškai nesimato. Tai ne tik madingas bet ir praktiškas sprendimas, kuriant šiuolaikišką interjerą.“

Spalvinę gamą biure padiktavo duotybė: natūralios gelsvos plytos, kurios labai gražiai suskamba kartu su medžiu, metalo, t.y. cinko natūrali spalva, o visa kita – achromatiniai deriniai. Vieninteliai ryškūs akcentai įkurdinti antrajame aukšte – tai raudona spalva, kuri paimta iš firminio stiliaus, kėdės, puikiai derančios prie juodo balto – pilko interjero kolorito. Dar vienas akcentas – ryškūs ir margi rytietiškų raštų kilimai poilsio zonoje ir praėjimuose. Darbastaliai, spintelės ir komodos atlieka funkcinę paskirtį, bet turi išlikti neutralūs – baltos spalvos. Daugiau medžio, suteikiančio minkštumo bei jaukumo pojūtį, virtuvės erdvėje– čia ir natūralus kamštinis stalas, ir medžio masyvo palangė – baras ir virtuvės baldai.

Situacijos diktavo sprendimus

Kadangi pirmo aukšto patalpoje dirbs pusšimtis žmonių, architektams teko pasukti galvą, kaip juos sutalpinti, kad ir žmonės jaustųsi komfortiškai, ir erdvė išliktų patraukli, funkcionali, patogi judėjimui. Teisingai ir patogiai suplanuoti darbo vietas buvo tikrai nelengva, viskas apskaičiuota centimetro tikslumu. Tačiau galiausiai viskas puikiai sugulė į savo vietas – pavyko sėkmingai sudalinti funkcines zonas, numatant tiek patogias darbo vietas, tiek ir darbui reikalingas pagalbines erdves – mini pasitarimų erdvės su rašymui skirtomis lentomis, spausdintuvų erdvė, greitos kavos zona, pagalbinės spintos drabužiams.

Šviesos spinduliai – į tikslą

Apšvietimas projektuotas kartu su šviesos projektavimo specialistais, kurie turėjo kruopščiai apmąstyti šviesos išdėstymą, atsižvelgiant į tirštai sėdimą pirmojo aukšto patalpą. „Pirmame aukšte yra bėginė apšvietimo sistema su prožektoriais. Rinkomės minimalius šviestuvus, kad jie nekristų į akis, neblaškytų darbinės nuotaikos ir nemažintų erdvės. Antrame aukšte pagrindinę šviesą sukuria įleisti šviestuvai, o laisvesnės funkcijos zonose atsiranda ir dekoratyvinių šviestuvų“, – detalėmis dalinosi pašnekovė.

Gaivus oras – garantuotas

Kadangi naujosios biuro patalpos įkurdintos jau praktiškai suplanuotame rekonstruojamame pastate, architektams reikėjo prisitaikyti ir prie kai kurių inžinerinių sprendimų, kurie ne visi savo išsidėstymu atitiko biuro poreikius, tačiau vėdinimas buvo įrengtas pagal architektės Ievos Prunskaitės nurodymus. „Kadangi čia dirbs tikrai daug žmonių, vėdinimo pajėgumus reikėjo paskaičiuoti labai atsakingai“, – prisimena ji.

Baigę darbus, studijos „Prusta“ architektai prisipažino, kad dabar drąsiai derintų du visiškai skirtingus stilius: „Tai buvo dar vienas žingsnis pirmyn mūsų kūryboje. Juk kiekviena situacija diktuoja savo sprendimą – šis kartas buvo būtent toks. Didžiausias įvertinimas slypi žodžiuose, kuriuos ištarė ne vienas žmogus, vos įėjęs į šį biurą: „Atėjau ir iškart pajutau, kad norėčiau čia dirbti.“