Iš pirmo žvilgsnio šis fantastinis projektas labiau primena ne miestą, bet milžiniškus vandens lelijos, vadinamos gigantiškąja Viktorija, lapus. Neatsitiktinai jis ir pavadintas „Lilypad“ (iš anglų kalbos – „Vandens lelijos lapas“). „Lilypad“ yra įstabus garsaus belgų architekto Vincento Callebaut’o sukurtas ekopolis, kuris, įgyvendinus projektą, galėtų tapti namais 50 tūkst. žmonių, nukentėjusių nuo klimato kaitos padarinių.

Skaityti...

Vilniaus stoties rajonas per pastaruosius du dešimtmečius pasikeitė neatpažįstamai, tačiau kone didžiausias suaktyvėjimas tiek kultūrinėse, tiek verslo sferose jaučiamas per pastaruosius kelerius metus.

Skaityti...

Lietuvoje golfo sporto šaka yra sparčiai populiarėjanti - žaidžiančiųjų skaičius kasmet didėja. „The V Golf Club“ džiaugiasi, kad Lietuva jau yra matoma golfo turizmo žemėlapyje ir golfo entuziastai vis dažniau renkasi būtent Lietuvą atostogoms ir golfo aikštynų išbandymui.

Skaityti...

Golfas – puikus poilsiavimo būdas. Tad tikra tiesa, kad nuostabaus žalio golfo parko supamą viešbutį rinksis tiek šios sporto šakos entuziastai, tiek visa šeima. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį, įrengiant aikštyną, ir kaip parinkti jam tinkamą vietą?

Skaityti...

Kuriant žaliąjį miesto rūbą, reikėtų atsigręžti į Jos Didenybės Gamtos taikomus principus. Kęstutis Kuoras, įmonės „Medeinės parkai“ steigėjas ir vadovas, įsitikinęs, kad tvarkantis ūkiškiau, remiantis moderniais ir tvariais landšafto formavimo principais lėšų užtektų viskam – ir centrui, ir apylinkėms sutvarkyti. Ką mano „Medeinės parkai“ steigėjas ir vadovas apie modernų landšafto formavimą?

Skaityti...

Šalies mokyklų aplinkai išlaikyti kasmet skiriama milijonai eurų. Vien per 2015 m. savivaldybės tam išleido 179 mln. eurų. Atskirų savivaldybių ir net atskirų mokyklų plotų analizė, kurią atliko Lietuvos laisvosios rinkos institutas, parodė, kad savivaldybės labai skirtingai tvarkosi su švietimo infrastruktūra. Jei mažiau ūkiškos savivaldybės tvarkytųsi kaip panašų mokinių skaičių turinčios efektyvesnės, jau dabar per metus būtų galima sutaupyti 22 mln. eurų!

Skaityti...

2017 m. pavasarį veiklą Lietuvoje pradeda viena geriausiai pasaulyje žinomų vaikų žaidimų aikštelių gamintojų Lappset Group Ltd. Tai visoms amžiaus grupėms pritaikyta sporto bei lauko žaidimų įranga.

Skaityti...

Vis daugiau Lietuvos miestų, tenkindami vartotojų poreikius, modernizuoja erdves įrengdami daugiafunkcę paslaugų stotelę „Sun Eco“. Technologijos keičia žmonių gyvenimo būdą, „Sun Eco“ kuria galimybes sumaniai leisti laiką parkuose, paplūdimiuose, sporto aikštynuose, lankytinose vietose ir kt.

Skaityti...

Šiandien dauguma bendrovių atsigręžia į natūralias gamybos medžiagas, tvarius gamybos, produktų transportavimo būdus. Užuot eikvoję energijos išteklius, galime rasti būdų, kaip panaudoti gamtos resursus, atsinaujinančią energiją. Vienas visuomet aktualių klausimų – maisto produktų šaldymas ir ilgalaikis saugojimas. Gyvendami tokio klimato krašte negalime gauti daug naudos iš saulės ir šilumos, tad gal verta bent jau išnaudoti šaltį?

Skaityti...

UAB „Plungės lagūna“ savo, kaip statybinės įmonės, patirtį skaičiuoja nuo 1956 metų. Privatizavus buvusią valstybinę įmonę 1993 m., ji tapo UAB „Plungės lagūna“, ir jau ne pirmus metus vertinama kaip sėkmingai dirbanti įmonė – tai įrodo jos stabilumą, gebėjimą išsilaikyti versle esant bet kokiai rizikai.

Skaityti...

Žaidimų aikštelėse vaikams turėtų būti ne tik smagu, bet ir saugu. Deja, kartais jose įvyksta nelaimės. Kai kurie nelaimingi atsitikimai išsamiai nušviečiami žiniasklaidoje, kiti taip ir lieka nutylėti. Juk ne visi tėvai kreipiasi į atsakingas už aikšteles institucijas ar žaidimų aikštelių savininkus, nes, tiesą sakant, neretai ir nežino, kur kreiptis. Tad, kas atsakingas už vaikų žaidimų aikšteles ir jų priežiūrą? Apie tai pasakoja VšĮ Technikos priežiūros tarnybos direktoriaus pavaduotojas Nerijus Mikalauskas.

Skaityti...

Norint užtikrinti miestiečių gyvenimo kokybę, reikia daugiau dėmesio skirti ne tik pastatams, bet ir plotams šalia jų. Viešųjų erdvių formavimas ir mus supanti aplinka yra itin svarbi miesto įvaizdžio kūrimui. Mūsų miestams ir miesteliams gamta nepašykštėjo gražių kalvelių, upių slėnių, šlaitų, žalumos. Ar šios dovanos pagyvino mūsų urbanistinę aplinką ir tapo mūsų poilsio zonomis?

Skaityti...

Kasmet korozija sunaikina šimtus tonų metalo, todėl apsauga nuo jos yra ypač svarbi. Viena populiariausių ir pigiausių apsaugos priemonių yra metalo padengimas cinko sluoksniu. Tai pailgina metalo konstrukcijų eksploatavimo laiką iki 20 metų.

Skaityti...

Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas, kurio projektą dar prieš porą metų parengė Aplinkos ministerija, pagaliau turėtų išjudėti iš sąstingio. Tikimasi, kad jis pagaliau padės išspręsti su šia plėtra susijusias teisinio reguliavimo problemas. 

Skaityti...

Ar kelio danga gali sumažinti eismo įvykių skaičių? Bendrovės „Eurovia Lietuva“ generalinis direktorius Stanislavas Kablys įsitikinęs, kad taip. Akcinė bendrovė specializuojasi susisiekimo komunikacijų (kelių, gatvių, tiltų, geležinkelių, aerodromų ir vandens uostų statinių) statybos ir projektavimo srityse. Rodos, technologijos šioje srityje keičiasi retai, tačiau generalinis direktorius pasakoja apie dvi naujoves: raudonąjį asfaltą ir plonasluoksnį asfaltbetonį. Abi dangos naudojamos ne tik kaip kokybiškas asfaltas, bet ir didina vairuotojų saugumą.

Skaityti...

11 mln. m2 pastatų ir patalpų – tiek šalies savivaldybėms priklausė 2015m. pabaigoje. Palyginkime – panašų plotą užima Anykščių miesto teritorija. Šio ploto išlaikymas finansuojamas iš mokesčių mokėtojų pinigų, tad efektyvų valdymą būtina užtikrinti.

Skaityti...

Temos apie elektros energijos rinką Lietuvoje nagrinėjamos vis dažniau. Mūsų šalies gyventojams aktualūs įvairūs klausimai: nuo visiems svarbių elektros energijos kainų ar kaimyninėje Baltarusijoje kylančios Astravo atominės elektrinės statybų iki galimybės panaudoti alternatyvius energijos šaltinius ar infrastruktūros elektromobiliams sukūrimo.

Skaityti...

Žvejybosįmonės su nekantrumu laukiašaltesniųorų – rudenįprasideda intensyvesnėverslinėžvejyba priekrantėje ir atviroje Baltijos jūroje. Tačiau artėjant žiemai priekrantės zonoje ima telktis ir daugiau iš šiaurės atskridusių paukščių, padidėja atsitiktinė jų priegauda – nerdami ieškoti maisto, paukščiai įsipainioja įtinklus ir juose žsta. Sparnuočiai atneša didelių nuostolių ir patiems žvejams – suveliami jų tinklai, apgadinamas laimikis, mažinami žuvų ištekliai.

Skaityti...

Ar kada susimąstėte, kas formuoja miesto veidą? Kadaise tikėta, kad tai – pastatai. Tačiau, pasak Vilniaus miesto vyriausiojo architekto urbanisto Mindaugo Pakalnio, jau prieš gerą dešimtmetį suvokta, kad miesto veidą formuoja ne pastatai, o jo viešosios erdvės.

Skaityti...

Brandžių medžių persodinimas pasitelkus šiuolaikinę techniką mums leidžia ypač greitai įgyvendinti apželdinimo projekto viziją ir pasiekti net drąsiausią norimos būsto aplinkos rezultatą – tą garantuoja trejus metus Lietuvoje veikianti didelių medžių persodinimo bendrovė „Medeinės parkai“, kurios speciali technika medžio „augimo“ laiką sutrumpina iki... vienos dienos.

Skaityti...

Lietuvoje istoriškai yra susiklostę, kad žvejyba Baltijos jūroje skirstoma
į žvejybą priekrantėje ir pačioje jūroje. Baltijos jūros priekrantės žvejybos sektorius sudaro palyginti nedidelę Lietuvos žvejybos laivyno žvejybos pajėgumų dalį, tačiau ši veikla turi gilias kultūrines tradicijas, kadangi ja verčiasi ištisos žvejų kartos. Panaši situacija yra ir daugelyje jūrinių valstybių visame pasaulyje. Tuo pačiu bene visos šalys yra priverstos spręsti panašias problemas – kaip išsaugoti ir plėtoti gilias tradicijas turinčią žvejybos rūšį, kuri dėl nemažų kaštų ir gana senų laivų naudojimo ekonomiškai nėra efektyvi.

Skaityti...

Suaktyvėjusi pasaulinė pieno gaminių paklausa ir sumažėjusi pieno pasiūla Europos Sąjungos (ES) šalyse, Naujojoje Zelandijoje bei Australijoje sudarė prielaidas augti pieno gaminių kainoms. Augančios šiųgaminių kainos lemia ir žalio pieno supirkimo kainų augimą Lietuvoje. Tai puikiai įrodo pastarųjų mėnesių statistika: rugpjūtį vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina, lyginant su liepos mėnesio kaina, buvo 5,5 proc. didesnė, o per rugsėjį supirkimo kaina padidėjo dar 18,5 proc.

Skaityti...

Kad Lietuvos kelių infrastruktūros nūdienos klausimai yra vieni aktualiausių, įrodė rugpjūčio gale žurnalo „Structum“ organizuota konferencija. Džiugu, buvo stebėti, kokią gausią dalyvių auditoriją pritraukė renginys. Jis sulaukė itin didelio susidomėjimo iš įvairiausių šioje srityje dirbančių specialistų – juk retai kada tuo pat metu vienoje erdvėje visapusiškai apsvarstyti svarbiausias šalies kelių problemas susirenka valdžios, valstybinių institucijų, mokslo įstaigų, privataus verslo bei gamybinių įmonių atstovai.

Skaityti...

Apskaičiuota, kad šalies transporto ir logistikos sektoriuje dirba apie 5 % visų dirbančiųjų. Jų darbu sukuriama net iki 12 % šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Tokie duomenys rodo, kad šioje srityje darbo efektyvumas itin didelis.

Skaityti...

Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie LR susisiekimo ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje daugiau nei pusė kelių (beveik 14 tūkst. km) padengti asfalto danga. Trečdalis kelių (daugiau nei 7 tūkst. km) yra žvyro keliai, 61 km dengti cementbetoniu ir apie 7,5 km – grindiniai. Ko gero, geidžiamiausia ir pažangiausia kelio danga Lietuvoje kol kas laikoma asfalto danga.

Skaityti...

Baltijos šalių regione tarptautinė įmonė UAB „Alwark“ jau 10 metų atstovauja geriausiems kelių priežiūros technikos gamintojams. Ji siūlo įvairios kelių priežiūros technikos ir racionalių sprendimų įmonių teritorijoms tvarkyti miestuose bei gyvenvietėse.

Skaityti...

Malonu vasarą keliauti po Lietuvą autostradomis, keliais, keleliais. Tie, kas važinėjo kaimyninėse šalyse, gali palyginti tenykščių ir Lietuvos kelių būklę bei įsitikinti, kad mūsų keliai pakankamai prižiūrėti. Tai būtų neįmanoma be tinkamos technikos. O jos reikia pačios įvairiausios, skirtos daugybei skirtingų funkcijų atlikti. Todėl nenuginčijamai yra paklausios įmonių, tiekiančių šalies kelininkams tokią techniką, paslaugos. Jos paspartina ir palengvina sunkų kelių priežiūros darbą.

Skaityti...

Parkų ir kitų viešųjų erdvių lankomumas nemenka dalimi priklauso nuo įvairios paskirties takų kokybės: jų rekreacinis patrauklumas sukuria sąlygas komfortiškam poilsiui, kraštovaizdį praturtina naujais formavimo ir mažosios architektūros elementais, leidžia atskleisti natūralius apylinkių lobius, suaktyvina vietovių turizmo veiklą. Tačiau danga turi būti patogi judėti: sausa, atspari susidėvėjimui, o jos priežiūrai nereikėtų daugybės pastangų. Tą nesunkiai įgyvendinti leidžia specialusis poliuretanas „Elastopave“.

Skaityti...

Nuo skaldos savybių, ypač kokybės, priklauso automobilių kelių ir geležinkelio linijų bei įvairios paskirties statinių tvarumas. Viena didžiausių nerūdinių medžiagų tiekėjų Lietuvoje – skaldos gamintojų asociacija „Milsa ir Ko“. Jai priklausančios įmonės iš atvežtinio granito ir vietinio dolomito gamina sertifikuotą įvairių frakcijų skaldą, naudojamą keliams ir geležinkeliams, tiltams ir viadukams, taip pat statybos pramonei. Kaip su laikotarpiu keičiasi asociacijos „Milsa ir Ko“ įmonių veikla ir kodėl tai naudinga mūsų kelininkams bei statybininkams, kalbėjomės su viena jos narių – UAB „Granitinė skalda“ direktoriumi dr. Matu Bulevičiumi.

Skaityti...

Akustinis ekranas ‒ tai dirbtinis barjeras, įrengtas garso bangų sklidimo ruože ir užkertantis joms kelią sklisti iš garso šaltinio į saugomą nuo triukšmo teritoriją. Susidūrusios su kliūtimi garso bangos dalis lieka sugerta, tačiau kita dalis nuo jos atsimuša ir, sklisdama pro kliūties kraštą, užlinksta. Už ekrano esantis ruožas, saugantis nuo neigiamo kelių eismo triukšmo poveikio, tai akustinio šešėlio zona. Ekrano veiksmingumą pirmiausia lemia tai, kokią triukšmo dalį perims ekranas ir kiek triukšmo užlinkus bangai (difrakcijos reiškinys) pateks į akustinio šešėlio zoną. Šiuo atveju svarbiausią vaidmenį atlieka šie veiksniai:

Skaityti...

Valstybės įmonė Vidaus vandens kelių direkcija (Direkcija) vykdo Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių priežiūrą ir sudaro tinkamas sąlygas laivybai. Vidaus vandenų kelių priežiūra – tai vidaus vandenų kelio (farvaterio) ženklinimas, vagos valymas, vagos reguliavimas, hidrografinių darbų vykdymas, eksploatuojamų laivų ir kitų mechanizmų remontas, vidaus vandenų kelių infrastruktūros priežiūra. Publikuojame Direkcijos atsakymus į žurnalo „Structum“ pateiktus klausimus.

Skaityti...

Sąvoką „parkas“ lietuviškasis terminų žodynas apibūdina kaip „prižiūrimą natūralų arba ugdomą želdyną poilsiui, pramogai ar gamtos apsaugai“. Specialių taisyklių parkams įrengti Lietuvoje nėra. Iš esmės, parkų įrengimą ir formavimą reglamentuoja tie patys teisės aktai, kaip ir miškų įveisimą ir tvarkymą. Ypač tiems parkams, kurie yra miško tipo. Vienas iš išskirtinių dokumentų, reglamentuojančių būtent parkų tvarkymo veiklą, yra Valstybinės reikšmės parkų nuostatai, kurie nustato ypatingą istorinę, architektūrinę, kultūrinę, mokslinę, estetinę, ekologinę ir dendrologinę vertę turinčių parkų valstybinėje žemėje atrankos kriterijus, apsaugą, tvarkymą, veiklą juose, jų lankymą ir kontrolę.

Skaityti...

Parkų ir kitų viešųjų erdvių lankomumas nemenka dalimi priklauso nuo įvairios paskirties takų kokybės: jų rekreacinis patrauklumas sukuria sąlygas komfortiškam poilsiui, kraštovaizdį praturtina naujais formavimo ir mažosios architektūros elementais, leidžia atskleisti natūralius apylinkių lobius, suaktyvina vietovių turizmo veiklą. Tačiau danga turi būti patogi judėti: sausa, atspari susidėvėjimui, o jos priežiūrai nereikėtų daugybės pastangų. Tą nesunkiai įgyvendinti leidžia specialusis poliuretanas „Elastopave“.

Skaityti...

Nesutvarkyti, apleisti žemės plotai nereikalingi niekam. Šeimininkams, kurie jaučia atsakomybę už turimą žemę, kyla daug rūpesčių, norint juos susitvarkyti ir prižiūrėti, o šalia gyvenantiesiems – neretai kelia pasipiktinimą dėl prasto estetinio vaizdo, saugumo. Šiandien iš pirmo žvilgsnio sunkiai įveikiami, varginantys, laikui imlūs darbai apleistame sklype – nėra problema. Tereikia kreiptis į patikimą, patirties turinčią įmonę, kuri teikia atitinkamas paslaugas – tvarko apleistus, krūmais ir medžiais apžėlusius sodus ir pievas, kaimo sodybas, sklypus, žemės ūkio paskirties žemę, parkus ar pamiškes.

Skaityti...

Lietuvos rajoninių kelių būklė kasmet vis prastėja – keliai tampa neišvažiuojamais pasnigus žiemą, palijus pavasarį ar rudenį, o žvyru padengtus kelius papildomai gadina ir sunkiasvoris transportas. Prasti šalies žvyrkeliai kelia rūpesčių ne tik kaimų gyventojams, verslo atstovams, bet ir keleivinio transporto vežėjams bei mokinukams, kuriems, esant nepalankioms oro sąlygoms, sunku pasiekti net mokymosi įstaigas. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos duomenimis, 2015 metų pradžioje Lietuvoje buvo 7 225 km valstybinės reikšmės rajoninių žvyrkelių, kurių didžioji dalis (87 %) neatitiko minimalių reikalavimų. Dėl prastos jų būklės 2014 m. pavasario polaidžio metu eismas buvo ribojamas 9 % didesnėje valstybinės reikšmės žvyruotų kelių dalyje nei 2013 m. tuo pačiu metu.

Skaityti...

Miesto įvaizdį nemenka dalimi reprezentuoja gyvenamųjų mikrorajonų infrastruktūra. Kokia ji – patraukli, patogi ar atstumianti – šis veiksnys turi didelės įtakos ir renkantis būstą, ir kuriant verslą, ir plėtojant turizmą.

Skaityti...

Vos pora kilometrų nuo Vievio, nepaprasto grožio vietoje ant Šiemečio ežero pakrantės, kurią skalauja labai skaidrus vanduo, duris atvėrė naujas, kiek kitoks nei įprasta vandenlenčių parkas „Elev8“. Beje, jį labai patogu pasiekti.

Skaityti...

Daugiau nei pusantro milijono eurų vertės projektas „Vandens tiekimo ir nuotekų
tinklų plėtra Leipalingyje ir Druskininkuose“ buvo finansuojamas Europos Sąjungos
Sanglaudos fondo, valstybės biudžeto ir vykdytojo UAB „Druskininkų vandenys“ lėšomis.

Skaityti...

Lietuva pagal rekreacinį potencialą lenkia ne vieną šiaurinėje Baltijos jūros pakrantėje esančią Europos šalį. Tinkamas sąlygas rekreacinei infrastruktūrai plėtoti sukuria Lietuvos gamta ir specifiniai tam tikrų regionų, zonų kraštovaizdžio kompleksai, miškai, parkai ir geomorfologinės struktūros – visa tai užima per trečdalį viso šalies ploto. Kuriant rekreacinę infrastruktūrą, svarbu protingai reguliuoti lankytojų srautus, kad jie kuo mažiau paveiktų gamtą, o lankytojai patirtų kuo didesnę rekreacinę naudą. Tai priklauso nuo tinkamai plėtojamų rekreacinių projektų ir objektų.

Skaityti...

UAB „Plungės lagūna“ savo, kaip statybinės įmonės, patirtį skaičiuoja nuo 1956 metų. Privatizavus buvusią valstybinę įmonę 1993 m., ji tapo UAB „Plungės lagūna“, ir jau ne pirmus metus vertinama kaip sėkmingai dirbanti įmonė – tai įrodo jos stabilumą, gebėjimą išsilaikyti versle esant bet kokiai rizikai.

Skaityti...

 Automobilių statymo problema daugiabučių namų teritorijose, miesto centre, senamiestyje, darboviečių ir kitų traukos centrų zonose toliau nepaliaujamai pučiasi. Kol diskutuojama dėl sprendimų, atskiri objektų vystytojai sukasi pagal savo išgales – jiems didžiausias iššūkis yra automobilių stovėjimo aikštelių (saugyklų) statybai atrasti erdvės virš žemės ar po žeme ir kiek įmanoma efektyviau ją išnaudoti.

Skaityti...

Požeminės automobilių aikštelės privalo būti įrengtos su priverstinio oro tiekimo ir šalinimo bei dūmų šalinimo sistemomis gaisro atveju. Efektyvi oro vėdinimo sistema garantuoja geresnes evakuacijos galimybes, žmonės įkvepia daug mažiau nuodingų dūmų. Tačiau iki šiol taikytos standartinės ortakių sistemos ne visada suveikia efektyviausiai.

Skaityti...

Šių dienų statybos objektus dėl konkurencinio pranašumo stengiamasi įgyvendinti per trumpiausią įmanomą laiką, todėl užsakovai ir rangovai vis dažniau naudoja surenkamų konstrukcijų sprendinius.

Skaityti...

Be dirbtinio apšvietimo pasaulis būtų ne toks funkcionalus. Šviesa tamsiuoju paros metu suteikia saugumą pėstiesiems ir važiuojantiesiems, padeda išvengti nelaimių, didina gamybinio, komercinio ir kultūrinio aktyvumo galimybes. Deja, dirbtinė šviesa kainuoja nemažus pinigus, tad dabar vis daugiau dėmesio sulaukia taupioji šviesos diodų (LED) technologija.

Skaityti...

Daugiau kaip du dešimtmečius apšvietimo projektus kuriančios ir įgyvendinančios bei šviestuvus gaminančios UAB „Gaudrė“ specialistai siūlo pasikliauti ne vien užrašu „LED“, bet ir kitais šviesos diodų rodikliais. Nes šis apšvietimas vis dar labai įnoringas ir kai kuriais atvejais netgi neekonomiškas. Kodėl?

Skaityti...

Pastaruoju metu apšvietimui skiriama vis daugiau dėmesio. UAB „Ardena“, vykdanti savo veiklą jau beveik 25 metus, gali pasiūlyti kokybiškų ir investicijas taupančių sprendimų, kurie šiuo metu ypač aktualūs pramoniniam apšvietimui. Įmonėje dirba stipri specialistų komanda, įgyvendinanti įvairiausio pobūdžio apšvietimo projektus Lietuvoje ir užsienyje. Jos tikslas – įvairus, aukštos kokybės prekių asortimentas ir kompleksinis kliento aptarnavimas: nuo profesionalios konsultacijos ir projektavimo iki įgyvendinimo ir techninės priežiūros.

Skaityti...

Kalbant apie apšvietimą infrastruktūroje, labai svarbu atsižvelgti į paties žmogaus saugumą, fizinius ir psichologinius poreikius. Ir kartu nedera užmiršti aplinkos estetikos. Juolab kad architektai ir apšvietimo dizaineriai, kuriems daug kūrybinės laisvės suteikė šviesos diodų technologija, visame pasaulyje sėkmingai atgaivina parkų, skverų, gatvių užkaborius, neišraiškingus pastatus, bažnyčias, pilis, tiltus ir paminklus.

Skaityti...

Šiais laikais apšviesti parkus, bažnyčias, pilis ar tiltus įmanoma neribojant vaizduotės. Net labai apleisti objektai, apgaubti nakties šydo, dėl architektūrinio apšvietimo gali virsti pasakiškai gražūs, tarsi iš paveikslo traukti. Svarbiausia tam rasti išteklių ir tinkamai pasirinkti įmonę, kuri įgyvendintų užsakovo norus su kaupu. Viena tokių – UAB „Mazgas“, užsiimanti prekyba elektrotechnine produkcija, apšvietimo projektavimu, vizualizavimu ir įrengimu.

Skaityti...

Geležinkelio „Rail Baltica“ statyba – didžiausias Lietuvos transporto infrastruktūros projektas nuo nepriklausomybės atkūrimo laikų. Jo pirmasis 123 km etapas jau baigtas, vėžė oficialiai atidaryta 2015 m. spalį. Atkarpoje nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos iki Kauno centrinės stoties rekonstruota esama rusiško standarto vėžė ir šalia tiesta nauja europinio standarto vėžė. Rekonstruota ir pastatyta 19 tiltų bei 4 viadukai, įrengti 108 iešmai, 40 pervažų, 98 pralaidos. Rangovai taip pat sutvarkė 10 geležinkelio stočių ir 20 peronų.

Skaityti...

Viena seniausių šalyje kelių tiesimo įmonių „Eurovia Lietuva“ tęsia jau kelis dešimtmečius susiformavusias tradicijas, Lietuvoje pritaikydama naujausias ir pažangiausias kelininkų darbo technologijas. 

Skaityti...

Lietuvoje jau kurį laiką skambinama pavojaus varpais, nes per eismo įvykius kasmet nukenčia po kelis tūkstančius žmonių. Jau šiemet per pirmuosius aštuonis mėnesius įvyko 1 978 eismo įvykiai, kurių metu žuvo 134, o buvo sužeistas 2 441 žmogus. Dalis šių nukentėjusiųjų buvo pėstieji arba dviratininkai.

Skaityti...

Skyrus finansavimą, nuo 2014 m. ir Aplinkos ministerijos Vandenų departamentas, ir Aplinkos ministerijos Europos Sąjungos paramos administravimo departamentas dirba pagal naujas gaires. Lietuvos vandentvarkos ūkiui skirtos 2014–2020 m. Europos paramos lėšos ir jų prieinamumas savivaldybėms bei vandentvarkos bendrovėms turėtų skatinti geriamojo vandens tiekimo, nuotekų valymo ir dumblo tvarkymo savikainos mažinimą, vykdant visus geriamojo vandens kokybės ir aplinkosaugos reikalavimus. Aplinkos ministerijos specialistų pasiteiravome, kokia padėtis nuotekų valymo srityje.

Skaityti...

IŠSKIRTINĖ PRAMONĖS ĮMONIŲ VEIKLOS SPECIFIKA KELIA YPATINGUS REIKALAVIMUS TOKIŲ OBJEKTŲ VANDENS ŪKIUI, JO EFEKTYVUMUI, EKOLOGIŠKUMUI, RACIONALUMUI. TODĖL SVARBŲ VAIDMENĮ ČIA ATLIEKA VANDENTIEKIO SISTEMŲ ĮRENGINIAI IR KITI VANDENTVARKOS SPRENDIMAI.

Skaityti...

Nyderlandai – pirmoji Europos Sąjungos valstybė, kurioje išbandyti išmanieji keliai. Naktimis tokie keliai šviečia esant minusinei temperatūrai, o ant asfalto matyti šviečiančios snaigės. Elektromobiliai turi atskiras eismo juostas, kuriomis važiuodami įsikrauna energijos. O kokia situacija Lietuvoje ir kitose pasaulio šalyse?

Skaityti...

Pačioje Turgaus aikštės (Merchant Square) širdyje, ties Padingtono baseinu, stovi unikalus daugiafunkcis krantinės statinys – vienas naujausių Londono pakeliamųjų pėsčiųjų tiltų.

Skaityti...

Lietuvoje greitai turėtų atsirasti Infrastruktūros plėtros įstatymas. Tiek pavieniai nuosavus namus pasistatę gyventojai, tiek didieji nekilnojamojo turto plėtotojai viliasi, kad šiuo įstatymu bus ne tik sureguliuota chaotiška teritorijų plėtra, bet ir sukurtas mechanizmas, kaip atgauti bent dalį į viešąją infrastruktūrą, kuria naudotis gali visi, investuotų pinigų. Juk infrastruktūros sukūrimas sudaro apie 10–15 proc., o kartais net ir iki pusės viso projekto vertės.

Skaityti...

Rietavo miškų urėdijos miško želdinimo ir apsaugos inžinierė Danutė Norkevičienė pabrėžia, kad darbai miškuose ir parkuose tęsiasi visus metus. Vasara – ne išimtis.       

Skaityti...

Rietavo miškų urėdijos miško želdinimo ir apsaugos inžinierė Danutė Norkevičienė pabrėžia, kad darbai miškuose ir parkuose tęsiasi visus metus. Vasara – ne išimtis.                      

Skaityti...

Želdynai miestuose kuria palankų mikroklimatą, gerina ir palaiko kultūrinio kraštovaizdžio kokybę bei suteikia jam savitumo. Svarbiausias miesto apželdinimo uždavinys – sukurti visais atžvilgiais harmoningą aplinką, tačiau tam reikia daug jėgų, žinių ir darbo.

Skaityti...

"Sherwin-Williams Protective & Marine Coatings" yra trečios pagal dydį pasaulyje dangas gaminančios bendrovės dalis. 1866 m. įkurta įmonė "Sherwin-Williams" - pasaulinė dangų ir pramonės gaminių kūrimo, gamybos bei pardavimo lyderė.

Skaityti...

„Esame tikri, kad tik sąžininga ir atsakinga partnerystė padeda pasiekti ambicingų ir rezultatyvių tikslų. Siekiame pateisinti kliento poreikius ir lūkesčius, neatsižvelgdami į projektų apimtį ar sudėtingumą“, – teigia Lietuvoje vos prieš trejus metus įsikūrusios, tačiau didžiulę skandinavišką patirtį turinčios bendrovės „Consolvo Overflate“ direktorius Edgaras Ramažauskas.

Skaityti...

Didėjantis automobilių eismas, nepalankios oro sąlygos, druskos, kuriomis žiemą barstomi keliai, ir gelžbetonio konstrukcijų senėjimas smarkiai pablogina tiltų ir viadukų konstrukcijų būklę, o grafičiai, per laiką susikaupęs purvas bei sąnašos dar ir sudarko jų estetinį vaizdą. Tačiau šiais laikais yra nemažai pažangių sprendimų, padedančių sumažinti tiltams daromą žalą ir pailginti jų naudojimo laiką.

Skaityti...

Lietuvos automobilių kelių direkcijos Tiltų skyriaus patarėja Gortenzija Pumputytė sako, kad lėšų, skiriamų tiltams rekonstruoti ir statyti, nepakanka. Įgyvendinimo laukia nemažai projektų ir, turint daugiau lėšų, būtų galima atlikti dvigubai daugiau darbų. Tiltų fondas sensta, didėja sunkiasvorių krovinių srautas, todėl ateityje lėšų poreikis tik didės.

Skaityti...

Europos Sąjungos transporto politika, orientuota į tvaraus ir ekologiško transporto plėtrą, skatina efektyvią sąveiką tarp įvairių transporto rūšių. Šios politikos nuostatos palankios Lietuvos geležinkelių infrastruktūrai.

Skaityti...

965 m. ATLAS gamintojai pirmąkart užkėlė ekskavatorius ant bėgių. ATLAS geležinkelių ir kelių ekskavatoriai buvo gaminami optimaliai sujungiant žinomą ratinio ekskavatoriaus gamybos technologiją su naujausiomis išmaniosiomis technologijomis, siekiant juos naudoti ant bėgių geležinkelių srityje. Šis sprendimas garantavo aukščiausius rezultatus net ypač skirtingomis ir sudėtingomis geležinkelių darbo sąlygomis. 

Skaityti...

ŠIUO METU RINKOJE SVARBIAUSI KRITERIJAI, KELIAMI SPORTO AIKŠTELIŲ ĮRENGIMUI, YRA SPORTINĖS DANGOS UNIVERSALUMAS IR ILGALAIKIŠKUMAS. TEMPERATŪRŲ SVYRAVIMAI STIPRIAI VEIKIA DANGĄ, JI PRARANDA SPALVĄ IR KITAIP PASIKEIČIA JOS YPATYBĖS, NES NE VISOSE SPORTINĖSE DANGOSE YRA SPECIALIŲ PRIEDŲ, APSAUGANČIŲ NUO APLINKOS POVEIKIO.

Skaityti...

Pagrindinė įmonės veikla – vėdinimo ir pneumotransporto bei aspiracijos sistemų elementų gamyba.

Skaityti...

UAB „Sportinės dangos“ yra specializuota įmonė, prekiaujanti ir įrengianti sporto paskirties dangas bei įrangą. Įmonė siūlo daugelio Europos gamintojų sporto dangas, skirtas bėgimo takams stadionuose, teniso aikštynuose, krepšinio, futbolo, žaidimų aikštelėse, mokyklų sporto salėse ir kitų sporto šakų arenose.

Skaityti...

Šiuolaikiniai iš perdirbtų medžiagų pagaminti ekologiški plastiko gaminiai naudojami labai plačiai. Aplinkotvarka – viena iš sričių, kuriose be tokių, net nepastebimų, pagalbininkų sprendimai jau nebeįsivaizduojami.

Skaityti...

Akcinė bendrovė „Požemi­niai darbai“ – partneris, ku­riuo galima pasitikėti imantis šilumos ūkio ir vandentvarkos objektų statybų, sąvartynų įren­gimo ir uždarymo darbų. Nuo 1980 m. sėkmingai dirbanti įmonė užtikrina, kad darbai būtų atlikti itin kokybiškai ir laiku.

Skaityti...

Norime jus supažindinti su įmone „Eviteks“, savo realiais darbais tausojančia natūralią gamtą ir turinčia tikslą išlikti patikima kuriant ateitį, ir su jos idėjiniu vadovu Vitalijumi Ragoško.

Skaityti...

Pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą kiekvienas daugiabutis namas turi būti kaip nors valdomas. Valdymo formą gyventojai pasirenka patys, tačiau neretai pasitaiko, kad jie nepasirenka jokio pastato valdymo būdo. Tokiu atveju Civilinis kodeksas įgalioja savivaldybių administracijas paskirti gyventojams daugiabučio namo administratorių – pastato valdymo paslaugas teikiančią įmonę. Deja, tokia tvarka yra tiesus kelias į valdžios institucijų ir privataus verslo interesų susikirtimą.

Skaityti...

Lazika – tai naujasis Gruzijos miestas, įsikūręs Juodosios jūros pakrantėje. Šimto metrų ilgio Lazikos molas ir jį puošianti 31 m aukščio skulptūra – viena pirmųjų konstrukcijų, žyminčių naujojo metropolio kūrimo pradžią.

Skaityti...

Statybines atliekas pagal pagrindinius jų susidarymo šaltinius galima suskirstyti į dvi grupes: pirmoji – atliekos, patenkančios iš statybviečių arba naujai statomų objektų, antroji – atliekos iš griaunamų pastatų ir tvarkomų užterštų teritorijų. Apie tokių atliekų sutvarkymą ir jų naudojimo galimybes pasakoja didelę patirtį šioje srityje turinčios, griovimo darbus atliekančios įmonės „Eviteks“ įkūrėjas Vitalij Ragoško.

Skaityti...

Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto Valstybinio atliekų tvarkymo 2014–2020 m. plano duomenimis, Lietuvoje daugiau nei pusė susidariusių atliekų vis dar yra šalinama. Atliekos šalinamos 11 regioninių nepavojingųjų atliekų sąvartynų, atitinkančių aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus. Bendri veikiančių regioninių nepavojingųjų atliekų sąvartynų pajėgumai – apie 1,25 mln. tonų per metus.

Skaityti...

Prasidėjus projekto „Rail Baltica“ statybai, beveik visus darbų užsakymų konkursus laimėjo pabėgių gamykla „Swetrak“. Pasak įmonės direktoriaus Gerardo Brazausko, jiems atiteko beveik visas europinės vėžės krūvis.

Skaityti...

Bendrovės „Urbana“ architektams, galima sakyti, pavyko pakeisti tradicinės automobilių stovėjimo aikštelės, kaip nereikšmingos infrastruktūros, sampratą. S. & L. Eskenazi ligoninės Indianapolyje automobilių stovėjimo garažo konstrukcija buvo paversta dvejetainiu sintetiniu reljefu.

Skaityti...

Susisiekimo statiniai (tiltai, viadukai, tuneliai, pralaidos) yra sudėtingi, brangūs ir didesnės avarijų rizikos inžineriniai statiniai, turintys svarbią reikšmę kiekvienos šalies ekonominiams, politiniams ir kultūriniams veiksniams. Netinkamai suprojektuoti ar prižiūrimi statiniai greitai praranda eksploatacines ypatybes. Dažnos tokių statinių avarijos ir griūtys rodo, kad konstrukcijų projektavimui, statybai bei priežiūrai reikia esminių pokyčių.

Skaityti...

„Projektas „Rail Baltica“ sparčiai juda į priekį – tai lemia puikiai koordinuojami rangovų ir subrangovų veiksmai, naujai įdiegta darbų kontrolės sistema ir griežta „Rail Baltica“ direkcijos kontrolė, todėl galima drąsiai teigti – jei neiškils kokių nors neįveikiamų aplinkybių (force majeure), darbai bus baigti laiku 2015 m. rudenį“, – sako „Rail Baltica“ direkcijos vyr. specialistas Domas Jurevičius.

Skaityti...

Ilgą laiką "Tekla" rėmė statybos sektoriaus ir infrastruktūros plėtrą, pagrįstą skaitmeniniu modeliu ir modeliavimo operacijomis. Naujausi laimėjimai suteikė galimybę, kad dialogas tarp modelio pagrindu sukurtų infrastruktūros ir inžinerinių statinių, tokių kaip keliai, geležinkeliai, tiltai bei garso barjerai, taptų įmanomas. "Tekla" sprendimai remia keletą projektavimo ir statybos užduočių įvairiose srityse, pavyzdžiui, gatvių, kelių ir geležinkelių technologijos ir t. t.

Skaityti...

Tęsiame ankstesniame numeryje pradėtą straipsnį „Miesto daugiaaukščių gyvenamųjų namų teritorijų planavimo ir  želdynų formavimo problema miesto darnios plėtros procese“

Straipsnyje detaliau nagrinėjami želdynai, jų sudėtis, atskirų daugiaaukščių gyvenamųjų namų teritorijų struktūros dalyse: namų grupėje, gyvenamajame kvartale ir gyvenamajame rajone.

Skaityti...

"RFEM" yra galinga "3D FEA" programa, visiškai patenkinanti šiuolaikinių statinių inžinierių poreikius. Palanki ir patogi vartotojui aplinka, efektyvus informacijos įvedimas teikia "RFEM" pranašumą analogiškų programų rinkoje. "RFEM" programų šeima yra modulinė sistema, todėl perkama tik tai, kas aktualu vartotojui.

Skaityti...

Eindhovene (Nyderlandai) jau porą metų veikia žiedinis dviračių tiltas. „Ipv Delft“ suprojektuotas vantinis tiltas dviratininkams ir pėstiesiems siūlo stulbinamą pasivažinėjimą. Tiek dieną, tiek naktį tiltas atrodo įspūdingai ne tik dėl techninio sprendimo, bet itin traukia akį savo išskirtiniu dizainu ir apšvietimu.

Skaityti...

Kelių ir transporto statinių raida ir tobulinimas – viena svarbiausių šiuolaikinės visuomenės užduočių. Efektyvi transporto veikla – tai ekonominio ir socialinio klestėjimo sąlyga, patikimas tvirtų tarpregioninių ir tarptautinių santykių pamatas.

Skaityti...

Amžinos vasaros įspūdį teikiantys žiemos sodai žinomi nuo Romos imperijos laikų. Jau keletą šimtmečių savo populiarumo neprarandančios kiaurus metus žaliuojančios oazės leidžia mėgautis augalų įvairove, be to, jos gali tapti ne tik puikia poilsio zona, bet ir nuostabia interjero puošmena bei įtraukiančiu laisvalaikio užsiėmimu.

Skaityti...

Tiltas – svarbi infrastruktūros dalis, kuriai keliami itin griežti reikalavimai. Dėl šios priežasties reikalingi gerai apgalvoti ir ekonomiški ne tik pačios konstrukcijos, bet ir tilto vandens surinkimo sistemos sprendimai. Kad tiltas būtų ilgai eksploatuojamas ir užtikrintų saugias eismo sąlygas, labai svarbu efektyviai nuo jo paviršiaus surinkti lietaus vandenį.

Skaityti...

Tiltai yra neatsiejama susisiekimo komunikacijų infrastruktūros dalis, pratęsianti kelią ar kitą specifinį inžinerinį tiesinį (pavyzdžiui, šiluminę trasą) per natūralias ar dirbtines kliūtis – vandens telkinį, kitą kelią, įlanką, tarpeklį ir pan. Daugelyje pasaulio šalių pastatyti įspūdingų architektūrinių ir konstrukcinių formų tiltai reprezentuoja šalį ir dažnai tampa traukos objektu.

Skaityti...

Energetikos įmonė „Voltas“ Klaipėdos regione yra viena didžiausių savo srities įmonių, per ilgus darbo metus pelniusi gerą vardą dėl darbų kokybės bei atsakingo požiūrio į partnerius.

Skaityti...

Straipsnyje pateikta apibendrinta atsinaujinančių, vietinių ir atliekinių energijos išteklių vartojimo plėtros patirties analizė.

Skaityti...

Modernus pasukamasis tiltas, nusidriekęs virš Halo upės, jau atidarytas visuomenei ir siūlo praeiviams unikalių potyrių – „pasivažinėti“ tiltu, šiam prisijungiant ir atsiskiriant nuo upės eismo. Manoma, kad šis tiltas toks pasaulyje pirmasis.

Skaityti...