Sąvoką „parkas“ lietuviškasis terminų žodynas apibūdina kaip „prižiūrimą natūralų arba ugdomą želdyną poilsiui, pramogai ar gamtos apsaugai“. Specialių taisyklių parkams įrengti Lietuvoje nėra. Iš esmės, parkų įrengimą ir formavimą reglamentuoja tie patys teisės aktai, kaip ir miškų įveisimą ir tvarkymą. Ypač tiems parkams, kurie yra miško tipo. Vienas iš išskirtinių dokumentų, reglamentuojančių būtent parkų tvarkymo veiklą, yra Valstybinės reikšmės parkų nuostatai, kurie nustato ypatingą istorinę, architektūrinę, kultūrinę, mokslinę, estetinę, ekologinę ir dendrologinę vertę turinčių parkų valstybinėje žemėje atrankos kriterijus, apsaugą, tvarkymą, veiklą juose, jų lankymą ir kontrolę.

Skaityti...

Parkų ir kitų viešųjų erdvių lankomumas nemenka dalimi priklauso nuo įvairios paskirties takų kokybės: jų rekreacinis patrauklumas sukuria sąlygas komfortiškam poilsiui, kraštovaizdį praturtina naujais formavimo ir mažosios architektūros elementais, leidžia atskleisti natūralius apylinkių lobius, suaktyvina vietovių turizmo veiklą. Tačiau danga turi būti patogi judėti: sausa, atspari susidėvėjimui, o jos priežiūrai nereikėtų daugybės pastangų. Tą nesunkiai įgyvendinti leidžia specialusis poliuretanas „Elastopave“.

Skaityti...

Nesutvarkyti, apleisti žemės plotai nereikalingi niekam. Šeimininkams, kurie jaučia atsakomybę už turimą žemę, kyla daug rūpesčių, norint juos susitvarkyti ir prižiūrėti, o šalia gyvenantiesiems – neretai kelia pasipiktinimą dėl prasto estetinio vaizdo, saugumo. Šiandien iš pirmo žvilgsnio sunkiai įveikiami, varginantys, laikui imlūs darbai apleistame sklype – nėra problema. Tereikia kreiptis į patikimą, patirties turinčią įmonę, kuri teikia atitinkamas paslaugas – tvarko apleistus, krūmais ir medžiais apžėlusius sodus ir pievas, kaimo sodybas, sklypus, žemės ūkio paskirties žemę, parkus ar pamiškes.

Skaityti...

Lietuvos rajoninių kelių būklė kasmet vis prastėja – keliai tampa neišvažiuojamais pasnigus žiemą, palijus pavasarį ar rudenį, o žvyru padengtus kelius papildomai gadina ir sunkiasvoris transportas. Prasti šalies žvyrkeliai kelia rūpesčių ne tik kaimų gyventojams, verslo atstovams, bet ir keleivinio transporto vežėjams bei mokinukams, kuriems, esant nepalankioms oro sąlygoms, sunku pasiekti net mokymosi įstaigas. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos duomenimis, 2015 metų pradžioje Lietuvoje buvo 7 225 km valstybinės reikšmės rajoninių žvyrkelių, kurių didžioji dalis (87 %) neatitiko minimalių reikalavimų. Dėl prastos jų būklės 2014 m. pavasario polaidžio metu eismas buvo ribojamas 9 % didesnėje valstybinės reikšmės žvyruotų kelių dalyje nei 2013 m. tuo pačiu metu.

Skaityti...