Tinkama biuro lokalizacija, mėgstamas darbo tipas, geras atlyginimas, puiki kolektyvinė atmosfera – lyg ir būtų viskas, kad darbuotojas jaustųsi laimingas. Tačiau jis vis tiek ašaroja?

Nustatyta, kad lygiai toks pat svarbus veiksnys, užtikrinantis darbo efektyvumą, – tinkamas patalpų oras. „Visuomenės susirūpinimas vidaus patalpų oro tarša yra nepakankamas, palyginti su išorės aplinkos oro tarša, bet dėmesys nagrinėti jos priežastis didėja“, – sako Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Cheminių tyrimų skyriaus vedėjas Virginijus Keturka.

 

Galimi taršos šaltiniai

Mokslo žurnalo „Harvardo verslo apžvalga“ (angl. Harvard Business Review) 2017 m. publikuotame straipsnyje aprašytas trumpalaikis tyrimas, kurio metu viename Londono biurų buvo laikinai sumažintas standartinis „tinkamo oro“ padavimas į patalpas. Lyg ir maža smulkmena ­– padidėjęs anglies dioksido kiekis. Bet darbuotojai ėmė skųstis tokiais sveikatos sutrikimais kaip galvos skausmas, pykinimas. Dabar vis daugiau tyrimų atliekama ir dėmesio skiriama bendroms vidaus patalpų taršos priežastims biuruose, visuomeninės paskirties ir gyvenamuosiuose pastatuose nagrinėti. Tyrinėjamos šios pagrindinės cheminės medžiagos ir rizikos veiksniai: asbestas, formaldehidas, radonas, bakterijos, pelėsis, anglies monoksidas (CO), lakieji angliavandeniliai, kietosios dalelės (KD), azoto oksidai (NOx), ozonas, stiklo pluoštas, tabako dūmai, temperatūra, drėgmė, bloga vėdinimo sistema.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Cheminių tyrimų skyriaus vedėjas V. Keturka sako, kad jau seniai domėtasi tinkama darbo aplinkos oro kokybe ir tik visai neseniai buvo atkreiptas dėmesys į galimus žalingus oro teršalus patalpose. Oro kokybė pastatų viduje, kur žmonės praleidžia didžiausią savo gyvenimo dalį, yra esminis sveiko gyvenimo ir gerovės veiksnys. Anot pašnekovo, priežasčių oro taršai gali būti labai daug, tad ir vienareikšmio sprendimo nėra.

V. Keturka teigia, kad statybose naudojama vis daugiau sintetinių statybinių medžiagų. Nors šie pagerinimai leidžia statyti patogesnius pastatus ir sumažina jų eksploatavimo sąnaudas, tačiau tai taip pat susiję ir su patalpų oro didesne chemine bei mikrobine tarša, kuri gali būti net didesnė už išorės. Pastatai tapo labiau sandarūs taupant kurą, juose įdiegiama vis daugiau energiją taupančių priemonių. Daugiau naudojama alternatyvių šildymo sistemų, o jei jos įrengtos ar sukurtos netinkamai, gali išskirti degimo produktų į aplinkos orą.

Kaip pagrindinius patalpų vidaus taršos šaltinius, kurie į aplinką gali skleisti įvairių cheminių organinių junginių, specialistas nurodė medžiagas, iš kurių pagaminti baldai, jų apmušalus, kilimus, kilimines dangas, taip pat kopijavimo aparatus, spausdintuvus. Tyrimai rodo, kad tam tikra šių medžiagų koncentracija gali sukelti sveikatos sutrikimų, kai kurios iš jų yra žinomi kancerogenai. V. Keturkos teigimu, „nesveiko pastato“ sindromo priežastis gali būti tiek cheminės medžiagos, tiek įvairūs grybeliai, taip pat fizikiniai faktoriai, tokie kaip drėgmė, temperatūra ar oro kondicionavimo sistemos.

Oro teršalai į patalpų vidų gali patekti ir iš išorės per prastai išdėstytą ventiliacijos sistemą, langus ar kitas atviras vietas. Tai transporto išmetamosios dujos, pramoninės veiklos kanalizacijos sistemų teršalai, iš netoli esančių garažų į pastatą gali skverbtis ir kuro degimo produktai. Patalpų oro kokybę veikia ir tabako dūmai.

Žalingos cheminės medžiagos, išsiskiriančios iš pastatų, konstrukcijų medžiagų, vidaus įrangos arba dėl žmogaus veiklos pastatų viduje, taip pat patalpų šildymas turi įtakos daugeliui sveikatos problemų. Todėl patalpų vidaus oro kokybei reikia skirti tiek pat daug dėmesio, kaip ir išorės aplinkos oro kokybei.

Nesveiko pastato sindromas

„Nesveiko pastato“ sindromas – tai reiškinys, kai tam tikrų pastatų naudotojai pakartotinai nurodo neaiškius simptomus ir išreiškia subjektyvius skundus, susijusius su sveikatos pablogėjimu. Galima paminėti šias dėl blogo oro patalpose atsiradusias simptomų grupes: sudirgintos, sausos ir ašarojančios akys (kartais apibūdinama kaip niežulys, nuovargis, paraudimas, deginimas, sunkumas nešiojant kontaktinius lęšius), sudirgusi, sloguojanti arba užsikimšusi nosis (kartais kraujavimas iš nosies, akių niežėjimas ar užgulta nosis), burnos arba gerklės skausmas (kartais apibūdinama kaip dirginimas, burnos ir ryklės simptomai, viršutinių kvėpavimo takų dirginimas, pasunkėjęs rijimas), odos sausumas, niežulys ar dirginimas, kartais bėrimas (arba specifiniai klinikiniai simptomai, pavyzdžiui, paraudimas, dilgėlinė, niežulys), retesni požymiai – galvos skausmas, mieguistumas, irzlumas ir prasta koncentracija.

Kiekvienai situacijai konkretus gerinimo sprendimas

„Daugelis šiuolaikinių pastatų projektuojami taip, kad būtų kiek įmanoma sumažintas oro patekimas iš išorės, nes sušildyti ar atvėsinti orą, patekusį iš lauko, yra brangu, – sako V. Keturka. – Dėl šios priežasties dažniausiai tas pats oras cirkuliuoja patalpose uždaro rato principu, o nepakankama šviežio oro cirkuliacija pastate lemia patalpos oro drėgmės ir užterštumo lygį. Todėl iš oro nebus pakankamai gerai išvalomos dulkės ar kietosios dalelės, kurios į orą patenka nuo žmonių odos, plaukų, drabužių ar tiesiog nuo batų, kai įeiname į patalpą ar išeiname iš jos. Kartu su dulkėmis į patalpą patenka bakterijos, virusai, pelėsiai, grybelis, ore yra ir cheminių junginių, t. y. dujų, kurias išskiria dažai, lakai ar kitos buityje naudojamos cheminės medžiagos.“ Specialistas pabrėžia, kad efektyvi ventiliacijos sistema sumažina įvairių teršalų poveikį, taigi teigiama, kad ji gali būti vertinama ir kaip efektyvus „nesveiko pastato“ sindromo sprendimas.

Cheminių tyrimų skyriaus vedėjas įsitikinęs, kad visų pirma reikia ieškoti priežasties, dėl kurios iškilo oro kokybės suprastėjimo problema, tuomet ieškoti sprendimo. „Pavyzdžiui, jeigu cheminės medžiagos įsigėrusios į sienas, gali neužtekti išsikviesti ventiliacijos specialistą, teks imtis drastiškos fizinės ar mechaninės veiklos – pašalinti visą paviršių, į kurį įsigėrusi chemija ir iš kurios teršalai patenka į aplinkos orą“, – pateikia pavyzdį pašnekovas. Tam tikru atveju gali užtekti pasistatyti oro drėkintuvą arba naujai sureguliuoti vėdinimą. Kitais atvejais reikės pavarstyti statybos darbų užsakovo duris, kad ištaisytų padarytas klaidas ar atsakytų į klausimus, kokios statybinės, apdailos medžiagos buvo naudotos statant pastatą.

Oro kokybei gerinti pasitelkiamos ir inovacijos – vėdinimo įrenginiai su integruota valdymo automatika, prie jų priderinami aukšto efektyvumo rotaciniai šilumokaičiai, naujos kartos ventiliatoriai, užtikrinantys tylų bei efektyvų veikimą, ir kt. Jei oras sausas nedidelėje patalpoje, gelbėja specialūs drėkintuvai, kurie pakelia biuro aplinkos drėgmę iki reikiamo lygmens. Išmanieji oro valytuvai su kelių lygių valymo sistema, sudaryti iš kietąsias daleles pagaunančių tinklelių, sulaiko ore sklandančius alergenus, išgaudo pelėsių sporas, žiedadulkes, kenksmingus organinius junginius.

V. Keturka akcentuoja, kad pirmiausia svarbu nustatyti priežastį, dėl kurios oro kokybė patalpoje yra prasta, o tada rasti sprendimą tai priežasčiai pašalinti. 