Vandenį žmogus vartoja visą amžių, jo kokybė dažnai lemia ir žmogaus sveikatą. Ko gero, nė vienam kitam maisto produktui pasaulyje nėra nustatyta tokių griežtų standartų kaip geriamajam vandeniui. Tad, norint saugiai ir be pavojaus sveikatai vartoti, dažnai jį reikia pagerinti.

Vandentiekio tinklų problemos

Vandens gerinimo sistemas projektuojančios, įrengiančios ir prižiūrinčios įmonės „Infes technologijos“ projektų vadovas Alfonsas Jurevičius sako, kad daugiau nei du dešimtmečius dirbantys kvalifikuoti specialistai ne tik projektuoja, įrengia ir prižiūri vandens gerinimo įrenginius vandenvietėse, bet ir atlieka vandens tyrimus, konsultuoja, kiekvienu atveju individualiai parenka tinkamą vandens gerinimo įrangą. Anot pašnekovo, žodį „gerinimas“ žmonės dažniausiai supranta kaip vandens fizinių savybių gerinimą. Bet būtų tikslinga kalbėti apie daugybės kitų jo savybių koregavimą.

Tiek miesto, tiek gyvenvietės ar individualaus namo vandens cheminė sudėtis, užterštumas ir mineralizacija priklauso nuo hidrogeologinių sąlygų, uolienų, kuriose jis slūgso ir per kurias filtruojasi. Neigiamą įtaką paviršinio ir požeminio vandens kokybei turi netinkama žmonių ūkinė veikla. Lietuvoje centralizuotai tiekiamas tik požeminis vanduo. „Gyventojai praktiškai turėtų gauti vandenį, kuris atitinka higienos normos reikalavimus, – aiškina A. Jurevičius, – bet gali būti taip, kad nors ir vandenvietėje vanduo po įrenginių gerinimo juos atitinka, bet dėl senų vandentiekio vamzdžių, kuriuose vidiniai paviršiai neapsaugoti nuo korozijos, nuo susikaupusių nuosėdų vandens kokybė gali būti prasta. Vandentiekio tinklus seniau projektuodavo ir numatydavo didėjančiam vandens suvartojimo kiekiui. Vanduo buvo pigi prekė ir niekas jo netaupė. Taip pat pasitaiko, kad seniai statytose vandenvietėse nebuvo kreiptas dėmesys į visų elementų, viršijančių normos reikalavimus, pavyzdžiui: geležies, mangano, amonio, fluoridų ir kt., šalinimą. Šios ar dar kitokios priežastys turi įtakos suprastėjusiai vandens kokybei.“

Nėra vienodo žmogaus, nėra vienodo vandens

„Vanduo labai įvairus – kaip nėra vienodo žmogaus, taip nėra vienodo vandens“, – sako įmonės atstovas. Pasak „Infes technologijos“ specialisto, vanduo būna skirtingo kietumo. Tačiau tik pažvelgęs į jį minėtos savybės nenustatysi, bet buitinė technika, skalbiniai ir šeimos piniginė skirtumą pajunta labai greitai. Kietumą suteikia ištirpusios kalcio ir magnio druskos. „Iki šiol mokslininkai nenusprendė, ar kietas vanduo teigiamai veikia žmogų, ar neigiamai. Tačiau šios druskos apsunkina buitinės ir šiluminės technikos eksploataciją, – vardija A. Jurevičius. – Vandenį minkštinantys filtrai dažnai naudojami įvairiuose SPA centruose, sanatorijose, pirčių kompleksuose, viešbučiuose. Kiekvienas nori, kad jo įmonės sienos ir kranai būtų apsaugoti, valant paviršius reikėtų mažiau naudoti cheminių priemonių, kad klientas jaustųsi patogiai, nes minkštu vandeniu žymiai maloniau praustis, gražiau atrodo oda, plaukai. Suminkštinus vandenyje esančių druskų bendras kiekis nepasikeičia, kinta tik druskų sudėtis. Kartais pageidaujamas ir visiškas druskų išvalymas. Tuomet pasitelkiamas nudruskinimo metodas – atvirkštinė osmozė. Dažniausiai tokia technologija naudojama gamybos srityje – ten, kur reikia labai švaraus vandens, pavyzdžiui, gaminant vaistus.“

Pasak pašnekovo, galima išvalyti bet kokį vandenį, pasitelkiant tam tinkamą technologiją (atsižvelgiant į vandens cheminę sudėtį), tačiau labai svarbi ir parinkto vandens gerinimo metodo kaina. Dažnai būtent ji lemia sprendimo priėmimą. Vis dėlto turėtų būti atvirkščiai, nes kuo blogesnė vandens cheminė sudėtis, tuo brangesnis sprendimas reikalingas. Pavyzdžiui, geležį ir manganą išvalys vienokia sistema, bet jei kartu su jais vandenyje yra dar kitų nereikalingų medžiagų, greičiausiai teks panaudoti jau kitokią technologiją ar sistemą, kurią gali sudaryti ne vienas, bet keli filtrai. Vandens gerinimo sistemų dydžiui ir parinkimui labai svarbūs ne tik vandens cheminiai rodikliai, bet ir jo poreikiai, vartojimo režimai, gręžinių debitai ir kt.

Privačiuose namuose dabar kompleksiškai galima pagerinti vandenį vienu filtru, kurio darbo metu pašalinami keli elementai, viršijantys leistinas normas, pavyzdžiui: geležis, manganas, amonis. Taip pat galimas variantas, kai pašalinami nitratai ir vanduo suminkštinamas.

Įrengtos vandens gerinimo sistemos dažniausiai veikia automatiškai, be tiesioginio žmogaus įsikišimo. Paleidimo metu parenkamas ir suprogramuojamas sistemos darbas, jos regeneracijos laikas. Tad turint elektrą, vandenį ir eksploatacinių medžiagų (jei jų reikia parinktai technologijai) reikalinga tik periodinė įrangos priežiūra.

Kvapas ir skonis turi būti nejuntami

Geriamojo vandens kvapas ir skonis turi būti nejuntami. Abi savybės priklauso nuo jame esančių priemaišų. Vanduo gali atsiduoti žeme, pelėsiais, supuvusiu kiaušiniu ar kt. Specifinį kvapą jam gali suteikti: ištirpusios dujos, mikroorganizmai, teršalai. Kvapus ir prieskonius paprastai galima sumažinti chloruojant (dezinfekuojant) vandenį, nes dezinfekcijos metu sunaikinama daugybė mikroorganizmų. Tačiau įvedus dideles chloro dozes, vandenyje lieka jo likučių, pabloginančių vandens skonį, kvapą ir kenkiančių vartotojams. Chloro likučiai gali būti pašalinti cheminiu metodu, filtruojant per aktyvintosios anglies užpildą ar intensyviai aeruojant vandenį. Populiariausias ir efektyviausias būdas – filtravimas per aktyvintosios anglies užpildą.

Kad ir kur reikėtų pagerinti vandenį – vandenvietėje ar privačiame name, kiekvienu atveju „Infes technologijų“ specialistai atlieka vandens analizę, įvertina jo kokybę ir poreikius, parenka ir pritaiko individualius sprendimus. Vanduo toks įprastas mūsų gyvenime, kad dažnai nesusimąstome apie jį, bet apie jo kokybę reikia žinoti ir rūpintis. 