Inžinerinės sistemos dažnai yra nepastebima pastatų dalis, bet būtent jos yra tai, kas suteikia daugiausia komforto. Ne tik geras maistas ar gražus interjeras mus vilioja į restoranus, bet ir tai, kad juose gerai jaučiamės – čia mums ne per šalta ir ne per karšta, mūsų neerzina iš virtuvės sklindantys gaminamo maisto kvapai. Dėl tos pačios priežasties – šildymo ir šaldymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠVOK) sistemų veikimo – gerai jaučiamės ir namuose. Jos padeda sukurti palankią aplinką visur, kur mums tenka lankytis ar leisti laiką.

Dabar išpopuliarėjo ir kitas požiūris – palikti jas atviras. Nepaslėptus po pakabinamosiomis lubomis ar pakeliamosiomis grindų sistemomis vamzdžius dabar galima matyti ne tik pramoninio stiliaus, bet ir klasikiniuose interjeruose. Ne taip seniai visas inžinerinių sistemų sudedamąsias dalis stengtasi paslėpti, kad jos kuo mažiau matytųsi interjere. Tas ypač matyti iš integruojamosios buitinės technikos.

Interjero puošmena

Palikti atviras inžinerines sistemas linkstama tuomet, kai siekiama išlošti daugiau erdvės, pavyzdžiui, nemažinti patalpų aukščio pakabinamosiomis lubomis. Be to, tai ir praktiškas sprendimas – juk paliktas atviras inžinerines sistemas lengviau prižiūrėti ir prireikus modernizuoti nei paslėptas po apdaila.

Atviros inžinerinės sistemos paliekamos ir estetiniais sumetimais. Kadangi dabar patobulėjo jų dizainas, net ir nepaslėptos po apdaila sistemos interjere nebeatrodo kaip svetimkūnis. Netgi atvirkščiai – neretai jos tampa interjero puošmena.

Pavyzdžiui, garsus amerikiečių architektas Danielis Libeskindas neseniai sukūrė ypatingą visomis prasmėmis radiatorių „Android“. Šio radiatoriaus forma yra it popieriaus lapas origamiui lankstyti. Taigi jis labiau primena ne nykų metalinį šildymo prietaisą, bet elegantišką namus papuošiančią skulptūrą – negi tokią slėpsi po apdaila? Maža to, šis radiatorius dar ir yra labai ekologiškas bei energiškai naudingas. Stilingasis prietaisas sukurtas iš visiškai perdirbamų medžiagų, be to, naudoja tik labai nedaug vandens, tad gali padėti sutaupyti pinigų.

Vargu ar norėtųsi slėpti ir Masačusetso technologijos instituto (MIT) „Senseable City Lab“ laboratorijos komandos kartu su architektu Carlo Ratti sukurtą oro kondicionavimo sistemą, pavadintą „Cloud Cast“, arba lietuviškai – „debesies simuliacija“. Pavadinimas skamba pretenzingai, bet yra neįtikėtinai tikslus, nes ši oro kondicionavimo sistema išties veikia kaip debesis. Ją sudaro palubėje kabantys aliuminio vamzdeliai, kurie suaktyvėja, kai patalpoje yra žmonių ir šie juda. Kam nors einant pro šalį, iš palubėje kabančių vamzdelių paleidžiama dulksna, kuri praeinančiuosius atvėsina. MIT atstovų teigimu, tokia sistema yra gerokai veiksmingesnė už įprastą oro kondicionavimo sistemą. Ji leidžia sumažinti tiek energijos, tiek ir piniginius nuostolius.

Atlieka kelias funkcijas

Žinoma, yra žmonių, kurie vis dar nori nepastebėti inžinerinių sistemų interjere. Namuose ar biure jiems labiau patinka matyti dailiai nutinkuotas lubas ar sienas, o ne palei jas išvedžiotus vamzdžius arba kabančius ventiliatorius.

Inžinerinių sistemų gamintojai turi ir juos tenkinančių sprendimų. Pavyzdžiui, parduoda inžinerines sistemas, kurios gali būti lengvai paslėptos po meno kūriniu. Tokia yra jau rinkoje esanti sistema „Art Cool™ Gallery“. Šis šildymo ir vėsinimo įrenginys tikrai nedarko interjero, nes yra tiesiog nepastebimas. Jis slepiasi po specialiu rėmu, kuriuo galima įrėminti paveikslus ar nuotraukas. Teigiama, kad tai – energiškai efektyvi technologija, leidžianti užtikrinti maksimalų komfortą.

Paslėptų inžinerinių sistemų šalininkams patiks ir italų architekto Andrea Crosettos kūrinys – „Tavola Total Mirror“. Tai – ypatingas šildymo prietaisas, kuris yra dviejų skirtingų objektų – radiatoriaus ir veidrodžio – derinys. Toks šildymo prietaisas atrodo kaip paprastas veidrodis, tačiau be to, kad atspindi vaizdą, jis dar ir gali apšildyti patalpą. 700 W galingumo šildymo prietaisas gali būti reguliuojamas, naudojant ant veidrodžio paviršiaus esantį lietimui jautrų ekraną arba nuotolinio valdymo pultą.

Šiuolaikinis žmogus supranta, kad tik visapusiškai išnaudojant būsto erdves bei įrangą galima įgyvendinti ergonomiškų, laiką taupančių ir elegancija spindinčių namų koncepciją. Pastaruoju metu Lietuvoje yra tiekėjų, kurie siūlo ypač didelį komfortą, – ne tik įmontuojamos buitinės technikos, bet ir technikos, kuriai nereikia iš anksto numatytų montavimo sprendimų, jeigu klientas apie tai nepagalvojo statydamas būstą. Pavyzdžiui, viena tokių bendrovių „Daneka“, prekiaujanti žinomų prekių ženklų BOSCH, SIEMENS, MIELE, FALMEC technika, skirtingiems inžineriniams – atviriems ar užmaskuotiems – sprendiniams siūlo įvairių naujausių integruojamos technikos sprendimų, pavyzdžiui: iš stalviršio „išvažiuojantys“, lubose paslėpti ir kaip šviestuvai tarnaujantys gartraukiai, įmontuojamos garinės su mikrobangomis orkaitės, kaitlentės su laisvąja (angl. flex) zona, indaplovės, rodančios laiką grindyse, ir daug kitokių poreikių atitinkančių produktų.

Ypač intriguoja bendrovės „Daneka“ Lietuvos rinkai pristatyta naujiena, įdomi tiek dizaino, tiek inžinerinių sprendimų prasme, namams ir biurams. Tai – sistemą „E.ion® System“ turintys ir orą valantys garų rinktuvai. Sukurti pagal naujausią technologiją jie geba surinkti maisto gaminimo kvapus be – tai didžiulis išskirtinumas – gartraukiui iš anksto įrengtos ventiliacinės sistemos. Jie tiesiog kabinami ant lubų ar sienos pasirinktoje vietoje. Svarbiausia, kad klientui nebereikia iš anksto apgalvoti virtuvės išdėstymo – tokie gartraukiai apsieina ne tik be papildomų sudėtingų inžinerinių sprendimų, bet ir kartu atlieka šviestuvo ar interjero detalės funkciją ir puikiai neutralizuoja kvapus. Tas vyksta dėl dvipolio elektros lauko sukeliamo jonizacijos proceso, patentuoto „E.ion® System“ gartraukyje. Skleidžiami jonai efektyviai neutralizuoja kvapus, dirgiklius ir teršalus: bakterijas, virusus, erkes, žiedadulkes, sporas, dulkes, kenksmingus garus ar išmetamųjų dujų daleles, o nemalonių kvapų atsikratoma net 70–95 %. Testai, atlikti Milano Udinės universitete, įrodė, kad gartraukiai „E.ion® System“ atitinka UNI 13725:2004 standartą. Šio proceso efektyvumą užtikrina ir specialus gartraukio filtras „Carbon.Zeo“.

Siūlo sistemas išsispausdinti

Naujausios inžinerinės sistemos išsiskiria ne tik dizainu, bet ir galimybėmis. Jos gali būti maitinamos atsinaujinančia energija ar net išspausdintos 3D spausdintuvu!

Pasaulyje jau naudojami ir saulės energija maitinami oro kondicionieriai. Jie naudoja saulės energiją ir, jeigu reikia, papildomai – dujas. Tokia sistema yra labai efektyvi ir naši, be to, padeda sumažinti išlaidas elektrai. Saulės energija maitinami oro kondicionieriai laikomi nebrangia ir energiškai efektyvia alternatyva tradiciniams oro kondicionavimo įrenginiams.

O štai Kalifornijoje buvo sukurta ledo pagrindu veikianti oro kondicionavimo sistemą „IceBear“. Ledas pagaminamas per naktį rezervuare šaldant vandenį. Kitą dieną šiuo ledu vėsinamos patalpos. Deja, ši sistema turi ir šiokį tokį trūkumą. Kol kas ledu namą galima vėsinti tik šešias valandas, vėliau darbą turi perimti tradicinis oro kondicionierius. Taigi ledo pagrindu veikiančiam oro kondicionieriui dar reikia nemažai patobulinimų.

Kompanija „Emerging Objects“ sukūrė vadinamąsias „šaldymo plytas“, savo išvaizda primenančias medaus korius, kurias galima išsispausdinti 3D spausdintuvu. Tokios porėtos „šaldymo plytos“ tarsi kempinė sugeria drėgmę. Pro jas judantis oras dėl viduje esančios drėgmės atšąla. Taip į pastato vidų patenka vėsesnis oras, kuris ir šaldo patalpas. Gaila, bet kol kas šis genialiai paprastas patalpų vėsinimo būdas gali būti naudojamas tik tol, kol nėra ekstremalių temperatūros pokyčių. Tačiau tokios „šaldymo plytos“ iliustruoja 3D spausdinimo galimybes ir jau galbūt netolimoje ateityje 3D spausdintuvu galėsime išsispausdinti net ir sudėtingesnius oro kondicionierius.

Patalpas šildysime kompiuteriais?

Senkant ir brangstant gamtiniams ištekliams, be paliovos ieškoma ir naujų – pigesnių, ekologiškesnių ir efektyvesnių šildymo būdų.

Be paliovos tobulinami ir šilumos siurbliai. Pavyzdžiui, viena JAV kompanija sukūrė šilumos siurblius su dviguba kuro sistema. Tai yra savotiška elektrinio šildytuvo ir dujinio katilo kombinacija. Tokie siurbliai laikomi veiksmingesniais ir galinčiais ne tik užtikrinti maksimalų komfortą, bet ir padėti sutaupyti. Kokį kurą – dujas ar elektrą – siurblys naudos, priklauso nuo oro temperatūros lauke.

Visai tikėtina, kad ateityje galėsime namus šildyti ir pasitelkę paprasčiausią nešiojamąjį kompiuterį. Visi žinome, kad bent kelias valandas padirbus su nešiojamuoju kompiuteriu jis įkaista. Tai pastebėjęs išradėjas Lawrence’as Orsini pradėjo ieškoti galimybių, kaip kompiuterių skleidžiama šiluma būtų galima apšildyti patalpas. Jo manymu, kompiuteriai gali būti labai efektyvūs mažų patalpų šildytuvai. Jie naudoja itin mažai energijos, kuri visa iškart gali būti paversta šiluma.

Inžinerinių sistemų inžinieriai, dizaineriai ir gamintojai neketina liautis mūsų stebinti ir ateityje. Dalis jų jau dabar pasiūlytų idėjų vis dar atrodo per daug fantastinės, kad galėtų būti pritaikytos realiame gyvenime. Bet juk kažkada lygiai taip pat atrodė neįtikėtina, kad mūsų pastatai bus išmanūs ir patys galės reguliuoti ŠVOK sistemas, atsižvelgdami į daviklių ir matuoklių rodiklius arba mūsų suvestas komandas, o dabar tai jau tampa mūsų visų kasdienybe.