Mūsų jau seniai nebestebina kylantys dangoraižiai Vilniaus mieste. Tačiau aukštos statybos pastatų neturėjusiame Kaune pagaliau vykdomi nauji projektai, Klaipėda taip pat nori stiebtis į viršų.

Šiuo metu verslo centras „Europa“, arba Europos bokštas, yra aukščiausias dangoraižis Baltijos šalyse – jo aukštis 148,3 metro. 34 aukštų, 112 m aukščio „Pilsotas“ Gandrališkėse, Klaipėdoje, yra aukščiausias gyvenamasis pastatas bei antras pagal aukštį pastatas Lietuvoje. Trečias pagal dydį dangoraižis mūsų šalyje – prekybos ir paslaugų centro pastatas „Helios City“ Vilniuje. Šio 27 aukštų namo aukštis yra 96 metrai.

Žurnalas „Structum“ žvelgia į situaciją didžiausiuose šalies miestuose. Ar galėsite jau artimoje ateityje įsikurti dangoraižio viršutiniame aukšte?

Galios simboliai

Vilniaus miesto plėtros departamento vadovas ir vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis sako, kad dangoraižiai visame pasaulyje yra tarsi galios ir finansinės stiprybės simboliai.

Dauguma miestų planuodami miestovaizdį saugo istorines miesto dalis, turi savitus architektūrinius planus, kuriuose yra numatytos „urbanistinės kalvos“, vystoma infrastruktūra, planuojamos automobilių statymo vietos. Dideli pastatai turi savo specifinius poreikius – ar tai būtų interneto tinklai, ar elektros tiekimas, privažiavimas ir kiti poreikiai“, – aiškina M. Pakalnis.

Pasak architekto, miestui turint koncentruotą aukštuminių pastatų rajoną, būtini išmanūs automobilių statymo sprendimai, dalijimosi automobiliais paslauga (angl. car sharing), turi būti užtikrintos susisiekimo paslaugos ir geras viešasis transportas. Ne mažiau svarbios ir didelės stovėjimo aikštelės, užimančios daug aplinkinės erdvės.

„Šiuo metu dešiniajame Nėries krante rengiami projektiniai pasiūlymai, diskutuojame su architektais ir vystytojais. Mieste ruošiamas naujas planas, kuriame bus peržiūrėtos aukštųjų pastatų galimybės, tačiau didelių permainų neprognozuojame. Malonu, kad per pastaruosius metus pradėti keli nauji projektai, iš sąstingio pajudėjo pastatų vaiduoklių statybos Konstitucijos prospekte“, – sako specialistas.

Jo teigimu, projektuojant dangoraižius būtina įvertinti miesto kraštovaizdžio iššūkius, infrastruktūros poreikius ir saugomas paveldo zonas. Kiekvienam projektui keliami ypatingi reikalavimai. Naujasis verslo centras „Quadrum“, kuriame įsikūrė „DnB“ bankas, yra ne tik puikus skandinaviškos kokybės pavyzdys, bet ir naujas požiūris į viešąją erdvę bei darbo sąlygas.

Gyvenamieji bokštai nepatrauklūs

Visai kitokia situacija svajojantiesiems gyventi viršutiniame dangoraižio aukšte. Architekto teigimu, gyvenamieji aukštybiniai namai per daug metų virsta prastesnės kokybės pastatais. „Tokie bokštai nėra patrauklūs visame pasaulyje – ta pačia laiptine, liftais ir kitais pastato patogumais reikia dalytis daugybei gyventojų. O tai lemia kur kas prastesnę gyvenimo kokybę – būstas pradeda greitai prarasti savo vertę. Vilniuje yra galimybių statyti gyvenamuosius dangoraižius, tačiau šiuo metu verslas jais nesidomi, investicijos gali nepateisinti grąžos“, – įsitikinęs M. Pakalnis.

Aukštesnių nei jau esančių pastatų dešiniajame Nėries krante nesulauksime – šioje vietoje aukščio riba pasiekta, tačiau tokie statiniai galėtų įsikurti Narbuto gatvėje, aukštutinei statybai palankioje numatytoje erdvėje.

Miesto plėtros specialistai artimiausioje ateityje tikisi unikalių biurų projektų stambioms bendrovėms ar bankams. Jiems dangoraižiai yra puiki priemonė demonstruoti savo statusą, galią ir finansinį pajėgumą.

Situacija sparčiai keičiasi

Per pastaruosius 25 metus Kaune iškilo vos keli aukštesni statiniai. Tačiau šiuo metu situacija smarkiai keičiasi. Kauno savivaldybės mero pavaduotojas Povilas Mačiulis sako, kad galimybė statyti aukštesnius nei 30 m pastatus atsirado prieš kelerius metus, kai į Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą buvo integruotas aukštybinių pastatų išdėstymo specialusis planas.

100 m aukščio pastatai gali būti statomi prie M. K. Čiurlionio tilto – Šančių pradžioje ir Aleksote (Aleksoto teritorijos abiejose tilto pusėse). 50 m aukščio pastatai gali būti statomi kai kuriose teritorijose prie Europos, Savanorių prospektų, Veiverių gatvėje, Dainavos seniūnijoje, Ateities plento zonoje. Atskirose centrinės miesto dalies vietose, išskyrus Senamiestį ir Naujamiesčio vertingiausias teritorijas, taip pat gali atsirasti pavienių akcentų, žyminčių komercijos ir kitų paslaugų vietas.

„Bendruoju planu Kaune nustatytos konkrečios atskiros teritorijos, kuriose galėtų būti statomi 50 m ar atitinkamai 100 m aukščio aukštybiniai pastatai. Nors tikrųjų dangoraižių Kauno horizonte kol kas nesimato, pastebime, kad po truputį atsiranda aukštesnių nei 30 m pastatų – „Magnum“, „Arka“, „Žaliakalnio terasos“, – situaciją pristato P. Mačiulis.

Net ir per žiemos šalčius Kaune vienu metu vyksta kelios dešimtys statybų. Skaičiuojama, kad per artimiausius kelerius metus Kaunas galės pasiūlyti apie 150 tūkst. m2 aukštos klasės biurų patalpų, kuriose galės dirbti apie 25 tūkst. žmonių. Patys žinomiausi plėtojami projektai – Karaliaus Mindaugo pr. statomi verslo centrai „Magnum“ ir „Arka“. Šie pastatai centrinėje Kauno miesto dalyje siūlys apie 20 tūkst. m2 modernaus biurų ploto.

Kaunas vis auga

Pasak mero pavaduotojo, iki metų pabaigos Kaune planuojami užbaigti dar du administracinės paskirties projektai: „Prospekto verslo parkas“ Vytauto pr. ir „Elsis“ administracinis pastatas Taikos pr. Įgyvendinus šiuos projektus, per 2017 m. Kaune iš viso dienos šviesą išvys šeši skirtingi administracinės paskirties projektai, kuriuose bus įrengta 10,4 tūkst. m² ploto biuro patalpų. B66 – dar vienas verslo centras, kylantis K. Baršausko gatvėje. Vien jis galės pasiūlyti 5 tūkst. m2 nuomai skirtų patalpų.

„2017 m. pab. – 2018 m. pradž. SBA koncerno valdoma įmonė planuoja įgyvendinti du didelius projektus Kaune. Šie projektai Jonavos ir K. Donelaičio g. Kauno rinkai galės pasiūlyti dar per 20 tūkst. m2 naudingo biurų ploto. Per 2017–2018 m., be anksčiau paminėtųjų, planuojama pastatyti dar septynis įvairaus dydžio administracinės paskirties projektus Savanorių pr., Jonavos g., A. Juozapavičiaus g., K. Baršausko g., Vytauto pr. ir Studentų g., čia turėtų būti pasiūlyta dar 18 tūkst. m2 naudingo biurų ploto“, – pasakoja P. Mačiulis.

Taip pat koncernui SBA priklausanti įmonė „BEI Capital“ praėjusiais metais įsigijo K. Donelaičio g. esantį „Pramprojektas“ pastatą, kurį rekonstravus planuojama įrengti 14 tūkst. m2 ploto A klasės biurų pastatą.

Gyvenamųjų dangoraižių Kaune dar gali tekti palaukti, tačiau jau dabar miestiečių akys krypsta į dangų žvelgiant į baigiamą vystyti projektą „Žaliakalnio terasos“. Savanorių pr. 14 aukštų name gyvens apie 70 šeimų. Pirmuose trijuose aukštuose įsikurs biurai, restoranai, bankas ir grožio salonai.

Na, o Vilijampolėje, Brastos g. įsikūrusiame „Piliamiestyje“, kyla gyvenamųjų namų kompleksas su administracinėmis bei komercinėmis patalpomis. „Per artimiausius penkerius metus čia bus sukurta išskirtinė 11 namų gyvenamoji erdvė komfortą ir miesto ritmą vertinantiems žmonėms. Pavyzdžiui, Senamiestyje, Spaustuvininkų g., iškilo aštuonių aukštų išskirtinės architektūros daugiabutis „Zenitas“. Miestas tikrai nedraudžia ir nedraus ten, kur leidžiama, statyti dangoraižius. Anksčiau ar vėliau Kauno dangų tikrai rems šie milžinai“, – viziją atskleidžia P. Mačiulis.

Uostamiestis neatsilieka

Klaipėdoje per pastaruosius metus norinčiųjų projektuoti aukštybinius pastatus sumažėjo, bet yra rengiami detalieji planai pagal specialiajame plane nurodytas vietas, bendrojo plano sprendinius.

„Įgyvendinti projektai – daugiausia gyvenamosios paskirties aukštybiniai pastatai. Aukščiausias Lietuvoje gyvenamasis namas yra Klaipėdoje, vadinamajame „Gandrališkių“ kvartale, prie Agluonos gatvės. Manau, tai geriausiai pavykęs projektas: labai elegantiška vertikalė puikiai atrodo iš pagrindinių miesto perspektyvų. Taip pat išskirčiau ir Statybininkų pr. bei Minijos g. kampe, taip pat Dragūnų g. 2 esančius daugiabučius namus su komercinėmis patalpomis“, – sako Klaipėdos miesto savivaldybės vyriausiasis architektas Almantas Mureika.

Pasak jo, šie pastatai yra žaismingos architektūros, gerų proporcijų. Aukštybiniai pastatai planuojami pagal erdvinę koncepciją, atitinkančią miesto linijinį planą, akcentuojant ne vieną, bet keletą pocentrių.

Didžioji dalis per nekilnojamojo turto kainų pakilimo laikotarpį planuotų projektų buvo gyvenamieji pastatai, bet liko neįgyvendinti detaliaisiais planais patvirtinti biurų aukštybiniai pastatai kvartale prie miesto arenos, viešbutis prie Melnragės pajūryje. „Šios vertikalės būtų reikšmingai pagerinusios miesto kraštovaizdį“, – aiškina A. Mureika.

Šiuo metu rengiami kvartalo tarp Baltijos pr. ir Dubysos g. detalieji planai. Čia numatomi komerciniai aukštybiniai pastatai. Tai miesto centrinio įvažiavimo zona, labai svarbi kaip miesto vartai. „Norime, kad kuriant modernios architektūros kompozicijas būtų išsaugotas Klaipėdai būdingas raudonų plytų koloritas. Patys įdomiausi svarstomi projektai bus šiais metais: Klaipėdos pilies bokšto, gal tik laikino, o gal ir visų tūrių atkūrimo projektas, liuteronų Jono bažnyčios Senamiestyje atkūrimo projektas“, – planuoja architektas.

Nekilnojamojo turto vystytojai „HELIOS grupė“ aukštuminės statybos projektą „City Klaipėda“ paruošė ir suderino jau beveik prieš dešimtmetį, tačiau 2008 m. prasidėjusi ekonominė krizė planus sustabdė. Projekte numatyta, kad Taikos pr., prieš prekybos ir pramogų centrą „Akropolis“, turėtų iškilti du dangoraižiai. Vienas jų būtų 33, kitas – 37 aukštų, arba 117 m aukščio, pastatas.

Deja, projektas jau kurį laiką pardavinėjamas. Potencialiems pirkėjams siūlomi pastatų techniniai projektai, 2 ha žemės sklypas ir savivaldybės išduoti leidimai statybai.