Energinis efektyvumas ir energetinė nepriklausomybė – vienos svarbiausių kelerių pastarųjų metų temų tiek verslo, tiek politiniame pasaulyje. Šalčio dažnai sukaustomoje Lietuvoje šios sritys ypač aktualios, įsigaliojant naujiems statybos reikalavimams aukštesnei energinei pastatų klasei.

Vasario 2 d. Vilniuje žurnalo „Structum“ konferencijoje „Energetikos pokyčiai ir pastatų energinio efektyvumo didinimo galimybės“ mokslininkai, statybų ekspertai ir verslo atstovai kalbėjo apie energetinių išteklių politiką, energinį pastatų efektyvinimą ir modernius energinius išteklius tausojančius inžinerinius sprendimus.

Sutaupomi milijonai eurų

Vytautas Stasiūnas, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas, konferenciją pradėjo analizuodamas Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo sektorių.

Daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose gyvena dauguma Lietuvos gyventojų. Jie yra pagrindiniai centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojai. Centrinis šildymas vis dar išlieka geriausias ir efektyviausias šildymo būdas, o besijungiančių prie sistemos vartotojų skaičius augo ir 2016 metais.

„Viena didžiausių problemų šilumos sektoriuje – neefektyvus šilumos energijos vartojimas. Vidutinis metinis šilumos suvartojimas pastatuose Lietuvoje 1 m2 yra beveik dvigubai didesnis negu Skandinavijos šalyse. Padidinus šilumos vartojimo efektyvumą, gyventojams gerokai sumažėtų mokesčių už šildymą našta ir kartu būtų sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai“, – aiškino V. Stasiūnas.

Pasak specialisto, per pastaruosius 12 metų Lietuva padarė didelę pažangą šildymui naudodama biokurą. 2004 m. Lietuvoje šildymui buvo naudojama vos 10 % biokuro, kai Švedijoje – net 60 %. Praėjusiais metais Lietuvoje jau buvo naudota 64 % biokuro, nedaug atsiliekant nuo Švedijos, centriniam šildymui biokuro naudojančios 70 %. Lietuvoje biokuro dedamoji šilumos savikainos struktūroje yra viena mažiausių Europoje.

Dėl geresnės vamzdynų kokybės, efektyvesnės šilumos gamybos ir naudojamo pigesnio kuro visų šildomų pastatų vartotojai kasmet jau sutaupo 323 mln. eurų.

„Subalansavus vidaus šildymo ir karšto vandens sistemas, įrengus termostatinius ventilius ant šildymo prietaisų, įvedus individualią šilumos apskaitą kiekvienam butui ir išmaniąją apskaitą, pavyktų sutaupyti dar 20–25 % šildymui skiriamų lėšų“, – sakė V. Stasiūnas.

Aktualus ir vėsinimas

Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos valdybos pirmininkas, UAB „EE plius“ vadovas Remigijus Simanavičius savo pranešimu įspėjo, kad energinį pastato efektyvumą taip pat lemia ne tik šildymas, bet ir jo vėsinimas. Nauji Lietuvos Statybos įstatymo reikalavimai taip pat reglamentuoja ir energijos sąnaudas pastatui vėsinti.

„Norint pasiekti naujos statybos pastatams privalomą A, o modernizuojamiems – C energetinio efektyvumo klases, būtina diegti pažangias vėsinimo sistemas. Taip pat reikia skatinti aktyvių valdymo sistemų, pavyzdžiui, automatinio veikimo, kontrolės ir stebėsenos, naudojimą. Šiuolaikiškos sistemos dažnai gali atlikti tiek šildymo, tiek vėsinimo funkcijas“, – pasakojo R. Simanavičius.

Keliama specialistų kvalifikacija

Lietuvos statybininkų asociacijos Statybinių medžiagų gamintojų komiteto vadovas Virginijus Ramanauskas pasakojo, kaip žinoti, kurie statybininkai geba kokybiškai statyti šiltą namą.

„Taikant naujas medžiagas ir technologijas, reikia žinių ir įgūdžių. Statybininkai privalo ne tik atlikti numatytus darbus, bet ir neužverti kelio galimiems tobulinimams ir diegiamoms technologijoms ateityje“, – pasakojo V. Ramanauskas.

Specialistas pristatė 12 ENERGOTRAIN mokymo programų, suteikiančių gebėjimus atlikti konkrečius statybos darbus, kai statomi energiškai efektyvūs pastatai. Lietuvos statybininkų asociacija kartu su partneriais sertifikuoja ir organizuoja mokymus visiems norintiesiems gilinti žinias fotovoltinių sistemų, saulės kolektorių šiluminių jėgainių, spindulinio šildymo, žemosios įtampos elektros įrenginių, mechaninio vėdinimo ir gausybėje kitų statybos sričių.

Technologiniai sprendimai

Edvardas Labakojis, UAB „Baumit“ techninis projektų vadovas, pristatė modernias sistemas, padedančias išlaikyti šilumą.

„Baumit StarTrack“ smeigės yra papildoma mechaninio tvirtinimo alternatyva įprastinėms tvirtinimo smeigėms. „Šis produktas pašalina galimus šalčio tiltus. Nėra prasiskverbimo per šilumos izoliacijos medžiagą. Smeigės pritaikytos silpniems tinkams ar plonai termoizoliacijai, nesukelia įprasto „boružėlės efekto“. Taip pat jos yra optimalus pasirinkimas plytų ir blokelių mūrui, savo pralaidumu koreguoja plytų garų pralaidumą, trumpina džiūvimo laiką per pusę“, – aiškino E. Labakojis.

Kita inovatyvi technologija – nanotechnologijų pagrindu pagamintas dekoratyvinis tinkas „Baumit Nanopor“ – dėl jame esančios fotokalizės (suaktyvinto titano dioksido) sugeba valytis pats, padedamas šviesos ir lietaus. Tai puiki pastato apsauga nuo organinės kilmės nešvarumų.

Saulės kontrolė

UAB „Domus Lumina“ projektų vadovas Mindaugas Urbanavičius siūlė saulės kontrolės sprendimus tausojantiesiems energiją. „Saulės ir dienos šviesos valdymas padidina vizualinį komfortą, gerina sveikatą ir produktyvumą. Svarbu, kad būtų išvengta perkaitimo beveik nulinio energijos sunaudojimo pastatuose. Žiemą saulės energija generuoja šilumą ir šviesą, tačiau vasarą gali tekti spręsti perkaitimo, patalpų vėsinimo, akinimo bei kitas karščio ir saulės keliamas problemas. Paradoksalu, kad kartais Lietuvoje išnaudojama daugiau energijos pastatams vėsinti nei šildyti“, – analizavo situaciją M. Urbanavičius.

Pasak jo, šiuolaikiniuose pastatuose saulės energijos šiluma turi būti išnaudojama kaip papildomas šildymo šaltinis, o maksimalus dienos šviesos patekimas mažina dirbtinio apšvietimo poreikį ir sąnaudas, taip didindamas pastato efektyvumą ir komfortą. Lauko žaliuzės yra tik vienas iš pavyzdžių, kaip galima subalansuoti pasyviojo namo energijos poreikius.

„Modernus „Screen“ audinys pastatų išorėje gali blokuoti iki 90 % saulės kaitros, o viduje – iki 70 %, jei naudotas stiklo paketas, kurio išorinis stiklas yra tamsintas, refleksinis ar saulės kontrolės stiklas“, – technologinius sprendimus pristatė specialistas.

Svarbus geras planavimas

Mindaugas Palionis, UAB „Nit“ technikos direktorius, aiškino, kad geriausias pastato aprūpinimo energija būdas – tai sistema, kuri užtikrina minimalias pirminės energijos sąnaudas, palaiko maksimalų komfortą patalpose, lemia mažiausias bendrąsias išlaidas per visą sistemos gyvavimo trukmę ir techniniu požiūriu geriausiai atitinka paskirtį.

Energiškai efektyvaus pastato kūrimo etapai susideda iš projekto koncepcijos, techninio projekto, statybos vykdymo ir užbaigimo. Visi etapai veikia nepriekaištingai, kai pastato kūrimo komandoje nuo pat pradžių dalyvauja architektai, inžinieriai projektuotojai, statytojai, rangovai ir kiti specialistai. „Deja, bet žinome daug pavyzdžių, kai suprojektuoti energiškai efektyvių inžinerinių sistemų neįmanoma, nes veiksmus apriboja architektūriniai konstrukciniai sprendimai“, – atkreipė dėmesį M. Palionis.

Pasak jo, renkantis sistemą reikia atsižvelgti į pradines bei naudojimo išlaidas, apgalvoti, ar sistema tinkama eksploatuoti ilgą laiką, ar ją galima išplėsti ir ar ji patikima, saugi bei atitinka aplinkosaugos reikalavimus. Vandeninėms sistemoms išpopuliarėti ir sėkmingai veikti padėjo šiluminės vandens savybės bei didelės šių sistemų pritaikymo galimybės. Jokia kita šilumos perdavimo sistema nėra tokia universali, saugi, patikima ir išsiskirianti efektyviu energijos vartojimu.

Ekonominė apšiltinimo nauda

VGTU Statybos technologijos ir vadybos katedros doc. dr. Romualdas Tamošaitis pristatė mokslinį tyrimą, kuriuo analizuojama pastatų atitvarų modernizavimo ekonominė nauda. Skaičiavimams buvo pasirinkta viena populiariausių nevėdinamųjų fasadų apšiltinimo technologijų su akmens vatos apšiltinimo sluoksniu. „Kai statomi nauji pastatai, naudojant nevėdinamosios sienos apšiltinimo technologiją su akmens vata, fizinė apšiltinimo riba yra 45 cm, o ekonomiškai racionali apšiltinimo riba yra tik 20 cm. Modernizuojamų pastatų, naudojant nevėdinamosios sienos apšiltinimo technologiją su akmens vata, fizinė apšiltinimo riba yra 45 cm, o ekonomiškai optimalus apšiltinimo sluoksnis – apie 15 cm“, – aiškino R. Tamošaitis.

Mokslininkas taip pat skaičiavo ir langų įtaką pastatų apšiltinimui. Pasak jo, atnaujinant pastatus keisti dviejų metalizuotų stiklų argonu užpildytą stiklo paketą į geresnes termoizoliacines savybes turinčius langus ekonomiškai neapsimoka.

„Investicijos į atsinaujinančius energijos šaltinius pastatuose atsiperka daug greičiau ir suteikia kur kas didesnį ekonominį efektą nei investicijos į pastato apvalkalo modernizavimą“, – išvadas pateikė R. Tamošaitis.