Supažindiname ir su aukštųjų mokyklų vadovų, kuruojančių konkursą „Išmanusis miestas II“, nuomone. Klausiame jų: kas iš tiesų motyvuoja studentą dalyvauti tokiame konkurse; ką studentui reiškia toks dalyvavimas; kokią naudą konkursas teikia pačiai aukštajai mokyklai; kaip tai papildo studijų programą? Įdomu, ir kur reikėtų tobulėti, iš kokių klaidų pasimokyti.

 

Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto dekanas dr. Žymantas Rudžionis

Motyvacijos stimulų šiuo atveju yra įvairių. Tokie projektai daugumai yra pirma galimybė prisiliesti prie realios projektavimo veiklos, susipažinti su komandinio specialistų darbo specifika. Studentui (ypač baigiamųjų kursų) labai rūpi jo ateities perspektyvos, galimybė įsitvirtinti profesinėje srityje, kvalifikacijos kėlimas, todėl dauguma jų tikisi, kad dalyvavimas panašiuose projektuose ir konkursuose padės tapti geriau žinomiems ir paklausiems profesinėje rinkoje. Pats didžiausias stimulas, kuo efektyviau dalyvauti panašaus pobūdžio konkursuose, – galimybė tęsti pradėtą veiklą, įgyvendinant projektus realybėje, žinojimas, kad įdėtas darbas duos apčiuopiamų rezultatų, bus įvertintas. Motyvaciją keltų ir procesų skaidrumas, t. y. turėtų būti žinoma, kas, kodėl, kokiu tikslu vyksta, argumentuojami reikalavimai, pateikiami išsamūs vertinimo kriterijai ir pan. Mums pagrindine motyvacijos priemone išlieka asmeninė komunikacija, bendravimas, bandymas kartu spręsti kylančias problemas

Entuziazmas yra vienas pirmųjų variklių, dalyvaujant panašiose veiklose. Paprastai pirminis kūrybinis etapas būna pats įdomiausias ir produktyviausias. Kur kas sudėtingiau rasti stimulų, atliekant techninius projektavimo darbus, sprendinių detalizacijas, skaičiavimus. Rutininis darbas ir jo apimtis kelia daugiausia klausimų, taigi tam sunkiausia rasti motyvuojančių priemonių. Kadangi projekte pasiryžo dalyvauti gana daug baigiamųjų kursų studentų (ateityje nusprendėme tokios praktikos atsisakyti), motyvuoti juos pažymiais galimybių nėra arba jos labai menkos, lieka tik pasitikėti studentų atsakomybės jausmu ir gerais santykiais su dėstytojais. Konkurso prizas, manau, neatlieka lemiamo motyvuojančio vaidmens, galbūt dėl mūsų visuomenei būdingo pesimizmo (vis tiek nelaimėsim) ar dėl aiškių vertinimo kriterijų trūkumo.

O pati konkurso idėja yra labai įkvepianti ir prasminga. Tokie projektai itin skatina studentų tobulėjimą, prisideda prie jų kvalifikacijos kėlimo, padeda įsigilinti į realias projektavimo problemas. Tačiau studijų procesas yra specifinė sritis, kur labai svarbūs veiksniai yra laikas ir nuoseklumas, todėl planuojant panašius konkursus ateityje reikėtų daugiau dėmesio skirti pasiruošimo ir konkurso etapų derinimo su dalyvaujančių aukštųjų mokyklų studijų procesais klausimams. Tam gali prireikti nemažai laiko (pavyzdžiui, mūsų universitete bakalauro baigiamojo darbo temos yra skelbiamos prieš metus iki numatomo gynimo). Manome, kad ir kitais mokslo metais konkursas galėtų būti tęsiamas, ir mes mielai jame dalyvautumėme, tik labai svarbu tiksliai, aiškiai ir su konkrečiais terminais (etapais) suplanuoti konkurso eigą, ją pritaikant pagal universitetų ir kolegijų studijų procesų terminus.

 

VDU Menų fakulteto Menotyros katedros vedėja, Kūrybinių industrijų studijų programos vadovė, architektūrologė, kultūros ir kūrybos industrijų tyrėja doc. dr. Jūratė Tutlytė

Niekam ne paslaptis, kad yra formalių būdų bandant studentus „priversti“ darbuotis tokiuose projektuose kaip šis per tam tikrų dalykų atsiskaitymus ar privalomus dalykus. Ir nors šis būdas pateisinamas, vis dėlto prasmingiausia ir smagiausia dirbti tada, kai patys studentai yra motyvuoti ir dega noru pažinti, išmėginti, padaryti daugiau. Todėl stipriausias variklis yra studentų vidinė motyvacija. Svarbiausia atpažinti ir dirbti su pačiais geriausiais. Kadangi kai kurie studentai šiųmečiame projekte dalyvauja jau antrą kartą, manau, kad motyvacija tapo pirmojo projekto sėkmė. O domėjimasis tokiais projektais, tikiu, kilo iš pačių studijų pobūdžio VDU Menų fakultete (ir kituose). Štai neperžengdami mano pačios dėstomo dalyko rėmų (kaip antai „Kūrybinių miestų tyrimai“) kartu su studentais analizuojame urbanistines strategijas teoriniu lygmeniu, atliekame lauko tyrimus, vykdome apklausas, strateguojame, studentai susipažįsta su pasauliniu tokių tyrimų, taktikų ir praktikų kontekstu. Socialinis šių idėjų angažuotumas, manau, yra pagrindas, kuris ilgainiui „uždega“ studentus savo neabejotina prasme.

Iš tiesų tokie projektai kaip šis yra labai svarbūs studijų procesui ir tobulėjimui. Studentams atsiranda galimybė išmėginti jėgas ir konkuruoti su kitų universitetų studentais, modeliuoti veiklas realiuose kontekstuose. Dėstytojams, o kartu ir universitetui, – tai būdas atskleisti ir paskleisti savo idėjas platesniame kontekste. Juk už visų rezultatų visų pirma slypi universiteto diegiamos vertybės, darbo ir studijų kultūra, požiūris į save, kitus ir pasaulį.

Jei toks konkursas būtų rengiamas ir kitąmet, tikrai, manau, kad dalyvautume, nes džiugina konkurso atvirumas kitų profilių studijoms. Štai kad ir šiais metais jaučiame, kad konkurso sąlygos yra kiek pasikeitusios ir dar palankesnės tokiems universitetams kaip VDU, kurie neruošia architektų ar inžinierių.

 

Klaipėdos universiteto Architektūros, dizaino ir dailės katedros vedėja doc. Ramunė Staševičiūtė

Studentus labiausiai motyvuoja tai, kad projektuojama, esant realiai situacijai, su galimybe pateikti savo idėjas ir, kas žino, gal jos bus kokiu nors būdu realizuotos. Be to, jiems džiugu, kad kažkas domisi jų idėjomis. Tai – taip pat motyvuoja.

Bet kokie kūrybiniai konkursai visada teikia aukštajai mokyklai naudą: pirma, jie priverčia studentus pasitempti ir siekti geriausių rezultatų, antra, mokymo procesui labai svarbi realiai vystoma teritorija, diskusija su tikrais užsakovais bei teritorijos naudotojais, trečia, pačiai mokymo institucijai labai naudinga pasitikrinti savo lygį ir tai, kur reikia pasitempti. O visi pirmiau išdėstyti argumentai svariai papildo mokymo programą.

 

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos apsaugos katedros doc. dr. Aušra Zigmontienė

Ko gero, vis dėlto pagrindinė studentų dalyvavimo projekte esmė ir noras – realaus projekto rengimas ir savo studijų metu sukauptų žinių patikrinimas ir įtvirtinimas. Studentas, dalyvaudamas projekte, dirba komandoje su skirtingų sričių specialistais. Tos pačios problemos matymas iš skirtingų pozicijų yra žingsnis link savarankiško ar komandinio darbo, pabaigus studijas. Prizas, kad ir koks jis būtų, yra motyvas, tačiau tai tikrai nėra svarbiausia. Norint pritraukti studentų dalyvauti tokio pobūdžio konkursuose ar projektuose, ko gero, svarbiausia aiškiai pateikti projekto idėją ir ką studentas gali išmokti dalyvaudamas juose. Deja, bet motyvuoti, smalsūs ir atsakingai žiūrintys į dalyvavimą studentai dažnai jau dirba ir, nenorėdami nuvilti kitų kolegų, atsisako dalyvauti. Vadovas – tai grandis tarp studentų ir projekto sumanytojų. Kartais sunku, kai studentų polėkį kurti, nestandartiškai mąstyti riboja realaus projekto rėmai ir tu turi juos „nuleisti ant žemės“. Manome, kad konkursas tiek studijų programai, jos tobulinimui, o ir pačiam universitetui yra naudingas. Jis verčia nepamiršti realybės.

 

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Miestų statybos katedros docentė Edita Šarkienė

Dalyvaudami konkurse studentai turi galimybę persikelti į ateitį – susipažinti su būsimais darbdaviais, pamatyti savo darbinę aplinką, pabendrauti su užsakovais, pasisemti praktinės patirties, dirbdami komandoje su kitų inžinerinių specialybių studentais. Tai – motyvai, dėl ko studentai dalyvauja tokiuose projektuose. Be to, tai puiki aplinka praktiškai pritaikyti gebėjimus, įgytus studijų metu, atrasti dalykus, į kuriuos dar reikia gilintis, ar patikrinti jau išgirstas tiesas. Studentai įsitikina, kokios šiuo metu svarbios technologijos, savarankiškos studijos, tobulinimasis bei kokie svarbūs ir spartūs jų darbo rinkoje vyksta pokyčiai. Laiku suderinus ir integravus konkurso užduotį į studijų procesą, būtų galima krūvį ir atsiskaitymus pritaikyti prie universitete galiojančios tvarkos, o sistemingai dirbant pasiekti geresnių rezultatų.

 

Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos Statybos fakulteto dekanė Lina Sakalauskienė

Manau, kad studentą pirmiausia motyvuoja naujos patirties, kitokių žinių, nei gauna aukštojoje mokykloje, paieškos, bendradarbiavimas su įmonių bei savivaldybės darbuotojais. Žinoma, studentui labai svarbi ir galimybė pačiupinėti gyvą objektą, ieškoti geriausio, įdomiausio, kartais net ir neįgyvendinamo sprendimo. Visa tai leidžia išgryninti su profesija susijusius studento lūkesčius, patirti realaus darbo sunkumų ir pranašumų. Tiesa, didžiausias studentų entuziazmas pastebimas iš pat pradžių, vėliau, susidūrus su įvairiais sunkumais, jis šiek tiek nublanksta, tačiau finale grįžta su dviguba jėga. Studentai projekte dalyvauja tikrai ne dėl pažymio ar dėstytojo palankumo – jiems labai patrauklus kūrybinis komandinis darbas, galimybė realizuoti savo sumanymus. Mūsų komandai jau tapo tradicija susirinkti po paskaitų ir diskutuoti, modeliuoti, skaičiuoti, analizuoti... Taip pat studentai turi uždarą „Structum II“ grupę socialiniame tinkle, kuriame gyvenimas virte verda. Visada įdomu skaityti, kokiomis nuotaikomis jie gyvena, kokias idėjas brandina, kokia yra jų nuomonė konkrečiu klausimu. Manau, kad šis studentų entuziazmas nesusijęs net su noru laimėti – tai labiau savirealizacijos poreikis. Žinoma, iškovoti pirmąją vietą visada smagu, tačiau mes suprantame ir tai, kad pirmoji vieta tėra viena(!), ir norint ją laimėti reikia ne tik geros idėjos, kruopštaus darbo, bet ir dalelytės sėkmės.

Man turbūt pasisekė, kad dirbu su motyvuotais, kūrybingais ir ambicingų tikslų gyvenime turinčiais jaunuoliais. Džiaugiuosi, kad nereikia jų įtikinėti, stumti, raginti... Užtenka tik pasiūlyti ir tolesnė iniciatyva jau kyla iš pačių studentų.

Dalyvauti konkurse pirmą kartą, ko gero, buvo didesnis iššūkis: tai buvo visiškai nauja veikla, kitoks jos organizavimo būdas. Galbūt ir susidomėjimas pirmą kartą buvo didesnis. Tačiau visi vienbalsiai pripažįsta, kad projektas įdomus, nes suteikia daug erdvės fantazijai, jam reikia nemažai profesinių įgūdžių. Dalyvaudami šiame projekte siekiame prisidėti prie visai mūsų visuomenei aktualių problemų sprendimo: tvarumo, ekologiškumo, pastatų atnaujinimo, modernizacijos, statinio informacinio modeliavimo (BIM) proceso diegimo ir pan. Be to, kolegijos studentų dalyvavimas konkurse didina statybos inžinieriaus profesijos populiarumą bei jaunuolių norą rinktis kolegines studijas mūsų kolegijoje. Be abejonės, dalyvavimas tokiuose projektuose naudingas ir kolegijos, kaip modernios mokymo institucijos, įvaizdžiui stiprinti, ir studijų programai tobulinti, ir, žinoma, patiems studentams.