Vadovaujantis sėkminga ir įkvepiančia pirmojo ateities miestų koncepcijų kūrimo konkurso „Išmanusis miestas I“ patirtimi, šiais metais tęsiama geroji praktika – išsiaiškinęs Lietuvos miestų savivaldybių poreikius ir pasitelkęs jaunųjų infrastruktūros kūrimo profesionalų pajėgas, architektūros ir statybų infrastruktūros verslo žurnalas „Structum“ organizuoja antrąjį ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus, LR aplinkos, kultūros, švietimo ir mokslo bei susisiekimo ministerijų globojamą išmaniojo miesto koncepcijų kūrimo konkursą.

 

Projekto idėja – dalyvaujant konkurse suteikti galimybę jauniesiems, aukštosiose mokslo įstaigose besimokantiems architektūros profesionalams pateikti poreikius atitinkančias idėjas pagal Lietuvos miestų savivaldybių teritorijų plėtros ir patrauklumo didinimo programą.

Konkursas organizuojamas įgyvendinant 2014–2020 m. Nacionalinės pažangos programos (NPP). NPP 7 (septinto) prioriteto „Regioninė plėtra“ 2 (antro) tikslo „Didinti teritorinę sanglaudą regionuose“ 1 (pirmą) uždavinį „Spręsti tikslinėms teritorijoms (gyvenamosioms vietovėms) būdingas problemas – didinti jų konkurencingumą ir gyvenamosios vietos patrauklumą, skatinti jų ekonomikos augimą“.

Šių metų užduotis – teritorinės miestų plėtros kompleksinė galimybių studija – miestams svarbių perspektyvių teritorijų pritaikymas dabartiniams poreikiams ir šių teritorijų kompleksinis atnaujinimas, vadovaujantis darniosios plėtros principais. Informacinių technologijų ir duomenų srautų potencialo pritaikymas, siekiant pagerinti urbanistinę miesto erdvę bei miestiečiams skirtas paslaugas ir skirtingų kompetencijų suderinimas, ieškant visapusiškai motyvuotų ir realistiškų pasiūlymų.

Projekte dalyvaujantys miestai – Elektrėnai, Kaišiadorys, Kuršėnai.

Neveikiančio Elektrėnų atrakcionų ir pramogų parko (buvusio „Vaikų pasaulio“) konversijos į viešąją rekreacinę teritoriją ir kūrybinių industrijų centro pastato (pastatų komplekso) projektiniai pasiūlymai. Pasiūlymų tikslas – didinti teritorijos patrauklumą investicijoms ir verslo plėtrai. Studija turi atspindėti tiek nagrinėjamos rekreacinės zonos atnaujinimo koncepciją (viziją), tiek konkrečios teritorijos su gretimybėmis detalizuotus pasiūlymus.

Kaišiadorių miesto centre esančios tikslinės teritorijos analizė ir buvusio Kaišiadorių kino teatro konversijos į daugiafunkcį centrą projektiniai pasiūlymai. Rekonstruojamas kino teatro pastatas yra Kaišiadorių miesto centrinėje dalyje. Pagrindinė pasiūlymams keliama užduotis – pastato integravimas į miesto gyvenimą ir pritaikymas naujai (daugiafunkcio centro) paskirčiai. Čia turėtų įsikurti verslo inkubatorius, erdvės verslo startuoliams, bendruomenei, jaunimo ir kitoms nevyriausybinėms organizacijoms.

Kuršėnų miesto turgavietės ir ją sudarančių pastatų modernizavimo projektiniai pasiūlymai. Pasiūlymų tikslas – didinti teritorijos tinkamumą verslo poreikiams ir patogumą gyventojams. Studija turi atspindėti tiek nagrinėjamos turgavietės koncepciją (viziją), tiek jos prieigų sutvarkymo sprendimus. Nagrinėjamoje teritorijoje reikia įvertinti galimybes patogiai išdėstyti turgavietės paviljonus, stogines, sutvarkyti kraštovaizdį ir želdynus, sutvarkyti privažiuojamąsias dalis, įrengti automobilių stovėjimo vietas, mažosios architektūros elementus, apšvietimą. Reikia įvertinti galimybes rekonstruoti esamus turgavietės statinius ir juos pritaikyti naujiems poreikiams. Svarstytinos esamų pastatų griovimo, perstatymo, dengtos turgavietės įrengimo ar naujo pastato, atitinkančio turgavietės funkcijas, statybos galimybės. Turgavietės ir aplinkos sutvarkymo pasiūlymai turi būti racionalūs ir motyvuoti. Rengiant pasiūlymus, turi būti įvertinta didesnė teritorija, gretimybės, svarbu sklandžiai įtraukti turgavietę į miesto urbanistinę struktūrą ir socialinį gyvenimą. Balsavimas vyks iki šių metų gegužės 30 dienos. Daugiausia balsų surinkęs projektas iškilmingoje apdovanojimų ceremonijoje birželio 2 dieną Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose bus apdovanotas specialiuoju prizu, įsteigtu portalo „Delfi“ redakcijos.

 

Kuršėnų miesto turgavietės ir ją sudarančių pastatų statybos projektas

Kauno technologijos universitetas, meno studija „Menų kambarys“

Projektą rengė: Dawood Basha Dudekula, Donna Charlene Julien, Siddeshwaran Parthiban, Gikendra Pathuri

Projekto vadovė: Žiedūnė Duobaitė

Projektiniai pasiūlymai parengti turint tikslą atnaujinti turgavietės prekybinį plotą, pagerinti prekiautojų darbo sąlygas, didinti teritorijos tinkamumą verslo poreikiams ir patogumą gyventojams. Prekybos paviljonai suskaidomi nedideliais tūriais, kad išlaikytų turgaus dvasią ir nesupanašėtų su prekybos centru. Projektuojami uždari prekybos paviljonai ir atviros prekybos zonos su stoginėmis. Turgavietėje pritaikomi modernūs išmanieji sprendimai, naudojant konkurso rėmėjų produktus. Projektiniai pasiūlymai rengiami sklype, esančiame Kuršėnų mieste tarp T. Tilvyčio ir V. Kudirkos gatvių. Prie įėjimo į pagrindinį prekybos paviljoną numatomi dviračių stovai. Nuo T. Tilvyčio gatvės pusės numatoma žaidimų aikštelė vaikams, kurioje montuojama vaikų žaidimams pritaikyta įranga. Žaliosiose zonose montuojami suoliukai ir nedidelio skersmens dekoratyviniai fontanai. Prieigos prie prekybos paviljonų ir turgavietės aplinka tamsiu paros laiku apšviečiami. Automobilių stovėjimo aikštelė apšviečiama aikštelėje išdėstytais, įleidžiamais į grindinį šviestuvais. Ant paviljonų fasadų montuojami šviečiantys reklamos skydai bei akcijinių prekių stendas, taip pat įrengiamas išmanusis ekranas. Per jį transliuojamos vaizdo ir garso reklamos. Numatytas patalpų ir teritorijos automatizuotas valdymas, atsižvelgiant į realų lauko apšvietimo lygį, siekiant taupyti elektros energiją.

Daugiau apie projektą rasite čia:
Aiškinamasis raštas: https://issuu.com/smediagroup/docs/ai__kinamasis_ra__tas_2e41e59cafea31rn
Brėžiniai: https://issuu.com/smediagroup/docs/br____iniai_8ae364d1a7a526rn

 

 

Elektrėnų atrakcionų parko konversija

Vilniaus Gedimino technikos universitetas

Projektą parengė: Justina Lyskoit, Artūr Vasilevski, Kipras Daukantas, Kristina Klepaitė

Projekto vadovas: Mindaugas Staniūnas

Teritorijos idėja paremta apskritimo (pasaulio) koncepcija. „Vaikų pasaulio“ sąvoka keičiama į „Technologijų ir kūrybos pasaulio“ taip išlaikant dalį vertingo vietos identiteto ir suteikiant teritorijai išskirtinumo. Pagrindiniu elementu tampa aikštė, kurią formuoja esami ir projektuojami statiniai. Kadangi koncepcija paremta apskritimu, judėjimas komplekse siūlomas taip pat apskritiminis. Taip siekiama maksimaliai išnaudoti natūralią žmonių cirkuliaciją. Judėjimas komplekse susideda iš dviejų apskritimų: pirmasis veikia komplekso viduje, antrasis – jo išorėje. Abu apskritimai yra kertami svarbių ašių, jungiančių tiek abu judėjimo apskritimus, tiek padedančių įsilieti į bendrą miesto audinį. Vienintelis naujai projektuojamas statinys – kūrybinių ir technologinių industrijų centras. Pastatas baigia formuoti komplekso erdves ir paryškina aikštės svarbą, stiprina urbanistinę koncepciją. Pastato tūrio idėja natūraliai suformuojama aplinkinių erdvių, pastatas savo formomis pabrėžia erdvių svarbą ir nedirgina gamtinės aplinkos (objektas projektuojamas vieno aukšto).

Daugiau apie projektą rasite čia: Aiškinamasis raštas:
Aiškinamasis raštas: https://issuu.com/smediagroup/docs/ai__kinamasis_ra__tas_8043e14669a1earn

 

Kuršėnai

Klaipėdos universitetas

Projektą parengė: Kotryna Budvytytė, Karolina Gerikaitė, Ieva Iganatvičiūtė, Ginta Bernatavičiūtė, Dovilė Dirvonė, Indrė Ložytė

Projekto vadovai: Eglė Dučinskienė ir Romas Marčius

Vadovaujantis darnios plėtros principais, sprendimai galėtų būti tokie: papildyti rekreacinių teritorijų potencialą, numatant edukacinius ir aktyvaus sporto maršrutus, išsaugant ir puoselėjant unikalaus gamtinio karkaso visumą ir elementus. Išmaniąsias technologijas numatome koncentruoti į slėnio, upės ir pakeltų takų apšvietimą, sukurdami pridėtinę realybę tamsiu paros metu. Prie poilsio vietų numatytos telefonų įkrovimo stotelės, belaidis internetas. Atsisiuntus programėlę, galima rasti edukacinių ar atraktyvių maršrutų (pagal poreikį). Projektuojant tiltą, siūlome jį iliuminuoti pagal muziką, kurią skleis po tiltu sukabinti vamzdeliai ar varpeliai. Muzika priklausys nuo vėjo krypties ir stiprumo. Visa elektros instaliacija pagrįsta saulės ir vėjo energija. Įrengiamos lietaus vandens talpos bendruomenės sodui drėkinti.

Daugiau apie projektą rasite čia:
https://issuu.com/smediagroup/docs/ai__kinamasis_ra__tas_969a27cbb65c16
https://issuu.com/smediagroup/docs/2_plan__etas___identitetas__
https://issuu.com/smediagroup/docs/3_plan__etas___sprendiniai_

 

Kaišiadorių kino teatro konversija į daugiafunkcį verslo centrą

Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija

Projektą parengė: Tomas Starta, Justas Matačiūnas, Valentas Gruzdas, Karolis Krasauskas, Darius Lukauskas

Projekto vadovės: lekt. Jelena Jupatova ir Statybos fakulteto dekanė Lina Sakalauskienė

Pasirinktos teritorijos pagrindinė problema yra bendruomenės poreikiams pritaikytos erdvės trūkumas. Problemai išspręsti pasirinkta modernizuoti Kaišiadorių mieste esantį kino teatrą ir paversti jį daugiafunkciu centru. rnrnĮgyvendinant šį tikslą, bus siekiama padidinti vietos gyventojų laisvalaikio ir veiklos galimybes. Paspartinti investicinės aplinkos patrauklumą ir pritraukti verslininkų ar net užsienio investicijų, skatinančių plėtoti veiklą ar kurti verslą Kaišiadorių rajone. Šiame modernizuotame daugiafunkciame centre įsikurs verslo inkubatorius, jaunimo centras, verslo ir turizmo centras. Bus įrengtos patalpos, skirtos įvairioms konferencijoms, parodoms ar renginiams organizuoti.

Daugiau apie projektą rasite čia:
Aiškinamasis raštas: https://issuu.com/smediagroup/docs/ai__kinamasis_ra__tas_51e1e4626026dfrn

 

Kaišiadorių kino teatro teritorija

Vilniaus Gedimino technikos universitetas

Projektą parengė: Daria Borovyk, Kristina Vitkutė

Projekto vadovas: VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto Aplinkos apsaugos katedros docentė Aušra Zigmontienė

Verslo plėtra mieste nėra intensyvi dėl vietos ūkio nuosmukio, daugėjančio gyventojų per 65 m. skaičiaus bei kitų aspektų. Kaišiadorių miestas yra labai geroje geografinėje padėtyje, todėl gyventojų verslumą ir konkurencingų verslo įmonių kūrimo procesą mieste galėtų labiau paskatinti Kaišiadorių daugiafunkcio centro atsiradimas, teikiantis ir skatinantis verslumą, kuriantis malonią aplinką įvairioms organizacijoms, lengvai prisitaikantis prie kitokių gyventojų poreikių (įvairūs renginiai, muziejinė veikla). Trikampiškumas. Ši koncepcija leidžia ne tik kurti stabilią ir paprasta konstrukciją, bet ir turi verslumo bei galios simbolinę reikšmę. Projekte naudojamos išmaniosios technologijos padeda pastatui tapti „protingu“, prisitaikančiu prie aplinkos sąlygų ir taupančiu energiją. Jo daugiafunkciškumas atsiskleidžia galimybe plačią erdvę išnaudoti įvairiems poreikiams.

Daugiau apie projektą rasite čia:
Aiškinamasis raštas: https://issuu.com/smediagroup/docs/ai__kinamasis_ra__tas_b024e702d119de

 

Kaišiadorių kino teatro teritorija

Kauno technologijos universitetas

Projektą parengė: Marija Surokina, Aidas Bobyrius, Modestas Mizgaitis, Tomas Vaiciukevičius, Marius Morozovas, Modestas Mizgaitis, Tautvydas Ramanauskas

Projekto vadovai: lekt. Tada Žebrauskas, Architektūros ir kraštotvarkos katedros dėstytojas Vytautas Baltus

Centrinėje miesto dalyje yra nemažai blogos būklės pastatų. Taip pat yra pastatų, kurių būklė yra patenkinama, bet jiems reikia renovacijos ir modernizacijos. Miesto centre jaučiama automobilių statymo problema – jie statomi gatvėje, o tai apsunkina matomumą ir dėl to kyla grėsmė saugumui. Taip pat mieste trūksta rekreacinių zonų ir dviračių takų. Potencialių vietų yra, bet jos neišnaudotos. Daugiafunkcis sprendimas leis ne tik būriuotis jaunimui ir vyresnio amžiaus žmonėms, bet ir padės plėtoti įvairiausias finansines veikas. Tikslas yra generuoti pajamas ir kartu papuošti Kaišiadorių miestovaizdį, taip sukuriant objektą, kuris taptų Kaišiadorių miesto simboliu. Pagrindinė mūsų užduotis buvo pastato integravimas į Kaišiadorių miesto gyvenimą ir pritaikymas keičiant jo funkciją į daugiafunkcio centro. Čia įsikurs: verslo sektorius, skirtas verslo startuoliams, jaunimo organizacijos, turizmo sektorius ir muziejine veikla užsiimantys subjektai. Kita svarbi užduotis buvo sutvarkyti pastato funkcionalumą ir lankstumą, kad prireikus pastatas galėtų būti pritaikytas kitai funkcijai ar funkcijoms arba, kaip planuojama ateityje, pritaikytas muziejui. Todėl pastatas yra suplanuotas sektoriais. Informacijos kavinė: tai patalpa, kurioje galima būtų įsigyti kavos ir sužinoti reikalingos informacijos informacinėje turizmo saloje. Prie kavinės planuojamos patalpos, skirtos informaciniam turizmui. Gilyn į pastatą suplanuotos didelės daugiafunkcės erdvės – jas bus galima pritaikyti įvairioms funkcijoms. Trečiame aukšte yra keletas verslo centrui skiriamų patalpų ir paliekama didelė erdvė jaunimo organizacijoms.

Daugiau apie projektą rasite čia:
Aiškinamasis raštas: https://issuu.com/smediagroup/docs/ai__kinamasis_ra__tas_d3540fb2f9e86

 

Elektrėnų teritorija

Kauno technologijos universitetas

Projektą parengė: Karolina Gričiūtė, Gintarė Lučinskaitė, Ieva Kupčiūnaitė, Živilė Pažėraitė, Aidas Balčiūnas, Mantvydė Mičelytė

Projekto vadovė: KTU Statybos ir architektūros fakulteto Architektūros ir urbanistikos katedros lekt. Jurga Vitkuvienė

Teritorijai trūksta ryšio su miestu ir aplinkinėmis teritorijomis. Pusiasalis atskirtas nuo likusios miesto urbanistinės struktūros judria gatve bei Elektrėnų marių įlankomis. Nagrinėjamoje teritorijoje pastebimas funkcinis dispersiškumas, joje yra įsiterpusių įvairių kitos (komercinės, visuomeninės) paskirties objektų bei statinių. Taip pat nesutvarkyta marių pakrantė, čia nemažai apleistų objektų. Netvarkomos ir nenaudojamos pusiasalio įlankos, neišnaudojami iš jos atsiveriantys vaizdai. Pagrindinė teritorijos tvarkymo idėja – pritraukti žmogų arčiau vandens ir, pasitelkiant gamtines formas, pakrantėje sukurti vientisą rekreacinio pobūdžio sistemą ir išsaugoti dabartinę gamtinę aplinką. Siūloma sukurti darnią aplinką, kur žmogaus ir gamtos poreikiai būtų subalansuoti. Pagrindiniais traukos centrais taptų amfiteatras, skirtas lauko renginiams, bei kultūros kūrybinių industrijų ir edukacijos centras. Buvusio „Vaikų pasaulio“ teritorijoje siūloma įrengti sporto aikštynus aktyviam poilsiui, o arčiau pakrantės kurti pasyvaus poilsio zonas. Ši rekreacijos teritorija galėtų būti kaip poilsio kompleksas, turintis galimybę plėstis. Siūloma augalinės ląstelės formos takų struktūra leidžia teritorijai „augti“, atsižvelgiant į poreikius ir galimybes. Šioje struktūroje siūloma sukurti modulinės architektūros paviljonus, kurie užpildytų šią teritoriją poilsio ir turistine veikla. Naudojant lengvai montuojamas konstrukcijas yra galimybė šiai struktūrai „augti“ ir plėstis.

Daugiau apie projektą rasite čia:
Aiškinamasis raštas: https://issuu.com/smediagroup/docs/ai__kinamasis_ra__tas
Brėžiniai: https://issuu.com/smediagroup/docs/br____iniai

 

Kuršėnams – nužiestas miestas

Vytauto Didžiojo universitetas

Projektą parengė: Raminta Miškinė, Miglė Dumbliauskaitė, Lina Pranaitytė, Urtė Pakers, Eglė Januškienė, Vika Pranaitytė

Projekto vadovė: doc. dr. Jūratė Tutlytė

Projekte pasirinkus tvarkyti Kuršėnų rekreacinę teritoriją, apimančią Kuršėnų m. L. Ivinskio aikštę, Kuršėnų dvaro sodybą ir Ventos upės viešąsias erdves VDU komandos projekto koncepciniu pagrindu tapo šiandien pasaulyje vis labiau populiarėjantis gyvos „Vietos kūrimo“ (ang. Placemaking) praktikos. Placemaking‘o būdu, profesionalių architektų, menininkų ir kitų aktyvistų komandos, pasitelkdamos vietos bendruomenes sukuria gyvus architektūrinius elementus, kurie interaktyviai įsipina į vietos infrastruktūrą paskatindami miesto kultūrinę, socialinę, dažnai ir ekonominę veiklas. Šio miestokūros modelio epicentre atsiranda tvarkomoje teritorijoje gyvenantis, dirbantis, veikiantis žmogus bei jo poreikiai, todėl prieš įgyvendinant tokias iniciatyvas, pirmiausia turi būti atliekami siocio-kultūriniai vietos gyventojų nuomonės kokybiniai, kiekybiniai bei vietos stebėjimo tyrimai.

Arcitektūriniai sprendimai, kuriuos siūlo placemaking‘o komandos - tai mobilūs urbanistiniai audiniai, kurie įvairių kultūrinių modelių dėka įgauna fizinį, kultūrinį, socialinį identitetus. Šis miestokūros modelis nereikalauja didelių resursų, tačiau sukuria aiškiai pastebimas pridėtines vertes miestui bei konkrečiai tvarkomai teritorijai.

Daugiau informacijos čia:
Aiškinamasis raštas: https://issuu.com/smediagroup/docs/ai__kinamasis_ra__tas_c1b89865f1aae2
Projekto brėžiniai: https://issuu.com/smediagroup/docs/vdu_kursenu_projektas