Gyvenimas verda ne tik sostinėje, bet ir mažesniuose Lietuvos miestuose. Juose taip pat kyla įdomūs ir reikšmingi objektai. Vienas tokių – neseniai pastatyta nauja Jonavos sporto arena, kuri, tikimasi, padės atgaivinti mažėjantį miestą ir padaryti jį patrauklesnį jaunoms šeimoms.

OBJEKTAS: Jonavos sporto arena

Užsakovas: Jonavos rajono savivaldybės administracija

Generaliniai rangovai: UAB „Fima“ ir UAB „LitCon“

Darbų pradžia: 2010 m. rugsėjis

Darbų pabaiga: 2017 m. vasaris

Arenos plotas: beveik 7 tūkst. m2

Statybos darbų kaina: 7 mln. Eurų

Objekto adresas: Žeimių g.13, Jonava

Šis modernus 2 tūkst. vietų daugiafunkcis kompleksas buvo pradėtas projektuoti dar prieš dešimtmetį, statybos pasidėjo 2010 m. rugsėjo 4-ąją, įleidus simbolinę kapsulę su laišku ateities kartoms, o oficialiai atidarytas tik šiemet vasario 22 dieną.

Pritrauks ir išlaikys jaunas šeima

Naujoji sporto arena iškilo šalia 2015 m. įrengto Joninių slėnio, Jonavos slidinėjimo centro ir tik pernai atidarytos naujos futbolo aikštės dirbtine danga, kurioje gali treniruotis aukščiausioje lygoje žaidžianti miesto futbolo komanda „Jonava“.

Eugenijus Sabutis, laikinai einantis Jonavos rajono mero pareigas, įsitikinęs, kad tokio objekto, kaip arena, miestui seniai reikėjo, nepaisant skeptikų kalbų, kad panašaus pobūdžio statinių Lietuvoje yra per daug.

„Mes neverkiame, kad Lietuva išsivaikšto, o darome tai, kas pritrauktų daugiau žmonių į Jonavą. Ieškome būdų, kaip čia privilioti gyventi ir išlaikyti jaunas šeimas, norime padaryti, kad šitas miestas būtų gyvybingas. Ir tokie objektai, kaip arena, manau, padeda to siekti. Juk arenoje gali treniruotis ne tik profesionalūs sportininkai, bet ir mėgėjai, moksleiviai, veteranai. Ši arena – atvira visiems“, – tikina Jonavos rajono vadovas, džiaugdamasis, kad naujame statinyje jau buvo sėkmingai surengtas ir ne vienas renginys.

Arena kartu su stovėjimo aikštelėmis aplink ją kainavo 7 mln. eurų. 3 mln. 846 tūkst. eurų arenos statyboms skirta iš valstybės investicijų paramos, 2 mln. 583 tūkst. eurų pridėjo Jonavos savivaldybė, dar 600 tūkst. eurų paramą skyrė Jonavoje veikianti bendrovė „Achema“.

Darbų eigą lėmė lėšos

Jonavos arenos statybos nebuvo sparčios. Arena, kaip minėta, buvo suprojektuota dar prieš dešimtmetį. Ji turėjo būti didžiulio sporto, sveikatingumo ir pramogų komplekso dalis. Šalia turėjo iškilti ir pastatas, kuriame būtų baseinas, sportininkų viešbutis, boulingas ir pan. Taip pat projekte numatyta visiškai renovuoti greta esantį centrinį miesto stadioną, pastatyti futbolo aikštę su dirbtine danga, šalia įrengti Joninių slėnį, kurio dalis turėjo būti skirta kultūrai, o kita – slidinėjimo sportui.

Viskas turėjo būti daroma vienu metu, deja, prasidėjusi krizė planus gerokai pakoregavo. Pavyzdžiui, kol kas atsisakyta statyti pastatą su baseinu, nes tai – brangus projektas. O ir pats kompleksas statytas dalimis ir lėčiau, nei norėtųsi, nes darbų eiga priklausė nuo valstybės skiriamų lėšų.

Kalbinti prie arenos statybų prisidėję asmenys neslėpė, kad dėl taip ilgai užsitęsusių statybų patyrė daugybę iššūkių. Per tą laiką paseno ne vienas pirminiame projekte numatytas sprendimas – juos teko keisti šiuolaikiškesniais, o kiekvieną pakeitimą derinti su užsakovais. Per beveik septynerius metus trukusias statybas pasikeitė ir ne vienas su arenos projektu dirbęs žmogus – tiek iš užsakovų, tiek iš rangovų. Dėl didelės žmonių kaitos nebuvo lengva išlaikyti darbų tęstinumą.

Be to, pirminiame projekte buvo numatyta, kad Jonavos arena bus didžiulio sporto, sveikatingumo ir pramogų komplekso dalis. Tad pirminiame projekte nemažai visam kompleksui valdyti reikalingų įrenginių turėjo būti sumontuota arenoje. Tačiau ilgainiui planai pasikeitė.

Nepaisant to, šiemet arena buvo sėkmingai pastatyta ir tai yra vienas įdomesnių pastaruoju metu Lietuvoje iškilusių objektų.

Originaliam pastatui – ypatingos konstrukcijos

Originalus cilindro formos Jonavos arenos pastatas su stiklo ir aliuminio fasadais iš tolo traukia žvilgsnį. Aliuminio fasadus, konstrukcijas, langus bei lauko duris pagamino ir įrengė viena pajėgiausių plastikinių langų ir durų gamintojų Lietuvoje UAB „Gipura“. Ši įmonė aliuminio konstrukcijas ir fasadus gamino ir montavo ne viename visuomeniniame objekte, tačiau Jonavos arena, kaip sakė UAB „Gipura“ vadovas Regimantas Viržintas, buvo ypač įdomus objektas tiek dizainu, tiek suteikta patirtimi.

„Džiaugiamės nemaža dalimi prisidėję prie šio objekto savito ir unikalaus dizaino išpildymo“, – teigia pašnekovas.

Arenos statyboms buvo parinktos ne tik Vakarų Europoje pripažinto gamintojo „Yawal“ aukštos kokybės aliuminio profilių sistemos, tinkamos lietuviškam orui. Tai – Europoje dažnai naudojama fasadinė sistema „Yawal FA50“ ir lauko durų bei varstomų dalių sistemos TM62, TM74.

„Aliuminio konstrukcijoms ir durims panaudojome patikimus ir saugius grūdinto selektyvinio stiklo paketus iš pasaulyje pripažinto stiklo „Saint-Gobain“. Gaminius sukonstravome ir pagaminome iš medžiagų, kurios leido išpildyti projekte numatytus šiluminės varžos, akustinius bei statinius reikalavimus“, – pasakoja R. Viržintas.

Nemažu iššūkiu tapo tai, kad didelė dalis stiklo paketų buvo itin stambių gabaritų, tad jų montavimas turėjo būti tikslus ir gerai organizuotas.

„Sąlygos tokiems stiklinimo darbams nebuvo patogios. Nemažai stiklo paketų konstrukcijose teko montuoti naudojant specialius kėlimo mechanizmus“, – prisimena pašnekovas.

Vykdydama projektą UAB „Gipura“ daug dėmesio skyrė projekto eigai koordinuoti, nes statybos vyko plačiu mastu ir visi darbai privalėjo būti tiksliai suderinti bei atitikti numatytus grafikus. Dėl planavimo ir turimos patirties visi reikalavimai buvo sėkmingai įvykdyti ir darbai atlikti laiku.

Pritaikyta įvairioms sporto šakoms

Jonavos arenoje telpa 2 tūkst. žiūrovų. Čia įrengtos penkios VIP ložės su tribūnomis. Kiekvienoje – po 24 sėdimas vietas. Be to, arenoje įrengta 40 vietų konferencijų salė, sportininkams, treneriams ir atlikėjams skirtos erdvios patalpos, sauna ir masažinė vonia.

Arenos pirmame aukšte nuolat veikia picerija, o trečiajame – renginių metu atidaromas ir VIP baras.

Arena yra visiškai pritaikyta įvairioms sporto šakoms, tokioms kaip: krepšinis, salės futbolas, tinklinis, rankinis, boksas, dziudo, stalo tenisas, badmintonas, gimnastika, sportiniai šokių ir kt. Taip pat čia gali būti rengiami kultūros renginiai, aukšto lygio meniniai pasirodymai, miesto šventės ir įvairios konferencijos.

Jonavos arena yra lengvai transformuojama. Kol nevyksta renginiai, pakeitus jos išdėstymą – sustūmus pirmojo aukšto tribūnas ir padalijus sporto salę į tris aikštes – joje gali treniruotis trys sportininkų komandos.

Dėl skirtingų arenoje vykstančių renginių didelis dėmesys buvo skirtas salės apšvietimui, kuriam skaičiavimus paruošė, bei parinko savo produktus UAB „Eco sprendimai“.

Skirtingi apšvietimo scenarijai

Jonavos arenoje UAB „Eco sprendimai“ specialistai padėjo parengti išmaniai valdomą salės apšvietimą. Parinkti apšvietimo sprendimai gerokai skiriasi nuo tų, kurie buvo numatyti pirminiame ir gana neišsamiame techniniame projekte, parengtame prieš dešimtmetį. Juk per tiek laiko pasikeitė ir kai kurie normatyvai, ir sprendinių kainos.

UAB „Eco sprendimai“ specialistai Jonavos arenoje suprojektavo dešimt apšvietimo grupių, pritaikytų skirtingoms sporto šakoms ir įvairiems režimams: treniruočių, sporto varžybų, valymo ir pan. Dėl to, užuot įjungus visus salės prožektorius, galima įžiebti tik tuos, kurių reikia konkrečiai situacijai.

Pasak UAB „Eco sprendimai“ projektų vadovo Mantvydo Strumskio, perdaryti prieš dešimt metų parengtą Jonavos arenos projektą, suderinti jame numatytus ir savivaldybės keliamus reikalavimus bei vietoje pasenusių sprendimų pateikti naujus gerus pasiūlymus, kurie nedidintų konkurse numatytos kainos, buvo didžiausias iššūkis. Ieškant geriausio varianto, konsultuotasi su apšvietimo sistemas gaminančia italų įmone „Gewiss“, kurios specialistai padėjo perdaryti techninį projektą. Taip pat buvo tariamasi ir su įvairių renginių bei sporto varžybų organizatoriais, domėtasi sporto federacijų keliamais reikalavimais, kurie neretai esti griežtesni, nei keliami Lietuvoje pagal higienos normas. Suprojektuotas apšvietimas atitinka tarptautinius FIBA 2 keliamus reikalavimus. Kiekvieną naują sprendinį vėliau teko derinti su užsakovu ir generaliniu rangovu, o tai užtruko. Laimė, laiko įgyvendinti projektui buvo pakankamai.

Nepaisant viso to, buvo rastas ir įdiegtas pats patogiausias ir visus tenkinantis sprendimas, kuriam prireikė ir mažiausiai išlaidų. 