Vilniaus universiteto Botanikos sode Kairėnuose po trejus metus trukusios renovacijos atidarytas savitas konstrukcijų ir sprendimų įvairove žaliasis pastatas. Dėl apželdinto fasado objektas tobulai įsilieja į erdvių kraštovaizdį. Atnaujintame administraciniame ir laboratoriniame pastate bus vykdomi moksliniai tyrimai, taip pat jis atviras ir smalsuoliams lankytojams – stogą dekoruoja apžvalgos aikštelė su žaliuojančia oaze. Išskirtinis kūrinys, be abejonės, taps papildomu traukos objektu.

 

Žaliasis pastatas – išskirtinis kūrinys

Žaliojo dizaino statinį išskiria vertikalios žolės kolonos, o ant stogo – apžvalgos aikštelė, kurioje pasodinti įvairūs želdiniai. Atnaujinto 800 m2 ploto administracinio pastato dizaino autoriai – „Paleko ARCHstudija“ (architektai: R. Palekas, B. Puzonas, D. Uogintė, A. Palekienė, V. Lingė). Įgyvendinti architektų idėją – apželdinti pastato sienas vertikaliomis žaliosiomis kolonomis – buvo tikras iššūkis ir rangovams, UAB „Rekreacinė statyba“, ir VU Botanikos sodo specialistams. Tokių konstrukcijų analogų Lietuvoje iki šiol nebuvo. Modernus, ergonomiškas laboratorijos pastatas, sovietmečiu statytas kaip daugiabutis gyvenamasis namas, – silikatinis triaukštis kontrastavo su dvaro komplekso statiniais ir botanikos sodo augalija, išsiskyrė netinkama aplinkai architektūra. Rolandas Palekas sako, kad kūrinys visada privalo prasidėti ne nuo skaičių, o nuo svajonės. Pasirinkta idėja: pastatas – augalas. „Iš pradžių visada buvo ir turi būti žodis, mintis, o po to jau galima įdarbinti ir kitus dalykus. Tad, kol mes tos eilės tvarkos nesuprasime, tol vargu ar sukursime gerų dalykų“, – komentavo R. Palekas. Pasirinkimas buvo pastatą griauti arba bandyti jį rekonstruoti. Architektai priėmė antrąjį sprendimą, tad senoji konstrukcija liko. Administracinis pastatas buvo apšiltintas, pakeista jo išorinė medžiaga, spalva, langai, kuriais pasirūpino aukščiausios kokybės plastikinių ir aliuminio langų, durų, fasadų, žiemos sodų gamintoja Lietuvoje UAB „Inno System“. Įmonė, naudojanti pažangiausias technologijas, kokybiškus profilius, užtikrino gerą šiluminę izoliaciją ir puikiai susidorojo su visais iššūkiais, darbais, nors terminai spaudė, o objektas buvo tikrai nejaunas.

„Pastatą „aprengėme“ žaliuoju rūbu, – sakė studijos vadovas R. Palekas, – tad lankytojams gali pasirodyti, kad senojo pastato visai neliko. Tiesa, atsirado naujas priestatas – mokslinė oranžerija pietų pusėje.“ Oranžerija kompaktiškai prijungta prie pietinės sienos, o visas bendras pastato tūris apjuostas apželdintomis kolonomis, kurias ruošė ir prižiūri botanikos sodo darbuotojai. Žalieji fasadai ir terasa ant stogo padeda pastatui įsilieti į Kairėnų botanikos sodo kraštovaizdį. Idėją architektai sugeneravo kartu su botanikos sodo direktoriumi Audriumi Skridaila. R. Palekas pasakojo, kad žaliosiomis kolonomis ir sodu ant stogo nuspręsta praplėsti augalijos rūšių įvairovę į architektūrinius želdinius, o, turint nuolatinę kvalifikuotų botanikos sodo specialistų komandą, tikėtina, bus galima juos puoselėti. VU Botanikos sodo direktorius ir administracija tikisi, kad žaliasis statinys ne tik bus naudingas studijoms ir mokslui, bet prisidės ir prie botanikos sodo žinomumo.

Didžiausias iššūkis – kolona

Anot architekto, didžiausias iššūkis ir buvo žaliuojanti kolona. „Mums reikėjo ir žalios sienos, ir kad ji būtų permatoma. T. y. reikalingas buvo ne visai uždaras, o pusiau skaidrus fasadas. Juk svarbu, kad kabinetuose dirbantys žmonės turėtų užtektinai šviesos, o kartu būtų sutvertas, išsaugotas nuostabus ir reikalingas ryšys su aplinka, – kalbėjo „Paleko ARCHstudijos“ vadovas. – Po įvairių eskizų, paieškų, tyrimų, atmetę visą seriją bandymų ir kitokių sumanymų, pasirinkome šį sprendimą. O jį teko kruopščiai apsvarstyti, pasidomėti žaliuojančiomis sienomis, remtis kitų šalių praktika. Ačiū ne tik Kairėnų direkcijai, bet ir rangovams, „Rekreacinės statybos“ žmonėms, kurie pagal galimybes ieškojo sprendimų. Pradžioje įsivaizdavome, kad žalioji kolona bus ažūriškas krepšys, pripildytas puraus grunto. Bet šis variantas nepasiteisino. Tuomet ekspertai pasiūlė aplink kolonos ašį apsukti pievos velėną. Kaip ir visuomet, kai pritaikomi nauji sprendimai, tai yra eksperimentas, – pripažino R. Palekas, – ir... reikia kantrybės. Botanikos sodo darbuotojams bus iššūkis palaikyti pastato žalumą ne vien jo atidarymo metu, bet ir nuolat. O tai nebus lengva, juk augalai žiemą ruduos, pavasarį galbūt atgis ne visi.“

Originaliam pastatui – ypatingi inžineriniai reikalavimai

Pasak architekto, vidaus išdėstymas labai racionalus ir paprastas, kompaktiškas ir funkcionalus, be ypač didelių erdvių – pragmatiška darbo kabinetų ir laboratorijų struktūra. Renovuojant pastatą, pasiekta A energinio naudingumo klasė. Žiemos metu statinį visiškai aprūpins geoterminio šildymo katilai ir ant stogo sumontuoti saulės kolektoriai. Tik, esant labai stipriems šalčiams, jis turėtų prisijungti prie miesto tinklų.

Siekiant užtikrinti optimalų žaliojo šiltnamio išnaudojimą moksliniams, eksperimentiniams tyrimams, dabar atskirose šiltnamio sekcijose gali būti palaikoma skirtinga temperatūra, apšvietimas bei drėgmės režimai. Pastate įrengti su įėjimai kartu su neįgaliųjų vežimėlių keltuvais.

Originaliu objektu ir jo išskirtinių tyrimų erdvių inžineriniais sprendimais, tokiais kaip šildymas, vėdinimas, vandentiekis ir nuotekų sistemų įrengimas, rūpinosi UAB „Navo“. Pastatui šildyti ir karštam vandeniui ruošti įmonė įrengė geoterminį grindinį šildymą, panaudodama šalia pastato esančio tvenkinio šiluminę energiją. Šiluma tiekiama į grindinę šildymo sistemą. Šiltuoju metų laiku ši sistema gali būti naudojama ir pastato pirmojo, antrojo bei trečiojo aukštų patalpoms pasyviai vėsinti. Šiltnamiui šildyti, esant labai žemai temperatūrai, galės būti naudojami ir papildomai sumontuoti radiatoriai. Karštam vandeniu ruošti ant pastato stogo dar sumontuoti saulės kolektoriai, kurie tiekia energiją į higieninę karšto vandens talpą. Pastate UAB „Navo“ suprojektavo ir rekuperacinę vėdinimo sistemą su penkiais rekuperatoriais, atskirai skirtais šiltnamiui, pirmam, antram ir trečiam aukštams, rūsiui. Karštas šiltnamio oras gali būti pašalinamas ir per lubose įrengtus du liukus bei automatiškai atsiveriančias langų sistemas. Pastate įrengta autonominė kompiuterizuota valdymo daviklių sistema kartu su meteorologine stotele ant jo stogo. Vėdinimas vyksta pagal nustatytą programą. UAB „Navo“ vadovas Mindaugas Rakauskas teigia, esą nemažu iššūkiu buvo tai, kad rekonstruojamas senas pastatas, kuriame trūko erdvės, ir teko sugalvoti, kaip sudėti visas reikalingo galingumo, pajėgumo inžinerines sistemas. Vykdydama projektą UAB „Navo“ dėl turimos patirties visus reikalavimus ir darbus atliko sėkmingai.

Elektrotechnikos, signalizacijų, žaibosaugos sprendimai

Vilniaus universiteto Botanikos sodo Kairėnuose administracinio pastato rekonstrukcijos metu UAB „Magdala LT“ specialistai atliko elektrotechnikos, apsauginės signalizacijos, gaisrinės signalizacijos, elektroninių ryšių, vaizdo stebėjimo sistemos, telefono tinklo darbus, įrengė aktyvinę žaibosaugą. UAB „Magdala LT“ yra atestuota atlikti visus šiame objekte planuotus darbus, todėl konkurso rezultatai jiems ir buvo palankūs. Pagal elektros energijos tiekimo patikimumą objektas priklauso III kategorijai. Tačiau kai kurioms laboratorijoms pagal jų paskirtį turėjo būti užtikrintas I kategorijos elektros energijos tiekimas, todėl įmonė sumontavo 15 kVA galios dyzelinį generatorių ir 15 kVA galios nepertraukiamo maitinimo šaltinį UPS, kuris užtikrins nepertraukiamą elektros energijos tiekimą I kategorijos elektros prietaisams, kol bus paleistas dyzelinis generatorius. Objekte panaudotos tik Lietuvos Respublikoje sertifikuotos medžiagos, aparatai ir kiti gaminiai, turintys tai patvirtinančius atitikties sertifikatus. UAB „Magdala LT“ direktorius Jonas Sakalauskas džiaugėsi įmonės specialistų darbu. Jis sakė, kad didžiausias indėlis, atliekant šio objekto elektrotechninius darbus, teko UAB „Magdala LT“ darbų vadovui Albertui Pauliukui, kuris negailėjo savo laiko. Ranką, kad darbai būtų atlikti tinkamai, pridėjo ir projektų vadovas Romas Patapas. 