Tikriausiai daugeliui jau teko susipažinti su garsių išeivių brolių – Jono ir Adolfo Mekų – kūryba, tačiau jų gyvenimo istorija – ne mažiau jausmų kelianti kelionė. Ją Kęstutis Pikūnas, kartu su plačia Mekų gimine, atkūrė knygoje „Jonas ir Adolfas Mekai. Gyvenimo lai(š)kai“, kuri jau yra tapusi gražiausia 2019 m. Lietuvos ir 2020 m. knyga publicistikos ir dokumentikos knygų kategorijoje.
Šis leidinys dvelkia kitoniškumu ir to priežastis yra ne tik neįprastas dizainas ir kompozicija. Tai – Jono ir Adolfo Mekų gyvenimų parašyta knyga, fiziškai būnant už Atlanto, tačiau mintimis gimtinėje.
Nors apie Adolfą girdėta ir kalbėta mažiau, tačiau Jono kūryba yra sulaukusi įvairių sričių tyrėjų dėmesio, maža to – jis laikomas vienu iš amerikietiškojo avangardinio kino pradininkų, dėl to vadinamas jo krikštatėviu.
Mažų detalių visuma
Jonas ir Adolfas Mekai – broliai menininkai, filmų kūrėjai, rašytojai, savo kūryba ir gyvenimo istorija sujungę skirtingus žemynus, šalis, jų kultūras, tradicijas ir patirtis. Nors didžiąją gyvenimo dalį broliai praleido Jungtinėse Amerikos Valstijose, gimtieji Semeniškiai Lietuvoje keliauja per knygos puslapius.
Dėl kiekvieno puslapio kraštuose esančių juodų kvadratėlių, knygos lapai vizualiai panėšėja į kino juostos kadrus, tad visa knyga – kaip įdomaus kino juosta, kur vaizdas ir tekstas sugula į vieną bendrą Mekų naratyvą.
Tai ne vienintelis kūrybingas ir simbolinę prasmę turintis leidybos sprendimas knygoje. Minkštas ir ryškus, Niujorko taksi primenančios geltonos spalvos viršelis, dvigubi puslapiai, kuriuose slepiasi Jono ir Adolfo Mekų laiškai, atvartuose esantys „peiliukai“ jiems praplėšti, kalkinis popierius, atskiriantis brolių gyvenimo etapus ir kiti sprendimai.
Visa tai skaitytojui leidžia susipažinti ne tik su iki šiol nepublikuota Jono ir Adolfo gyvenimo istorija, bet ir su nauju skaitymo būdu.
„Visuomet privalai prisiminti skaitytoją: ar jam bus įdomu skaityti? Ar jam ar jai bus patogu laikyti knygą rankose? Kartais gali praleisti savaites galvodamas, kaip turi atrodyti vienas puslapis ar kažkokia detalė, kurią skaitytojas pamatys vos kelias sekundes. Bet mane tas ir žavi, kad knyga yra gyvas daiktas, tai yra visuma, kurią ir sudaro visos tos mažos dalelės, sujungiančios pasakojimą”, – sako knygos sudarytojas Kęstutis Pikūnas.
Nuoširdžiausios mintys, džiaugsmai ir rūpesčiai
Pasak autoriaus, šis leidinys sydarytas lyg filmas ant popieriaus, tai lyg dvi knygos vienoje. Tai galime įžvelgti ir pavadinime: „Gyvenimo laiškai“ ir „Gyvenimo laikai“ virsta „Gyvenimo lai(š)kais“.
Laiškai yra korespondencija, siųsta mamai Elzbietai (nuo 1957 iki 1983 m.) ir, vėliau, broliui Petrui, o laikai – tai nuotraukos. Laiškuose nugulusios tikros istorijos ir mintys, paprasta kasdienybė, potyriai, džiaugsmai ir rūpesčiai, liudija, kad nepaisant užjūrio sėkmės, galimybių ir žavesio, Lietuva, gimtieji Semeniškiai ir kiekvienas artimasis išliko giliai brolių Mekų širdyse ir tapatybėse.
Kiekvienas skaitytojas turi galimybę patirti brolių gyvenimo tikrovę, suprasti kas ir kokie buvo broliai Mekai kasdienybėje, iš arčiau suprasti jų darbą, veiklą, kurie ir sudarė didžiausius gyvenimo džiaugsmus, rūpesčius bei lūkesčius.
Knygos autorius pasakoja, kad prie knygos sudarymo prisidėjo visa plati Mekų giminė, kurie matė, girdėjo ir jautė tai, ko svetima akis negalėjo pastebėti. Kiekvieno jų istorijas, prisiminimus ir įžvalgas knygos sudarytojas vadina neįkainojamais.
„Laiškus išsaugojusių Jono ir Adolfo dukterėčių pasitikėjimas manimi virto atsakomybe nenuvilti. O juos puikiai iliustravo šeimos narių, draugų ir kolegų užfiksuotos akimirkos, padedančios suprasti Mekų asmenybes ir kūrybos ištakas – kartu su laiškais gavau šimtus nuotraukų, daugelis jų nepublikuotos. Visa tai knygai suteikė išskirtinio autentiškumo, kuris įtraukia nuo pat pirmų puslapių“, – pasakoja K. Pikūnas.
Žodis – ne svarbiausias dalykas
Knygoje „Gyvenimo lai(š)kai“ gausu fotografijų, o pateikti laiškai liudija autentiką ir grynumą. Būtent to ir siekė knygos sudarytojas. Vartant ją atrodo, kad žvelgdamas į nuotraukas regi senus laikus, išgyveni nepažinotą brolių Mekų biografijos dalį – šiltus ryšius su artimaisiais, jauti jų meilę ir ilgesį.
Šiuos pojūčius sustiprina įsiterpiantys laiškai – faksimilės. Tokia laiškų pateikimo strategija turi dvejopą efektą, kurį yra apibūdinusi literatūrologė Dalia Jakaitė: „Dėl ypač didelio dėmesio laiškų vizualizacijai apskritai randasi įspūdis, kad knyga skirta ne skaitymui, kad tai daugiau vaizduojamojo meno (fotografijų, filmo kadrų, piešinių…) albumas, kuriame žodis – anaiptol ne svarbiausias dalykas.”
Asmeniška ir gilu
Šiandien, žaibiškai keliaujančių elektroninių laiškų ir žinučių laikais, rašymas ranka ar tik prierašas gali atrodyti nereikalingas, o ilgas siuntimas ir atsakymas ne akimirksniu nesuprantamas. Tačiau čia galima įžvelgti ir daug romantikos, autentiškumo, jaudulio gavus taip lauktą laišką. Su šiais jausmais supažindinami „Gyvenimo lai(š)kų“ skaitytojai.
Skaitytojui susitapatinti su broliais Mekais nesudėtinga, kadangi jie savo rašymo stiliumi yra paprasti ir jaukūs, be apsimestinio mandagumo, nuoširdžiai besidomintys artimaisiais ir linkintys jiems geriausio.
Sudarant knygą, siekta pabėgti nuo asmenybės aukštinimo, tad joje sąmoningai neapžvelgiami jų asmeniniai pasiekimai, sukurti filmai ir gauti apdovanojimai, o sudėtos nuotraukos ir laiškai sukuria tarsi kažkur matytą ir girdėtą istoriją.
„Verčiant knygos puslapius iškyla vaizdai, kuriuose, atrodo, jog nieko reikšmingo neįvyksta, bet, iš tiesų, vyksta gyvenimas. Mes visi kažkada buvome tik maži tėvų vaikai, maištavome, vėliau palikome namus ir sukūrėme savo gyvenimus. Visi šie sugrįžimai knygoje įgauna vis naujas formas ir spalvas, kurios geriausiai suprantamos tik mums patiems. Tai yra asmeniška ir gilu”, – sako knygos bendraautoris ir žinomas kino režisierius Audrius Stonys.
Lietuvių kalba parašyta knyga „Jonas ir Adolfas Mekai. Gyvenimo lai(š)kai“ šiandien jau išparduota, tačiau ją vis dar galima įsigyti anglų („Letters Home”) ir prancūzų („Li(g)nes de vie”) kalbomis.
Knygų anotacijas anglų ir prancūzų kalbomis yra parašę pasaulyje žymūs kino, meno ir kultūros atstovai: aktorius Ben Foster, muzikantas Michael Stipe, filmininkas Jim Jarmush, kuratorius Hans Ulrich Obrist, filmininkas Jem Cohen, aktorius Benn Northover ir kiti.
Partnerio turinys