ARCHITEKTŪROS INOVACIJOS – DIZAINO DISCIPLINOS MODERNIZACIJA

Inovacijos ugdo kūrėjų lūkesčius

 

Agnė Vilkišienė

PAULIAUS ČILINSKO NUOTR.

 

Technologijos keičia vartotojų poreikius, lūkesčius, skatina progresą. Žurnalo „Structum” organizuota konferencija „Architektūros inovacijos - dizaino disciplinos modernizacija“, kurioje buvo diskutuojama apie inovacijų įtaką architektūrai, vyko rugpjūčio pabaigoje, kino teatre „Multikino” (PC „Ozas”). Pranešėjai iš Lietuvos ir svečiai iš užsienio teikė atsakymus apie technologijas ir jų suteikiamas galimybes bei sukuriamus apribojimus kūrėjams.

Technologinis progresas mus skatina tapti bent maža novatoriškų sprendimų dalimi. Nuo kompanijų priklauso, ar žmonių sukurtos inovatyvios idėjos bus perkeltos į įmonėse vykstančius procesus, gaminius ir sukurs vertę visuomenei. Konferencijos tikslas – peržengti ribas ir padėti visiems, kurie siekia pokyčių, sutelkti bendruomenę. Renginiui pasibaigus, dar ilgai netilo diskusijos apie naujausius produktus ir paslaugas, keičiančią kūrėjus ir jų kuriamą architektūrą.

Sritis, kuriai reikia inovacijų

Kaip konferencijoje sakė vienas garsiausių olandų architektų Rene van Zuuk, skirtingas idėjas galima sujungti į darnią visumą, tačiau svajones apriboja galimybės. Ar bent jau taip buvo iki šiol. Kalbėdami apie tai ką sukūrėme dažnai pamirštame galimybes. Kokių inovacijų ir technologijų trūksta architektūrai?

Pasak architektų studijos „Vilalta Architects“ vadovo Ksavier Vilaltos, supratimas, kad gamta apima ir miestą, turi didelę įtaką miestų plėtrai ir priežiūrai bei kiekvieno gyventojo sveikatai, saugai ir gerovei. Deja, iki šiol miestus kūrėme, atsižvelgdami ne į aplinką ir natūralias gamtines sąlygas, bet komfortą. Šiuolaikinė miestų plėtra atskyrė bendruomenę nuo gamtos. To pasekmė – daugelis iš mūsų neidentifikuoja savęs natūralios ekosistemos dalimi.

„Mūsų tikslas – sujungti novatoriškas technologijas su vietiniais ištekliais ir kultūra. Tradicijas įkomponuoti į architektūrą skatina ir praktiniai sumetimai", – pasakoja architektas. Vis dėlto, anot pranešėjo, sujungti technologijas su gamta galima tik ištyrus aplinką, stebint jos raidą ir pokytį.

Ateitis – geometrinių formų pasaulis

„Iš pradžių statiniai buvo griežtų formų. Tačiau griežtos formos natūralioje gamtoje neegzistuoja. Todėl netrukus buvo pradėti taikyti parametrinio dizaino principai. Dėl kainos tokius statinius galėjo užsakyti tik privilegijuotieji, o tokius pastatus statydavo dešimtmečiais”, – kalbėjo Martynas Liočas, bendrovės „VikingDome“ komunikacijos vadovas. Jau septyniasdešimt metų pasaulis kuria parametrinio dizaino pavyzdžius, o Lietuvoje tokių statinių yra lygiai nulis. Pranešėjas klausė – ar esame dėžučių tauta?

Pasak M. Liočo, dabartinės technologijos leidžia net sudėtingiausias architekto fantazijas įgyvendinti pasitelkiant parametrinio dizaino principus. Jos atpigina ir pagreitina statybą. Ir kaip pavyzdį pateikia NASOS užsakymu sukurtą medžiagą – ETFE (etileno tetrafluoroetilenas – specialus plastikas). Iš jos Lietuvoje statinių dar nėra statoma, tačiau tikimasi, kad situacija pasikeis. „VikingDome“ pasakojo apie natūralių formų produktus, taip pat stiklo fasadų ir metalinių erdvinių konstrukcijų sprendimus.

Tarp kokių sienų gyvename?

Šiandien svarbu ne tik pastatyti, tačiau statyti tvariai, sukurti komfortišką aplinką. „Tarp kokių sienų mes gyvename? Ar pakankamai dėmesio skiriame tikslingam energijos efektyvumui?” – klausia „Sirewall“ įmonės įkūrėjas Meror Krayenhoff. Sistemos „Sirewall“ kūrėjas Meror Krayenhoff konferencijos metu pastebėjo, kad 60 tūkst. medžių reikia sukurti vienai kaimynystei. 40 proc. pasaulio energijos panaudojama namų ūkiuose. Nepaisant to, naudojamos statybinės medžiagos vis dar yra kenksmingos.

Pranešėjas ragino ne tik kurti architektūriniu požiūriu išskirtinius statinius, tačiau pritaikyti tvarios statybos principus, statyti nenaudojant toksinių medžiagų, užtikrinti, kad tame pastate laiką leidžiantys gyventojai nesusirgs onkologinėmis ligomis.

Technologijos atveria galimybes

„Samsung“ marketingo ir tiekimo specialistas Tadas Skiparis įvertino inžinerinių technologijų potencialą. Kaip jis pastebėjo, per dažnai patalpų mikroklimatą bandome sureguliuoti drastiškais metodais. Konferencijos metu pranešėjas teigė, kad temperatūrą patalpose galima užtikrinti ir nesiimant brangių ar sudėtingų sprendimų. Reiktų pirmumą teikti efektyviems sprendimams.

Parnešime „ŠVOK įranga išmaniuosiuose pastatuose“ T. Medelinskas pasakojo apie naujausius šilumos siurblius, kurie vėsina be vėjo, turi drėgmės, MDS jutiklius, tyliai veikia ir gali būti valdomi „Smart Wi–fi“. Anot pranešėjo, šiuo metu kiekvienas žmogus gali savo darbo ar namų aplinkai rasti patį geriausią technologinį sprendimą.

Greitis, kokybė ir inovacijos

Linas Kėvelaitis UAB „Reynaers Vilnius“ generalinis direktorius konferencijoje pasakojo apie šiuolaikinį projektavimą, kuriame svarbiausia: greitis, kokybė, naujos sistemos.

Šiandien projektuotojai nori kuo efektyviau išnaudoti saulės šviesą bei šilumą. „Reynaers“ pasauliui pristato inovaciją, kuri, kaip jie tikisi, sukels perversmą langų ir durų srityje. Naujoji „MasterLine 8“ – unikali aliuminio langų ir durų sistema, kurioje susijungia neišsenkamos dizaino galimybės ir aukščiausio lygio techninės savybės. Sistema projektuotojams siūlo galimybę itin laisvai priimti su dizainu susijusius sprendimus. Jos kūrėjų tikslas buvo sukurti sistemą, kuri ne tik pasižymėtų išskirtinai geromis termoizoliacinėmis savybėmis, bet ir galėtų būti pritaikoma prie praktiškai bet kokio architektūrinio stiliaus.

Stereotipai ir mitai

Ramūnas Mackevičius, „Šilputa Group“ pardavimų vadovas pastebėjo, kad polistireninio putplasčio naudojimas apipintas įvairiais mitais. Vieni jų – deformacija, degumas, trapumas, drėgmė.

Šie įsitikinimai neturi racionalaus pagrindo. Kaip pastebi R. Mackevičius, pats polistireninis putplastis nepalaiko degimo, dėl šiuolaikinių gamybos technologijų.

Kiek daugiau pagrindo turi įsitikinimas, kad putplastis deformuojasi. Norėdami to išvengti, turime putplastį apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių.

Putplasčio trapumas – daugiausiai diskusijų sukėlusi tema. Kaip sako R. Mackevičius, polistireninio putplasčio gamybos metu, vos kelių laipsnių pokytis lauke, gali lemti medžiagos trapumą. Putplasčio bent mėnesį nuo pagaminimo datos reiktų nemontuoti, nes jis gali susitraukti. Vis dėlto, polistireninis putplastis – puikus sprendimas, norintiems greitų ir patikimų sprendimų. Šiandien putplastis gali būti naudojamas perdangoms, šildomoms grindims, formuotas polistireninis putplastis apdailai, klojamas įvažiavime į kiemus. Tai technologija, kuri nepalieka vietos klaidoms.

  • Kam skirta?:

    Data: 2018 m. rugpjūčio 23 d., 10:00 val.

    Trukmė: 0 val

    Vieta: „Multikino” kino teatras, PC „Ozas”, Ozo g. 18, Vilnius

    Nemokamas renginys

Pranešėjas:
Tadas Skiparis
Tema:
ŠVOK įranga išmaniuosiuose pastatuose