IŠMANIOJO MIESTO FAKTORIUS – PROGRESYVIOS ATEITIES REALIZACIJA

Išmaniu gali tapti kiekvienas miestas

Irena Dirgėlienė, nuotr. Paulius Čilinskas

 

Miesto prekių ženklui šiuolaikiniame pasaulyje įtaką daro efektyviai išplėtota infrastruktūra, inovacijos bei kultūrinis autoritetas. Šie trys aspektai yra veikiami ir išorinių, ir vidinių faktorių, nulemiančių miesto plėtrą ir klestėjimą. Modernaus miesto atrama – novatoriška vizija ir tvirta komunikacijos ašis. Šiuolaikinė kultūra – tik akcentas, skatinantis esminių procesų judrumą. Apie visa tai kalbėta UAB „Structum projektai“ balandžio pradžioje organizuotoje konferencijoje „Išmaniojo miesto faktorius – progresyvios ateities realizacija“.

Ar realu visas paslaugas pasiekti per 30 minučių?

Konferencijoje dalyvavęs Lietuvos Respublikos vidaus reikalų viceministras Giedrius Surplys išreiškė pagarbą ir didelį džiaugsmą UAB „Structum projektai“ bendradarbiavimu su savivaldybėmis ir jaunaisiais kūrėjais. Anot jo, „Structum“ organizuojami renginiai yra žvilgsnis į ateitį ir skatina jaunųjų kūrėjų fantaziją, kuri ragina jungti idėjas, kuriančias išmaniuosius miestus. Viceministras konferencijoje skaitė pranešimą „Lietuvos miestas: nuo betono džiunglių iki išmaniojo avilio“. Pranešėjas žaismingai kalbėjo apie regioninės politikos raidą Lietuvoje, siūlė susitvarkyti viešojo transporto sistemą taip, kad visi gyventojai visas paslaugas pasiektų ne daugiau kaip per 30 minučių. Transporto sistemos pertvarkos esą reikia tam, kad žmonės galėtų pasinaudoti mobilumo galimybėmis. Anot viceministro, itin svarbu kalbėti apie paslaugų kokybę. Juk norint, kad žmogus gerai jaustųsi savo gyvenamojoje vietoje, jį reikia įtraukti į valdymą, o regioninė politika turi remtis objektyviais, patikrintais kriterijais.

Kuo ypatinga išmanioji transporto infrastruktūra?

„Išmanioji transporto infrastruktūra: naujausios technologijos saugiam eismui ir kaip valdyti visą miesto infrastruktūrą iš vieno kompiuterio“ – savo pranešimo temą pristatė UAB „Fima“ Infrastruktūros sprendimų departamento direktorius Rokas Šlekys. Pranešimo metu diskutuota apie automatinio greičio matavimo sprendimus, padedančius akivaizdžiai pagerinti avaringumo situaciją keliuose ir sumažinti žuvusiųjų skaičių. Taip pat keliuose montuojamus stacionarius greičio matuoklius, mobilią greičio matavimo įrangą, kuri gali būti montuojama patruliuojančių pareigūnų automobiliuose. Pranešėjas kalbėjo apie greičio matavimo sprendimus, padedančius sumažinti vidutinį transporto priemonių greitį keliuose.

R. Šlekys pasakojo apie greičio matavimo sistemas, kurios ne tik fiksuoja leistiną greitį viršijančius automobilius, bet ir gali fiksuoti pažeidėjus, važiuojančius per raudoną šviesoforo signalą arba važiuojančius specialiajam ar visuomeniniam transportui skirta juosta ir pan.

Pasak pranešėjo, diegiant greičio matavimo ir raudonos šviesos kontrolės sistemas, sumontuojama įranga keliuose, įrengiama duomenų perdavimo ir apdorojimo sistema, valdymo centras, taip pat sistemas galima integruoti ir su automobilių savininkų duomenų bazėmis. Visą procesą – nuo pažeidėjo užfiksavimo iki baudos kvito išsiuntimo – siūloma automatizuoti, taip išvengiant bet kokio žmogaus įsikišimo.

Integrali urbanistinė vizija: problemos ir perspektyvos

Architektas urbanistas Donatas Baltrušaitis skaitė pranešimą tema „Integrali urbanistinė vizija“. Anot jo, visų miestų ateitis turi prasidėti nuo integralaus požiūrio, vizijos ir suvokimo. Architektas įžvelgia keletą globalių urbanizacijos problemų. Viena jų – siauras matymo laukas: trūksta integralumo ir sugebėjimo pažvelgti iš skirtingų perspektyvų. Šiai problemai spręsti sukurtas integralus tvarios plėtros kompasas, kuris renka ekonominės ir socialinės aplinkos duomenis. Kitos problemos: klimato kaita, sąvartynai arba atliekų kapinynai. Norėdami išspręsti šias problemas, mokslininkai ir praktikai turėtų kurti inovacijas kartu bendrose erdvėse.

Dar keletas problemų: netvarūs pastatai, perteklinė infrastruktūra, transporto spūstys, oro užterštumas. Pastarosios problemos neįmanoma išspręsti neskatinant gyventojų naudotis alternatyviomis transporto priemonėmis. Anot pašnekovo, kol gyventojai nepradės aktyviau naudotis viešuoju transportu, tol nepasieksime efekto – nepadės nei aplinkkeliai, nei platesni keliai.

Pagrindinės šio pranešimo idėjos – integralios urbanistinės vizijos poreikis: negalima žvelgti vien iš savo sklypo perspektyvos, reikia matyti bendrą viso miesto vaizdą. Bendradarbiavimo kultūros idėja taip pat itin svarbi: jeigu visuomenė ir suinteresuotos šalys neranda bendrų sprendimų, tai projektai gali itin greitai žlugti. Taip pat, anot pranešėjo, projektuojant būtina atsižvelgti į kontekstą – taip nepateksime į siaurą matymo lauką.

Miestų ateities vizija. Kokia ji?

„Baltic Architects Group“ architektas inžinierius Marijus Surdokas skaitė pranešimą tema „Lietuvos miestai – raktas į ateitį“ ir pristatė Alytaus bei Kauno miestų vizijas. „Tokių vizijų siekdami galime priimti drąsius ir veržlius sprendimus, skatinančius tolygų ir augantį ėjimą į ateitį“, – sakė pranešėjas. Anot jo, pasaulis keičiasi itin greitai, išnyksta dideli atstumai, o naujausios technologijos suteikia tiek daug laisvės, kad žmonės tampa vis mažiau priklausomi nuo darbo ar poilsio vietos. Pranešėjo pristatytame vaizdo siužete buvo siūloma atrakinti duris į ateities pasaulį ir nukeliauti į du savitus ir skirtingus miestus Alytų bei Kauną. Alytų – dėl savo mastelio patogų gyventi ir dirbti, bet sparčiai mažėjantį, ir Kauną – augantį ir tampantį vis patrauklesniu, bet vis sunkiau prisitaikantį prie didėjančių gyventojų srautų.

„Šiuolaikiniame pasaulyje iškyla poreikis turėti mobilią, bet kokiam darbui pritaikytą vietą. Tad kodėl nesukūrus darbo ir laisvalaikio traukos objekto? Patogus nedidelių miestų mastelis padeda sutaupyti laiko, o renginiai – susikaupti bendruomeniškumui ir gali tapti stimulu atgimti miestui. Alytuje įkurtas darbo ir pramogų centras padėtų sumažinti gyventojų traukimąsi iš šio miesto“, – sakoma pranešime. Kaunas esą taip pat gali būti kitoks nei dabar. Dabar, važiuojant į darbą ir atgal, transporto spūstyse eikvojamas laikas ir teršiamas oras. Stebint pasaulinių miestų virsmą kitokiais, gimė nauja idėja, galinti leisti patogiau gyventi mieste. Sukūrus „miestelius mieste“, būtų galima atsisakyti motorinių transporto priemonių ir visus objektus pasiekti pėsčiomis.

Kas bus, kai dirbsime Marse?

Marse? Taip! UAB „Ergolain projektai“ pardavimų vadovė Agnė Byčiūtė pristatė smalsumą žadinantį pranešimą „Biuro (r)evoliucija – kokiame biure dirbsime Marse?“.

Kalbėta apie biurus, kuriuose dirbame, apie jų atsiradimą, žmogaus elgsenos pokyčius, technologijų įtaką biurų veiklai, kintančius žmonių poreikius keičiantis kartoms, apie tai, koks turi būti ateities biuras. „Revoliucinio pokyčio reikia, kai būtina greitai apsispręsti turint nedaug laiko. Labai svarbu suprasti, kas darė įtaką pramonės revoliucijai. Pasaulis keičiasi: vis daugiau naudojamės technologijomis ir dar ne iki galo aišku, kur tai nuves. Technologijos pakeitė pasaulį. Nuo to, kokia karta ateina dirbti į biurą, priklausys tai, koks biuras turės būti“, – įvardino „Ergolain projektai“ pardavimų vadovė.

Inovacijas skatinančios įmonės vizija – naujos kartos biuras su atviromis, kūrybiškumą skatinančiomis erdvėmis, daugybe spalvų. Vieta, kurioje dirbti būtų gera, patogu ir įdomu. Visgi svarbiausia – idėja remiasi į šiuolaikinio biuro koncepciją – darbo vietą, pritaikytą žmogui, galinčiam ją valdyti.

Juk technologijos leidžia tobulėti, valdyti erdves… O kai jau dirbsime Marse (vieną dieną taip tikrai bus!), tuomet kėdės ir stalai turės prisitaikyti prie mūsų.

Svečiai iš užsienio

Konferencijoje savo idėjas pristatė pranešėjai iš užsienio. UAB „Schneider Electric 01“ Baltijos šalių vadovė Sohvi Rajamäki skaitė pranešimą tema „Sprendimai išmaniesiems miestams – naujas miesto optimizavimo lygis“. Kalbėta apie galimybes kurti tokius miestus, kuriuose būtų patogu bei gera gyventi.

„BWaste International GmbH“ generalinis direktorius Bartas Zonnenbergas kalbėjo apie pažangų atliekų surinkimą, kėlė klausimą – kas geriau: konteinerių surinkimas ar konteinerių atrinkimas? Pasak B. Zonnenbergo, užpildymo lygio stebėsena yra sprendimas, leidžiantis sukurti efektyvesnį, paprastesnį ir palankesnį atliekų surinkimo procesą už prieinamą kainą. Atliekų konteineryje sumontuoti užpildymo lygio jutikliai suteikia klientams galimybę žinoti tikslų kiekvieno konteinerio užpildymo lygį, nes šie duomenys perduodami į konteinerių valdymo programinę įrangą, pagrįstą debesijos technologija. „Mes dedame visas pastangas kurdami išmaniuosius miestus, o drauge – ir geresnę aplinką gyventi!“ – sakė ekspertas.

Klausytojų dėmesį prikaustė ir „KCAP“ urbanistikos dizainerės Kotrynos Kozlovskajos pranešimas „Kaip (ne)planuoti miesto?“. „Išmanusis miestas susideda iš dviejų elementų – naujųjų technologijų ir urbanistinio sąmoningumo intelekto“, – įvardino K. Kozlovskaja.

  • Data: 2018 m. balandžio 05 d., 10:00 val.

    Vieta: „Multikino” kino teatras, PC „Ozas”, Ozo g. 18, Vilnius