RENOVACIJA – STOICIZMO IR INOVACIJŲ SINERGIJA, PROVOKUOJANTI PROVERŽĮ

Įrenovacijos procesą būtina žvelgti plačiau

K. Bingelio nuotr.

Nors renovacijos procesas ir yra nuolat valdžios pertvarkomas, konferencija „Renovacija – stoicizmo ir inovacijų sinergija, provokuojanti proveržį“ sulaukė pilnutėlės auditorijos klausytojų. Lietuvoje bene kasdien daugėja renovuojamų ar ketinamų renovuoti objektų. Todėl namų atnaujinimo programa laikoma vienu didžiausių šalies prioritetinių projektų. Renginyje, kurį inicijavo žurnalas „Structum“, kalbėta apie tai, kad į renovacijos procesą būtina žvelgti plačiai, galvojant ne tik apie skaičius, bet ir atsižvelgti į socialinius aspektus, su sukaupta patirtimi žengti inovacijų link.

Ar klausiame, ko tikisi iš renovacijos proceso gyventojai?

Renovacijos kaina labiausiai priklauso nuo to, kokią energinio naudingumo klasę norima pasiekti, taip pat pasirinktų medžiagų. Kainą lemia ir pastato būklė prieš modernizavimą, ir reikiamų būsimos renovacijos priemonių pasirinkimas norimai energinio naudingumo klasei pasiekti. VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros duomenimis, kuri teikia konsultacijas ir pagalbą būsto savininkams daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) klausimais, vertina ir derina pateiktus investicijų planus, praėjusiais metais Lietuvoje atnaujinti 403 daugiabučiai, iš kurių trečdalis – didžiuosiuose šalies miestuose: Kaune – 55, Vilniuje – 48, Klaipėdoje – 32. Akivaizdūs skaičiai ir Palangos, Druskininkų, Jonavos, Prienų rajonų savivaldybėse. Šiuo metu vykdoma dar apie 500 atnaujinimo projektų. Procesas įgavęs pagreitį, tad svarbu išlaikyti jo tempą ir žengti su sukaupta patirtimi bei inovacijomis, turima kompetencija toliau, siekiant energinio efektyvumo ir kompleksinių sprendimų, ieškoti glaustesnio bendradarbiavimo su bendruomene – juk gyventojams jų namų renovacijos klausimas visuomet aktualus. Tą pabrėžė ir konferencijoje kalbėjęs aplinkos viceministras Martynas Narbutas. Pasak jo, tiek atnaujinimas, tiek modernizavimas daug metų buvo siejami su pastatų energiniu naudingumu ir racionaliu energijos vartojimu. Tačiau šis požiūris gerokai keičiasi ir tai vyksta per kvartalų renovaciją. Anot M. Narbuto, labai svarbus architektų vaidmuo ir pačių gyventojų galimybė įsitraukti į procesą. „Jeigu šnekame apie proveržį, turime būti atviri sau, – tikino M. Narbutas. – Galime kaltinti žmones, kad jie nesupranta, kam ir kodėl renovacijos reikia. Bet paklauskime savęs: ar įtraukiame gyventojus į renovacijos procesą ir paklausiame, ko jie tikisi? Ar sutaupymas yra visko pagrindas? Ar tikrai tik skaičiais pasiekiame žmonių širdis? Jeigu norime proveržio, turime kalbėti ne tiktai skaičiais, ne tik technologijomis, kurias įdiegsime konkrečiame objekte, bet apie gyvenimo kokybę, kuri pasikeis konkretiems toje vietoje gyvenantiems žmonėms.“

Darbus drausti rekomenduojama

Apie renovacijos problemas pasisakė ADB „Gjensidige“ komercinio draudimo produktų vadovė Lietuvai Simona Lenkutytė. Jos akimis, nuostolius sukeliančios priežastys dažniausiais yra gaisras ir gamtos jėgos – lietus, vėjas, ugnis. Kada draustis privaloma? Specialistė sako, kad visada, išskyrus nesudėtingų statinių statybos, paprastojo remonto darbų atvejais. Ar privaloma drausti renovacijos darbus? ADB „Gjensidige“ atstovė sako – taip. Drausti, anot S. Lenkutytės, turi rangovas ir užsakovas. Kas laukia neapsidraudus? Pagal statybos įstatymą, veiklos vykdymas be draudimo sutarties laikomas veiklos vykdymu neturint teisės verstis šia veikla (savavališka statyba), tikėtinas statybos darbų sustabdymas bauda, kvalifikacijos, atestacijos panaikinimai.

Moderni, tvari ir efektyvi pastatų izoliacija

Pranešime „Moderni izoliacija – inovatyvios izoliacinės medžiagos ir sprendimai renovacijos srityje“ UAB „Moderni izoliacija“ vadovas Paulius Augūnas palygino tradicines medžiagas ir šiuolaikinių izoliacijų apšiltinimo teikiamus pranašumus renovacijos srityje, išvardijo modernios izoliacijos tikslus – sumažinti apšiltinimo sluoksnio storį, energijos nuostolius. Įmonės siūlomi sprendimai taip pat kelia ir keičia estetinį pastato vaizdą. Tai investicija, sukurianti pridėtinę vertę. P. Augūnas sako, kad mažesnis šilumos laidumas lemia plonesnę izoliaciją, plonesnė izoliacija – plonesnę išorinių sienų konstrukciją. Ši lemia didesnį vidaus naudingąjį plotą, o jis – didesnę investicinę grąžą. Tai įrodo šių dienų poreikius atitinkantis pasiūlymas – sienas šiltinti naudojant inovatyvius sienų izoliacijos sprendimus. Anot jo, pavyzdžiui fenolio putų plokštės yra efektyvi, tvari ir ekologiška izoliacija, naudojama įvairios paskirties tvarios statybos pastatuose. Jos išskirtinumas – vienas geriausių iš tradicinių šilumą izoliuojančių medžiagų šilumos laidumo koeficientas. Ši izoliacija priskiriama labiausiai aplinką tausojančių produktų grupei. „Fenolio dervų izoliacinės plokštės išsiskiria atsparumu ugniai, tinka renovuoti ir saugomiems pastatams, kur negalima liesti išorės, o šiltinti tik iš vidaus. Ką iš to gauna vartotojas? Mūsų medžiagos nesensta, tad išlaidos nedidėja, – teigė specialistas, – procesai su jomis vykdomi du kartus greičiau nei su tradicinėmis.“

Naujos kartos izoliacinės sistemos ir sprendiniai

„Naujos kartos tinkuojamieji fasadai – puiki vėdinamųjų fasadų alternatyva“, – konferencijos metu sakė ir šių dviejų rūšių fasadų galimybes bei išlaidas palygino UAB „Baumit“ vadovas Edmundas Radavičius. Jis pristatė sistemą „Baumit OpenSystem“ – geriausią sprendimą naujo namo statybai ir seno renovacijai. Visos sudedamosios šios izoliacinės sistemos medžiagos yra laidžios garams, todėl leidžia sienoms kvėpuoti. Tai padeda sukurti optimalias gyvenimo sąlygas tiek žiemą, tiek vasarą. „Baumit OpenSystem“ sudaryta iš perforuotų EPS plokščių. Jų ertmės yra 2–3 mm skersmens. Šios mikroporos užtikrina aukštą laidumą vandens garams, todėl jų perteklius gali lengvai prasiskverbti į namo išorę. Kaip antrą unikalų įmonės produktą E. Radavičius įvardijo smeiges, tvirtinamas prieš klijuojant polistireną. Šios smeigės montuojamos tarp pagrindo ir izoliacinės plokštės, tad izoliacinė sistemos medžiaga nepažeidžiama ir sėkmingai išvengiama sveikam mikroklimatui žalingų šilumos tiltelių.

Liftų atnaujinimas

Jevgenijus Vasiljevas, UAB „Baltijos liftai“ vadovas, pabrėžė, kad renovuojant liftus labai svarbu prižiūrėti ne tik jų matomą dalį, bet ir tą, kurios niekas nepastebi. Pasak specialisto, lifto saugaus naudojimo limitas – iki 25 metų. Tuomet ekspertai rekomenduoja arba liftą modernizuoti, arba keisti. Pagrindiniai gedimai: susidėvėję lynai, kabinos ir t. t. Naujo lifto keitimas turi tam tikrų pranašumų: saugumas komfortas, taupoma elektros energiją, estetinis vaizdas ir pakilusi nekilnojamojo turto vertė. Specialistas sako, kad keisti liftą nauju apsimoka labiau, bet tam iš karto reikia didesnių investicijų. Lifto montavimas užtrunka apie 4–5 savaites, bet įmonė „Baltijos liftai“ visada turi kelis standartinius liftus sandėlyje.

70 % šilumos prarandame per langus

„Kokie komponentai turi įtakos pastato mikroklimatui? – savo pranešime retoriškai klausė Remigijus Simanavičius, UAB „EE plius“ vadovas. – Jeigu į statinį žiūrėtume kaip į iš tam tikrų dalių susidedantį inžinerinį sprendimą, labai svarbu atsižvelgti, per kur prarandame šilumą, ir įvertinti aspektą, iš kur ji atsiranda. 70 % jos prarandama per langus. Statiniai kvalifikuojami į lengvus, vidutinio lengvumo ir sunkius pastatus. Taip pat jiems būdingos skirtingos akumuliacinės savybės, tad sukaupta šiluma gali ilgiau išbūti. Lengvų konstrukcijų pastatai žymiai greičiau atvėsta. Ir viskas priklauso nuo to, per kur mes tą šilumą prarandame ir gauname.“ R. Simanavičius mano, kad inžinerinės sistemos turėtų priklausyti nuo individualaus pastato. Jis išvardijo egzistuojančias aktyviąsias priemones: grindinį ir lubinį šildymus, vėsinimą, oro kondicionavimą. Anot R. Simanavičiaus, diegiamos sistemos turi būti pažangios, kad užtikrintų komfortą. O kai kurių pastatų iš viso nereikia modernizuoti – juos vertėtų griauti ir statyti naujus, modernius. „Lopymas visada brangesnis nei naujas produktas“, – baigdamas pabrėžė specialistas.

Numatytas ir viešųjų pastatų renovacijos proveržis

Energetikos ministerijos ministro patarėjas Rytis Kėvalaitis sakė, kad numatytas didelis renovacijos proveržis ir viešųjų pastatų renovacijos srityje. Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programoje numatyta, kad Lietuva nuo 2014 iki 2020 m. privalo atnaujinti 470 tūkst. m2 centrinės valdžios pastatų ploto. Projektai bus atrinkti ir paskelbti iki šių metų pabaigos. Tai yra muziejai, bibliotekos, teatrai, sporto, viešosios tvarkos įstaigos, visuomeniniai pastatai, kuriais kiekvieną dieną naudojasi piliečiai. Energetikos ministerijos teigimu, grąžinamajai subsidijai iš viso numatyta 29 mln. eurų: 16 mln. eurų – pirmajam kvietimui ir 13 mln. eurų – antrajam, kuris gali būti skelbiamas šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje. Lengvatinėms paskoloms numatyta 65 mln. eurų. Ministerijai pateikti 24 projektai pretenduoja gauti grąžinamąsias Europos Sąjungos subsidijas.

Nauja kompetencijų, kvalifikacijų ir darbo išteklių informacinė sistema padės planuoti

Lietuvos statybininkų asociacijos Kompetencijų vertinimo skyriaus vadovas Robertas Encius teigė, kad beveik pusė sėkmės rodiklių priklauso nuo darbuotojų. Darbuotojų kokybė ir skaičius vienodai svarbūs. Specialistas priminė, kad reikia mokėti planuoti: kiek turime kvalifikuotų darbininkų, kokios jie kompetencijos, kiek jų jau mokosi ir kada baigs profesinio rengimo mokyklas. Valstybė turėtų žinoti, kokių specialistų trūksta, ir skatinti jų rengimą, planuoti darbininkų poreikį. Anot jo, 2018 m. birželį jau planuojamas veikiančios sistemos STATREG rezultatų vertinimas.

Tikimąsi, kad per dvejus metus ji išaugs į didelę kompetencijų, kvalifikacijų ir darbo išteklių informacinę sistemą, padės žinoti esamus išteklius ir planuoti jų poreikį.

Viskas prasideda nuo noro keistis

„Sąmoningumo trūkumas yra viena didžiausių problemų, kurios galėtų būti išspręstos tiesiog remiant pastatų renovaciją, teikiant subsidijas ir dotacijas, – teigia Europos Sąjungos programos „Horizon 2020“ pastatų energinio efektyvumo vadovas dr. Horia Petran. – Taip pat nuolatos vykdant informacijos sklaidos programas ir didinant sąmoningumą. Siekiant efektyvių rezultatų, statybos veiklos rodiklių stebėjimas turėtų būti viešųjų finansuojamų energijos atnaujinimo programų prioritetas.“

H. Petran pranešime „NZEB lygis – energinis efektyvumas renovacijos srityje“ buvo analizuojami susidariusią situaciją veikiantys faktoriai, siūlomi optimalūs sprendimai, padėsiantys maksimaliai naudingai pritaikyti technologijas ir sistemingai adaptuoti inovacijas renovacijos darbams. „Viskas prasideda nuo prioritetų apsibrėžimo ir atsakomybės prisiėmimo, o svarbiausia – noro keisti požiūrį į sistemą bei individualius poreikius“, – tikino H. Petran. Pranešėjas dalijosi savo veiklos patirtimi, pasiūlė rekomendacijų, išdėstė įvairius pranašumus ir trūkumus, pateikė sektinų pavyzdžių.

Konferencija pavyko puikiai ir buvo visapusiškai naudinga. Po pranešimų niekas neskubėjo skirstytis, tvyrojo pakili nuotaika, kuri, tikimės, įkvėpė ne vieną įdomią diskusiją, o galbūt net vieną kitą priimtą naują teisingą sprendimą.

  • Data: 2018 m. vasario 08 d., 10:00 val.

    Vieta: „Multikino” kino teatras, PC „Ozas”, Ozo g. 18, Vilnius