Viktorija Gričenaitė, Vaida Adomaitienė, Andrius Byčenkovas, Inga Sakauskaitė

Kaip manote, koks bus ateities miestas? Ar šiandien tai įmanoma tvirtai konkretizuoti?

Ateities miestas – praeities ir dabarties architektūrinė sintezė, sujungianti mokslą, gamtą, tvarią aplinką ir pačius žmones. Žiūrint į ateities perspektyvas, vis dažniau keliamos aplinkos taršos, mažėjančių žaliųjų erdvių Lietuvos miestuose problemos. Pastebima siekiamybė gyventi tvarioje ir ekologiškoje aplinkoje. Manome, kad ateities miestas turėtų būti artimas ekologiškai aplinkai, sujungiant išmaniąsias technologijas, palengvinančias žmogaus gyvenimą. Ateities miestas turėtų tarnauti žmogui, o ne atvirkščiai.

Miestas, kaip struktūra, formavosi ilgą laiką. Jis yra persmelktas kultūros, tradicijų ir vertybių. Tik taip suformuotame mieste darniai augs ir formuosis visuomenė. Žmonės formuoja miestą, o miestas ateityje užtikrins jiems gerovę. Tai tarsi akumuliatorius, kurį pradžioje reikia įkrauti, kad paskui juo galėtume naudotis gerovės tikslais.

Manome, kad ateities miesto kryptis yra gana aiški. Tai tvarus, žalias ir organiškas miestas, kuris labiau atsigręš į žmogų ir bendruomenę, bus gerai išvystyta infrastruktūra, kuri leis ne tik patogiai judėti, gyventi, bet ir leisti laisvalaikį. Tai bus vieta, kuri leis burtis bendruomenėms. Viešosios erdvės, tokios kaip skverai, parkai ar kitos rekreacinės zonos, taps dar svarbesne miestų dalimi.

Taip pat labai svarbia dalimi taps aplinkos pritaikymas visiems, t. y. įvairių socialinių grupių integravimas į visuomenę, pradedant nuo negalią turinčių žmonių, senjorų, šeimų su vaikais, jaunimo ir t. t. Tokie sprendimai kuria bendruomenę ir viešosios erdvės tampa vieta, kurioje bendruomenė turi visas galimybes kurtis ir tobulėti. Kad miestas funkcionuotų, jis turi būti gyvas.

Visame pasaulyje sparčiai augant žmonių skaičiui, gyventojų miestuose tik daugės. Manome, kad žemės išteklių tausojimas, ekologija visuose sektoriuose, perdirbimas ir atsinaujinantys energijos šaltiniai taps dar svarbesni. Tai vis labiau atsispindės ir miestų planavimo, ir architektūros srityse. Jau dabar tai vyksta visame pasaulyje, tad esame įsitikinę, kad ši tendencija tik stiprės.

Kas Jus įkvepia kurti? Kaip, kada ir kur gimsta originaliausios mintys?

Viktorija: Įkvėpimo semiuosi iš natūraliai susiformavusios gamtos. Originaliausios mintys ir idėjos gimsta po truputį. Viena svarbiausių idėjų ir atradimų kilo rašant mokslinį straipsnį. Jame išgryninau metodiką, įrodančią teigiamą kraštovaizdžio psichoterapinį poveikį žmogaus organizmui per spalvas, kvapus, garsus. Pagal šią metodiką Klaipėdos universiteto botanikos sode yra kuriamas pasaulyje analogų neturintis sveikatingumo sodas.

Inga: Įkvepia pati aplinka, žmonės, su kuriais tenka susidurti. Kartais pačios geriausios mintys gimsta diskutuojant su kolegomis, o kartais ramiai vaikštant po miestą.

Vaida: Reikšmingas galutinio projekto veiksnys yra aplinka, supanti projektavimo vietą. Taip pat svarbios medžiagos. Jei klientas norėtų naudoti tam tikrą medžiagą, pavyzdžiui, daug stiklo, tai būtų kaip įkvėpimas namo dizainui. Įkvepia formos, kurios gali būti naudojamos kaip architektūrinio dizaino pagrindas. Prie to prisideda ir kolegos, su kuriais bendraujant atsiranda nuostabių idėjų.

Andrius: Jei žinočiau receptą, kaip gimsta originalios mintys, tai turbūt daugiau niekuo neužsiminėčiau, tik tokių minčių generavimu. Minčių gali kilti bet kur ir bet kuriuo metu, dieną ar naktį, tai visai nesvarbu. Įkvėpimo šaltinis turbūt yra darbas. Nors kartais būna labai sunku, bet pasiekęs galutinį rezultatą pamatau, kad buvo verta įveikti šį kelią.

Ar turite savo srities autoritetą, artimą stilių ar kryptį? Į ką lygiuojatės kurdami?

Viktorija: Kraštovaizdžio architektūros projektuose dažnai imponuoja vienas pagrindinių šios srities puoselėtojų ir kūrėjų – olandų dizaineris Pietas Oudolfas. Jo darbai išsiskiria besikeičiančiu daugiamečių augalų grožiu.

Inga: Žaviuosi Bjarke Ingelsu, Renzo Piano, Kenu Yeangu, Jeanne Gang, Amale Andraos bei kitų kūrėjų darbais ir jų indėliu į architektūrą. Manau, kad tai, ką mes kuriame, turi ilgalaikį poveikį ir aplinkai, ir žmogui, tad labai svarbu turėti stiprias vertybes, aiškų tikslą. Kurti yra ne tik didelis džiaugsmas, bet ir atsakomybė.

Andrius: Autoritetų – daugybė. Kurdamas lygiuojuosi į vertės bei naudos kūrimą aplinkai. Funkcija, patogus naudojimas, estetika ir ilgalaikiškumas yra be galo svarbūs.

Vaida: Architektūroje dažnai įkvepia danų architektų studijos „BIG“ įkūrėjas Bjarke Ingelsas. „BIG“ kuriama architektūra yra permaininga ir nenusistovėjusi. B. Ingelsas mokė, kad kiekvieno pastato gimimas prasideda nuo idėjos, o idėja išgryninama tik tada, kai nėra taisyklių ir logotipų.

Kokiais savo darbais didžiuojatės?

Viktorija: Visada siekiu atrasti ką nors naujo. Nors šiais laikais tai padaryti tampa vis sunkiau, tačiau džiaugiuosi dar studijų metais parašiusi kraštovaizdžio psichoterapinę metodiką, kurią pavyko pritaikyti Klaipėdos universiteto botanikos sode ir sukurti pasaulyje analogų neturinčius sveikatingumo sodus.

Taip pat didžiuojuosi, kad „Structum“ konkurse „Išmanusis miestas V“, atstovaudami Klaipėdos universitetui, su komanda užėmėme II prizinę vietą. Šiais metais dalyvavau Ilzenbergo dvaro Meilės salos kraštovaizdžio architektūros koncepcinės idėjos konkurse, kuriame sukūriau „Meilės pojūčių“ salos koncepciją ir užėmiau II prizinę vietą.

Inga, Andrius, Vaida: Didžiuojamės visais savo darbais, bet labiausiai tais, kurie dar nepadaryti. Tai verčia pasitempti ir tobulėti.

Vienas didesnių realizuotų projektų, kuriuo didžiuojamės, yra Marijampolės Poezijos parkas. Projektuojant šį parką, siekta užtikrinti patogius funkcinius ryšius tarp aikštės, parko ir upės, atverti Šešupės upę, nukasant hidrotechninius pylimus. Šis projektas 2013 m. apdovanotas LR aplinkos ministerijos kultūros ir meno premija.

Viktorija Gričenaitė, Vaida Adomaitienė, Andrius Byčenkovas, Inga Sakauskaitė

Komandos nariai:

Viktorija Gričenaitė, Vaida Adomaitienė, Andrius Byčenkovas, Inga Sakauskaitė

Vadovai:

Nėra

Pasirinkta teritorija:

Marijampolė