Vilniaus Gedimino technikos universitetas

Kodėl projektui pasirinkote būtent šią teritoriją?

Visų pirma, renkantis teritoriją atsižvelgėme į jos kontekstą, miestą. Anykščiai išsiskyrė savo istorijos bei urbanistinės struktūros savitumu, juk senoji miesto dalis – Lietuvos urbanistinio paveldo objektas. Be to, senosios ligoninės teritorija šalia šv. Mato bažnyčios iš kitų išsiskyrė savo vieta mieste – tai visiškai apleista zona, beveik pačiame miesto centre. Būtent šioje teritorijoje įžvelgėme daugiausia potencialo dėl svarbių miestui aplinkinių objektų: bažnyčios, upės, prekybos centro, istorinių gatvių.

Kokie, Jūsų nuomone, aspektai miestą paverčia išmaniuoju? Ko iki išmanumo trūksta Jūsų pasirinktai teritorijai?

Kiekvienas daiktas ar objektas, mūsų manymu, gali vadintis išmaniu, jei jis visų pirma tarnauja žmogui: gerina jo gyvenimo kokybę, sprendžia konkrečius sunkumus ar greitina problemų sprendimų atsiradimą. Ne išimtis ir miestas. Visa žmogaus gyvenamoji aplinka (taip pat ir architektūra bei miestas) turi keistis kartu, prisitaikyti pagal kintantį žmogaus gyvenimo būdą ar poreikius. Todėl išmaniajam miestui, kaip kiekvienam gyvam organizmui, svarbu irgi gebėti įžvelgti savo trūkumus bei norėti juos keisti. Būtent tokia opi vieta yra ir mūsų pasirinkta senosios ligoninės teritorija – ji atskirta iš viso miesto urbanistinio audinio, nėra naudojama, neturi savo paskirties.

Kas Jus labiausiai sudomino pasirinktoje teritorijoje?

Pirmiausia išskyrėme jau esamo užstatymo specifiką: buvusios ligoninės kompleksą su paveldo objektu. Dar nė karto savo akademiniuose darbuose nesusidūrėme su pilna ir tokia laisva pastatų konversija, kurią galime siūlyti šioje teritorijoje. Be to, turint tiek istorinio sodybinio užstatymo, tiek sovietinės masinės bei kompleksų architektūros galima naujai pergalvoti ir paveldo sąvoką. Džiaugiamės, kad turime galimybę spręsti, kas yra iš tiesų vertinga ir kas galbūt tik darko miesto erdvių vaizdą. Teritorija, net ir buvusi kurį laiką apleista, turi savito išskirtinumo – nuo reljefo ypatybių iki buvusių funkcijų koliažo.

Kokia yra Jūsų projekto vizija, tikslas?

Savo projektu sieksime parodyti, kad ir su nedidele intervencija į aplinką galima ją pakeisti iš esmės ir padėti miesto gyventojams ją pamatyti kitomis akimis. Manome, kad funkciškai pasenusius pastatus galima vėl prikelti naujam gyvenimui nebūtinai tik juos griaunant ir kuriant kažką naujo, todėl bandysime išsaugoti kiek įmanoma daugiau esančio užstatymo. Taip pat, projekte ketiname pagyvinti ir jau esančias viešąsias Anykščių erdves – šis miestas turi kuo didžiuotis ir vertinti, tačiau, iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad pilnai neišnaudoja. Skatinsime gyventojus pažinti kiekvieną miesto, ypač centro, kampelį ir vis dažniau pakelti akis į šv. Mato bažnyčios bokštus.

Kokie užsienio profesionalų pavyzdžiai Jus įkvepia kurti išmanųjį miestą ir kuo?

Yra daugybė futuristinių miestų teorijų, kurios galėtų veikti kaip „Išmanus miestas“, tačiau šiuo momentu labiausiai domimės jau veikiančiomis sovietinių (ar panašios specifikos) kompleksų regeneracijomis. Kaip siekiamybę galime paminėti, pavyzdžiui, Taline esantį „Telliskivi Creative City“ projektą. Tai didelio industrinio komplekso konversija į naują ir labai gyventojų pamėgtą pramogų ir paslaugų centrą – matome šį projektą kaip inspiraciją, įrodančią, kad ir iš pažiūros monofunkcinė architektūra gali keistis ir iš naujo atrasti savo vietą miesto centre. Tokių pavyzdžių yra ir skandinavų šalyse, ypač Danijoje, Švedijoje.

Vilniaus Gedimino technikos universitetas

Komandos nariai:

Rūta Burokaitė, Gabija Bružaitė

Vadovai:

Nėra

Pasirinkta teritorija:

Anykščiai