VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

Kodėl projektui pasirinkote būtent šią teritoriją?

Palanga – vienas didžiausių ir lankomiausių kurortų Lietuvoje. Dėl to labai svarbu, kad Palanga turėtų išvystytą rekreacinę infrastruktūrą, integruotą į miesto urbanistinį audinį ir darniai susiliejančią su gamta. Poilsiui, bendravimui skirtos vietos turi būti patrauklios visus metus, pritaikytos įvairaus amžiaus ir poreikių turintiems gyventojams bei miesto svečiams. Pastebėjome, kad Rąžės upelis, nors teka per patį miesto centrą, šiuo metu yra „paslėptas“ nuo miesto gyventojų ir ypač turistų. Jo pakrantės nėra pritaikytos įvairiapusiškoms veikloms. Upelis atribotas tiek nesuformuotais želdiniais, tiek užstatymu nuo pagrindinių miesto gatvių, neintegruotas į miesto viešųjų erdvių sistemą. Visa ši problematika skatina mus judėti į priekį, ieškoti efektyvių sprendimų ir siekti visiems priimtinų rezultatų.

Kokie, Jūsų nuomone, aspektai miestą paverčia išmaniuoju? Ko iki išmanumo trūksta pasirinktai teritorijai?

Mūsų manymu, išmanusis miestas turi puikiai išvystytą transporto, viešųjų erdvių infrastruktūrą. Tai miestas, kuris yra pasiekęs savo potencialo viršūnę, jame teikiamas prioritetas pėsčiųjų ir dviračių eismui. Jo viešoji infrastruktūra yra kompaktiškai suplanuota greta gyvenamųjų kvartalų ir laikinam poilsiui skirtų kompleksų. Tai „sveikas“ miestas, kuriame yra santykinai mažas triukšmo ir užterštumo lygis, funkcionaliai suplanuotos įvairių veiklų zonos, nesidubliuojančios ir netrukdančios viena kitai. Tokiame mieste tiek vietinis gyventojas, tiek miesto svečias jaučiasi patogiai ir saugiai. Tai galimybių miestas, kuris leidžia susikaupti darbui, kurti, tobulėti. Taip pat tradicijas saugantis miestas, puoselėjantis savo istoriją, paveldą, kurdamas išskirtinę tik šiam miestui būdingą tapatybę, telkiančią bendruomenes gyventi, kurti ir išsaugoti miesto išskirtinį veidą. Būtent tokią Palangą mes įsivaizduojame ir savo projektu norime prisidėti prie jos kūrimo.

Kas Jus labiausiai sudomino pasirinktoje teritorijoje?

Lietuvoje yra dvi upės, kurios įteka tiesiai į Baltijos jūrą. Abi jos yra Palangos miesto savivaldybės teritorijoje. Rąžės upelį galima laikyti gamtine Palangos kurorto ašimi, kurią kerta svarbiausios miesto gatvės kaip Vytauto g., Birutės al., Klaipėdos pl. Upelis teka greta populiariausios Palangos pėsčiųjų alėjos – J. Basanavičiaus g., kuria keliaujama link jūros. Analizuodami Palangos miesto architektūrinę ir urbanistinę raišką pastebėjome, kad upės ir jūros vaidmuo darė reikšmingą įtaką Palangą kūrusiems žmonėms. Eduardo Fransua Andrė XIX a. pab. suprojektuoto Palangos parko takų vingiai tarsi atkartoja Rąžės upelio vingius. XX a. 7-8 deš. vėlyvojo modernizmo laikotarpiu sukurtų pastatų-poilsio namų „Pilėnai“ (arch. Vikis Juršys), kavinės „Banga“ (arch. Gintautas J. Telksnys), skaityklos paviljono (arch. Albinas Čepys) fasadai, stogo formos seka hidromorfinius vandens tekėjimo, bangavimo pavidalus.

Kokia yra Jūsų projekto vizija, tikslas?

Rąžės upelio pakrantes įsivaizduojame kaip rekreacinę Palangos miesto arteriją, kurioje ras atokvėpį tiek miesto gyventojai, tiek svečiai. Tai bus alternatyvus takas kelionei link jūros su maloniomis terasomis, medžių paunksmėje prie vandens įsikūrusiomis kavinukėmis, vaikų žaidimų aikštelėmis, pavėsinėmis ir pergolėmis, sporto aikštelėmis bei ramaus pasisėdėjimo ir jaukaus bendravimo vietomis. Sieksime pasiūlyti greta esančių viešųjų ir kultūros paveldo pastatų tvarkybos ir pritaikymo naujoms veikloms vizijas. Taip pat norime padėti Palangos miestui sutvarkyti Rąžės upelį ir greta esančias viešąsias erdves, patobulinti susisiekimo infrastruktūrą ir tikimės, kad miestas taps labiau išmanus ir įsimintinas negu buvo anksčiau.

Kokie užsienio profesionalų pavyzdžiai Jus įkvepia kurti išmanųjį miestą ir kuo?

Didelį įspūdi paliko danų architektų ir urbanistų kompanijos EFFEKT „Tønder Midtby“ ir norvegų kompanijos MAD „Martineåsen Nature Town“ projektai. Abiejuose projektuose galime pastebėti, kaip darniai buvo išspręstos problemos tarp urbanistikos ir gamtos. Pasirinkti sprendimai sukūrė stipriai išvystytus ryšius, prieinamas, malonias erdves žmonėms, atsižvelgiant į esančią aplinką ir vandens telkinius.

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

Komandos nariai:

Dovydas Sirvydis, Taly Meytin, Vytautas Jarutis, Konstantin Sergijenkov

Vadovai:

Doc. dr. Dalia Dijokienė

Pasirinkta teritorija:

Palanga