Vis daugiau dėmesio skiriant pasaulinio klimato atšilimo pasekmėms atkreipiamas dėmesys į neigiamą medžiais neapsodintų gatvių, skverų aikščių ir kitų urbanizuotų erdvių poveikį klimato kaitai. Medžiai ir želdiniai – tai ne tik prabanga ar gražus aksesuaras naujai urbanizuojamoje erdvėje, bet ir neatsiejama žaliųjų miesto arterijų sudedamoji dalis, kurios nauda tokia didelė, kad neįmanoma įsivaizduoti tvaraus miesto ir bendruomenės be šių žaliųjų draugų.

Dauguma miesto erdvių problemų įveikiamos pritaikant geriausius architektūrinius sprendinius: kruopščiai suplanuojant erdves prie gatvių ir skverų, sumažinant energijos suvartojimą gretimuose pastatuose. Tinkamai parinkę augalų rūšis ir aukščius, galime tikėtis netikėtų ir visus stebinančių rezultatų.

Ar atkreipėte dėmesį, kad, eidami karštą dieną miesto gatvėmis, greitai pajuntame, kaip keičiasi oro temperatūra erdvėse, apsodintose želdiniais. Net patys nejausdami ieškome vietos pavėsyje automobiliui pastatyti arba suolelio po medžiu parke. Kartais net nesusimąstome, kodėl taip gerai jaučiamės senuose dvarų parkuose…

Vis dėlto įrengiant žaliąsias erdves daugumą gąsdina želdinių kaina, baimė, kad ilgesniais sausros periodais jie gali nudžiūti, o kur dar rudenį krentantys lapai, kuriuos taip pat svarbu sutvarkyti. Todėl savaime kyla klausimas, kokios būtų priežastys projektuoti ir įrengti daugiau žaliųjų erdvių bei želdinių mūsų aplinkoje.

Toliau pateikiame keletą jų.

Kodėl naudingos žaliosios miesto erdvės?

1. Sumažina gatve važiuojančio transporto greitį. Medžiais apsodintos erdvės sukuria žaliąsias sienas, padedančias lengviau suvokti atstumus ir suprasti, kokiu greičiu važiuojama. Tyrimų duomenimis, greičio skirtumas apsodintose ir neapsodintose gatvėse – nuo 5 iki 40 km/val.
2. Pagerina verslo sąlygas. Parduotuvės ar kavinės, įsikūrusios prie medžiais apželdintų gatvių, gauna 10–12 % didesnį pelną nei tos, prie kurių nėra želdinių.
3. Palengvina lietaus vandens surinkimo problemas. Medžiai lietaus metu sugeria iki 30 % lietaus vandens ir išgarinę atiduoda į atmosferą. Tinkamai suplanavus, šaknų sistema pasisavina dar 30 % vandens jį nudrenuodama į gruntą.
4. Apsaugo nuo atmosferos veiksnių. Esant nesmarkiam lietui, veikia kaip apsauga nuo lietaus. Saulėtomis dienomis apsaugo nuo tiesioginių saulės spindulių. Taip pat einant medžiais apsodinta gatve jaučiama net 5–15 laipsnių žemesnė temperatūra.
5. Sumažina išmetamųjų dujų poveikį mūsų sveikatai. Smogas yra viena iš didelių miestų problemų. Medžiai savo žaliąja mase perdirba kenksmingas dujas ir taip sumažina kenksmingų dalelių kiekius ore.
6. Užtikrina žemesnę kelio, šaligatvių dangos ir pastatų sienų temperatūrą. Kietosios dangos ir sienos sugerdamos šilumą ir ją išskirdamos padidina aplinkos temperatūrą net 3–7 laipsniais. Tai atitinkamai lemia ir didesnes pastatų vėsinimo sąnaudas. Tyrimų duomenimis, pastatuose prie tinkamai apželdintų erdvių pastato energijos sunaudojama 15–35 % mažiau.
7. Garantuoja žemiau esantį ozono sluoksnį. Dėl didelės kenksmingų dujų koncentracijos ir karščio susidaro mūsų sveikatai kenksmingas smogas. Želdiniai padeda spręsti šią problemą.
8. Suteikia gatvėms, automobilių aikštelėms ir pastatams estetinę vertę bei malonesnę aplinką. Atrodytų, net pats mažiausias žalias plotas visai kitaip formuoja erdvę, vizualiai praplatina gatves, pagyvina dideles pastatų sienas.
9. Sušvelnina ir paslepia mažąją architektūrą bei kitus elementus, tokius kaip šiukšlių dėžės, lempų stovai, įvairi gatvės architektūra bei kiti kelio ir gatvių elementai, reikalingi saugumui ir funkcijai atlikti.
10. Sumažina kraujo spaudimą, pagerina nuotaiką ir psichologinę sveikatą. Juk visi žinome, kaip mus veikia supanti aplinka.
11. Veikia laiko suvokimą. Tyrimų duomenimis įrodyta, kad žmonėms atrodo, jog eidami arba važiuodami tą patį atstumą medžiais apsodintomis gatvėmis jie užtrunka trumpiau.

Asta Semenaitė, UAB „Ronesa“ vadovė, architektė