2020 m. atsirasianti BIM prievolė paskatins ieškoti partnerių

2018 m. liepos 26 d.

Admin Structum.

Nuo 2020 m. liepos 1 d. BIM (angl. Building Information Modeling) metodus bus privaloma taikyti projektuojant ir statant visus naujai statomus sudėtingus ir didelės vertės viešojo sektoriaus statinius ar jų dalis. Statistikos departamento duomenimis, 2017 m. trečiąjį ketvirtį investicijos į ilgalaikį materialųjį turtą šalyje sudarė 1,55 mlrd. eurų, daugiau nei pusę iš jų (53 %) – investicijos į pastatų statybą ir projektavimą. Ir, nors atsiradusios naujos prievolės poreikiu niekas neabejoja, spėlionių, kaip tai paveiks projektuotojų įmones, netrūksta.

Architektų rūmų vadovė Daiva Bakšienė atkreipia dėmesį, kad, Europos architektų tarybos duomenimis, 2016 m. net 72 % architektų Europoje dirbo vieni arba mažose įmonėse, tačiau jie lygiai taip pat yra pajėgūs užtikrinti aukštą architektūros kokybę, naudodamiesi kitomis techninėmis ir informacinėmis priemonėmis.

„Žvelgiant į šiuos skaičius, matyti, kad privalomas BIM naudojimas susiaurins konkurenciją iki minimumo, kas tik dar labiau paveiks statytojo sąnaudas ir didins didžiosios dalies specialistų atskirtį“, – sako D. Bakšienė.

Nenoras investuoti turi poveikį užsakovams

Bendrovės „Baltic Engineers“ architektas, BIM valdytojas Liudas Galdikas skatina sekti geriausių patirčių pavyzdžiais ir kooperuotis. Anot jo, vis dažniau savo praktikoje pastebime, kai su vienu projektu ar jo dalimi dirba kelios nedidelės įmonės ir bendradarbiauja naudodamos BIM technologiją. Tokia įmonių partnerystės forma, naudojant tą pačią technologiją, galėtų tapti ryškiu pranašumu ateityje dalyvaujant didelės vertės viešuosiuose pirkimuose. Jų metu sukaupta patirtis praverstų dirbant su partneriais kitose pasaulio šalyse.

L. Galdikas pasakoja, kad Skandinavijos rinkoje teko sutikti pavyzdžių kai BIM proceso įgyvendinimas paskatino įmonių, kurios naudojo ir tos kurios nenaudojo minėtos technologijos, susijungimą. Stebint tokių įmonių, kaip „INHUS engineering“, veiklos principus ir kryptis darosi ganėtinai aišku, jog konkuruojant užsienio rinkose, tokiose kaip Skandinavijos, neturėdami gebėjimų kurti kokybiškų projektų naudojant Trimačio modeliavimo technologiją, mes tiesiog prarandame galimybes eksportuoti savo paslaugas ir dalyvauti Užsienio klientų vystuomuose projektuose Lietuvoje.

Kalbant apie tai kiek pabrangtų ar atpigtų statinio projektas naudojant BIM technologijas, svarbu vertinti kokias technologijas ir kokia apimtimi taikysime projektui. „Baltic Engineers“ siekia racionaliai vertinti klientų lūkesčius ir patarti, kokias naudas jie gaus ir kokias problemas mums pavyks išspręsti, kaip antai prastovų išvengimas dėl inžinerinių sistemų sankirtų, biudžeto padidėjimas dėl neįvertintų medžiagų, gerų mikroklimato sąlygų užtikrinimas pastato naudotojams.

„Įsivaizduokime, kad BIM programa vienam projektuotojui per mėnesį kainuoja iki 300 eurų. Jeigu dirba keli projektuotojai, ši suma atitinkamai auga. Jeigu projektas vyksta tris mėnesius – ši suma patrigubėja, tai akivaizdžios papildomos išlaidos. Tačiau galime tik įsivaizduoti, kad tai neprilygsta vienos brigados vienos dienos prastovai. Verta paminėti, kad JAV rangovui „Robins and Morton“ pavyko sėkmingai panaudoti BIM technologijas ligoninės Meino valstijoje tiek projektavimo, tiek statybos metu. Dėl pagerėjusios komunikacijos ir bendradarbiavimo, naudojant BIM, klientui pavyko sutaupyti 20 mln. JAV dolerių ir pradėti eksploatuoti pastatą 10 mėnesių anksčiau, nei buvo planuota. Taip pat verta paminėti, kad vien tik išsprendus projektavimo etapo sankirtas, pasak „Holder Construction Group“ atstovo, buvo sutaupyta 3–4 kartus daugiau, nei kainavo įsigytos BIM priemonės. Galima daryti prielaidą, kad kai kurių projektuotojų nenoras investuoti į modernias projektavimo technologijas gali paveikti projekto kokybę“, – sako įmonės, šiemet laimėjusios net du apdovanojimus už geriausius projektus su BIM ir įgyvendinusios didžiausio užsienio investuotojo 95 mln. eurų vertės gamyklos projektą, atstovas.

Teisinė bazė kuriama

Nuo 2016 m. įsigaliojo Europos Sąjungos direktyva, kurioje teigiama, kad visos ES šalys galės reikalauti viešai finansuojamiems statybos objektams naudoti statinio informacinio modeliavimo (BIM) metodologiją. Lietuva, kaip ir visas pasaulis, neišvengiamai turi skaitmeninti statybas. Ir tai toli gražu nėra tik formalumas. Tačiau tai reiškia, kad projektuotojams teks įveikti ne vieną iššūkį.

Paklausta, kokių mato uždavinių ir iššūkių, besirengiant diegti BIM technologiją, D. Bakšienė pirmiausia atkreipia dėmesį į aplinkos ir architektūros kokybės užtikrinimą. „Kol kas nepakanka teisinių mechanizmų, kurie Lietuvoje užtikrintų realiai egzistuojančius visuomenės interesus, o, įvedus dar vieną apribojimą, susijusį su privalomu tam tikrų techninių priemonių naudojimu, yra rizika dar labiau nutolti nuo siekiamos aplinkos kokybės“, – komentuoja pašnekovė.

Tačiau Aplinkos ministerijos atstovai sako, kad teisinė bazė jau kuriama. „Tikimasi, kad 2020 m. liepos 1 d. rinka jau bus pasiruošusi, bus visi reikiami teisės aktai, taip pat valstybės mastu įgyvendinti bandomieji projektai. Pasirengimo daug – reikia sukurti ar perimti reikiamus standartus, metodinius dokumentus, statybos informacijos klasifikavimo sistemas, sukurti ir (arba) įsigyti technologinių priemonių, pakeisti teisės aktus, parengti specialistus. Kartu su mokymais, standartų, klasifikavimo sistemų parengimu, išbandymu tai kainuos daugiau kaip 3 mln. eurų. Su Europos Komisijos pagalba pasamdyti ekspertai padės pasirengti šio projekto įgyvendinimui ir koordinuoti, – aiškina Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius Marius Narmontas. – Siekiama, kad BIM taikymas statybos sektoriuje padėtų sutaupyti mažiausiai 1 % lėšų. Turint omenyje, kad statybų sektorius siekia apie 3 mlrd. eurų, tai labai svarus sutaupymas.“

Pasak L. Galdiko, natūralu, kad reikalavimų didelės apimties projektams bus daugiau nei buvo, – reikės reglamentuoti BIM projektavimo metodikas, pasirinkti elementų klasifikavimo sistemas. Kalbant, kuria kryptimi žengia Lietuvos BIM projektuotojų bendruomenė, reikia išskirti gana ryškią kryptį – Šiaurės Europa. Jeigu ši kryptis bus išlaikyta, galima būtų akredituoti Lietuvos BIM specialistus pagal užsienyje jau pasiteisinusias praktikas. Ypatingą dėmesį jis atkreiptų į užsakovo edukaciją, nes šiuo metu rinkoje, kai nėra aiškių valstybiniu lygiu apibrėžtų BIM reikalavimų, užsakovas, užsisakęs 3D modelį BIM, kartais lieka nepatenkintas rezultatu, nes projektavimo pradžioje nebuvo aiškiai apibrėžti BIM tikslai.

„Manau, kad viešuosiuose pirkimuose ir kuriant teisinę bazę reikalavimai turi būti sureguliuoti proporcingai su projektais, nes pertekliniai reikalavimai gali sukelti chaosą. Tarkim, jeigu projektuotojas suprojektuoja šviestuvą, gal nereiktų jo įpareigoti surašyti visų šviestuvo parametrų į 3D modelį. Net ir be perteklinių parametrų elementui identifikuoti užtenka tikslaus gaminio pavadinimo. Juk BIM buvo sukurtas tam, kad kuo paprasčiau ir greičiau pavyktų keistis informacija“, – sako architektas ir priduria, kad jau dabar rinkoje jaučiamas vis didesnis projektuotojų noras projektuoti BIM aplinkoje.

BIM – statybų sektoriaus ateitis

Naujų technologijų, programų ir įrankių atsiradimas lemia BIM įsitvirtinimą statybų sektoriuje, padeda visiems dalyviams atliekamų darbų kokybę kilstelti į aukštesnį lygmenį. BIM technologija iš kitų išsiskiria integruotumu – atskiros projekto dalys sujungiamos į darnią visumą, o vientisas informacinis statinio modelis sieja projekto dalis nuo jo parengimo iki pastato priežiūros į vieną pastato gyvavimo ciklą. Ši sistema padeda sumažinti projekto išlaidas, tiksliau įvertinti darbų atlikimo laiką ir sąnaudas, projekto eigą planuoti realiuoju laiku ir sukurti informacinį modelį tolesnei pastato priežiūrai. Kartu BIM skatina statybų proceso dalyvius labiau detalizuoti būsimų projektų reikalavimus, konkuruoti auginant specialistų kompetenciją ir didinant veiklos efektyvumą, o patį procesą padaro žymiai skaidresnį.

„YIT Kausta“ vadovas Kęstutis Vanagas sako, kad BIM pranašumai yra akivaizdūs, o jų teikiamą naudą pajunta visos su konkrečiu statybų projektu susijusios pusės: užsakovai, projektuotojai, rangovai, tiekėjai ir netgi pastato administratoriai. Vis tik Lietuvoje pažanga BIM srityje vyksta tik privačių investuotojų dėka. Įvertinus visus sistemos teikiamus pranašumus, BIM Lietuvos statybų sektoriuje išnaudojama tikrai nepakankamai. BIM padeda išvengti klaidų ankstyvojoje projektavimo stadijoje, palengvina ir pagreitina visą statybų eigą, gelbsti vykdant efektyvią statybų kokybės kontrolę ir planuojant darbus.

Daugiau nei 3D modeliavimas

Kad Lietuvoje BIM būtų naudojamas aktyviau, neretai trukdo menkas visų šios sistemos suteikiamų galimybių suvokimas. Dažnai manoma, kad BIM – tai tiesiog grafinio modeliavimo platforma. Ir, nors vizualinė informacija, naudojant BIM, yra labai svarbi, tačiau grafinis 3D modeliavimas yra tik vienas ir, galima sakyti, ne pats svarbiausias šios sistemos aspektas. Tikroji sistemos nauda atsiskleidžia grafinius modelius sujungus su kitais esminiais projekto duomenimis kiekviename iš jo plėtojimo etapų. Skaičiuojama, kad 90 % visos taikant BIM panaudojamos informacijos yra ne vizualinė.

Nors 3D modeliavimą BIM taiko jau dauguma projektuotojų, tačiau informacine sistemos dalimi su laiko ir išlaidų planavimo moduliais remiasi dar retas nekilnojamojo turto (NT) projektų plėtotojas šalyje.

BIM jau ir mobiliuosuose įrenginiuose

Prieš dvejus metus „YIT Kausta“ pirmoji Lietuvoje pradėjo naudoti danų bendrovės „Dalux“ sukurtą skaitmeninių statybų programėlę išmaniesiems įrenginiams. Ši programėlė sujungia virtualų pastato modelį su realia aplinka ir suteikia galimybę juos abu matyti vienu metu išmaniojo telefono ekrane kaip papildytos realybės vaizdinį.

„BIM naudojame jau ne vienus metus – skaitmeninį modeliavimą taikome visuose mūsų pačių įgyvendinamuose NT projektuose. Galima teigti, kad skaitmeninė statyba jau nėra sektoriaus ateitis, bet veikiau dabartis, prie kurios svarbu prisitaikyti ir išnaudoti visas technologijų teikiamas galimybes. Į naudojamus BIM modelius integruodami programėlę išmaniesiems įrenginiams galime pasiekti dar aukštesnę kokybės kartelę tiek dirbdami su statinio projektu, tiek, žinoma, gaudami galutinį rezultatą. Dirbant su „Dalux“ atsiveria naujos projektų valdymo galimybės. Tai leidžia realiu masteliu įvertinti, kaip dera numatyti statybų elementai, ar jie tinka numatytose vietose, ar statybų progresas atitinka suplanuotą modelyje. Tai ne tik padeda užbėgti už akių galimoms klaidoms, bet ir suteikia galimybę efektyviau eksploatuoti ir prižiūrėti pastatą statyboms pasibaigus“, – sako bendrovės „YIT Kausta“ generalinis direktorius K. Vanagas.

„Dalux“ statybų programėlę išmaniesiems įrenginiams pažangios statybų bendrovės naudoja jau dešimtyje Europos šalių – daugiausia Skandinavijoje, kur skaitmeninės statybos sprendimai taikomi itin plačiai, o jų naudojimas jau tapo statybų sektoriaus standartu.

Už BIM taikymą – įvertinimas

„YIT Kausta“ BIM savo veikloje taiko jau kelerius metus ir šioje srityje turi nemažai laimėjimų. Bendrovė už Vilniuje įgyvendintą verslo namų projektą „Duetto“ praėjusiais metais gavo apdovanojimą „Lietuvos BIM projektai 2017“, o gyvenamųjų pastatų projektas „Naujoji Rivjera“ dar 2016 m. buvo pripažintas geriausiu tokio tipo BIM projektu šalyje. Taikant BIM projektai buvo įgyvendinti per rekordiškai trumpą laiką ir su optimaliomis išlaidomis.

„Dirbdami su BIM kaskart ne teoriškai, bet praktiškai įsitikiname skaitmeninių statybų sprendimų nauda. Tai mums suteikia galimybę ne tik greičiau įveikti kylančius iššūkius, bet ir efektyviau diegti energiją taupančius sprendimus, greičiau užbaigti statybas. Dėl to nuo 2020 m. prievolę BIM metodus taikyti projektuojant ar statant Lietuvoje statomus sudėtingus ir didelės vertės viešojo sektoriaus statinius ar jų dalis vertiname labai teigiamai“, – sako K. Vanagas.

/img/banners/Artwork Milena_Structum_340x600px.gif
Būk pirmas!