2020-ŲJŲ TECHNOLOGIJOS IR IŠRADIMAI. KAS BUS „ANT BANGOS“?

2019 m. gruodžio 27 d.

Admin Structum.

admin@estructum.lt

Technologijos – ypač internetinės – tobulinamos ir pritaikomos vis naujoms paskirtims. Kuriasi įvairūs startuoliai, apsukriai sprendžiantys kurią nors šiuolaikinio gyvenimo problemą (dalijimasis daiktais, produktų pristatymas į namus, paprastesni sąskaitų apmokėjimo sprendimai), prie kurios jau buvome bepriprantantys. Pamėginome apžvelgti tendencijas, kurios, portalų „interestingengineering.com“ ir „technologyreview.com“ duomenimis, ateinančiais metais dar labiau išpopuliarės.

LANKSTŪS SKYSTŲJŲ KRISTALŲ MONITORIAI

Lankstūs vaizdą galintys transliuoti paviršiai gali visiškai pakeisti reklamos ir žiniasklaidos rinkas. Kompanija „Flexenable“, kurianti lanksčius ekranus, įregistruota tik 2019 m., tačiau dauguma gamintojų jau domisi jų produktais. Lengvi, lankstūs, bestikliai ir įvairiausių matmenų ekranai jau atkreipė daugelio kompanijų dėmesį. Jų paslaptis – sudėtyje vietoje įprastų silicio tranzistorių naudojami lankstūs organiniai tranzistoriai.

Toks ekranas yra pigesnis už jau sukurtą lankstų šviesos diodų (LED) ekraną ir gali būti susukamas, supjaustomas netaisyklingomis formomis. Taip pat jis yra maždaug dešimt kartų lengvesnis ir keturis kartus plonesnis už savo pirmtaką – stiklinį LCD ekraną.

ROBOTAI, KURIE MOKOSI

Pagrindinis kompiuterinių programų minusas – nelankstumas. Vos pasikeitus aplinkybėms, kompiuterinė programa nebežino, kaip reikėtų reaguoti į paklausimą. Todėl šiuo metu tobulinama savybė, pavadinta „robotikos miklumu“ (angl. robotic dexterity): mokslininkai mėgina taip suprogramuoti robotus, kad jie mokytųsi iš savo klaidų. 2019 m. sukurtas projektas, robotas „Dactyl“, kuris jau geba apversti žaislinį pastatą savo „pirštais“. Įdomiausia tai, kad to jis išmoksta tiesiog stebėdamas aplinką, t. y. nėra suprogramuotas tai padaryti.

Apskritai, nors dirbtinis intelektas pastaraisiais metais yra dažna pokalbių tema, jo populiarumas neslūgsta – skaičiuojama, kad penki iš šešių amerikiečių šiandien naudoja kokį nors dirbtinį intelektą turintį įrenginį (Šiaurės rytų universiteto ir „Gallup“ tyrimas, 2018). Su dirbtiniu intelektuglaudžiai susijęs vadinamasis sistemos mokymasis (angl. machine learning). Šiuo metu įrenginiai gali rinkti duomenis, analizuoti juos ir atpažinti tam tikrus modelius. Skaičiuojama, kad sistemos mokymosi rinka 2022 m. jau bus verta 8,8 mlrd. dolerių ( 7,94 mlrd. eurų).

PRARYJAMI MEDICINOS PRIETAISAI

Šiuo metu tobulinami maži medicinos prietaisai suteikia galimybę apžiūrėti žmogaus virškinimo sistemą be skalpelio ir anestetikų. Prietaisai nėra kenksmingi, juos galima naudoti siekiant ištirti net vaikus ar kūdikius.

Kai šie maži prietaisai bus ištobulinti iki galutinio produkto, tai visiškai pakeis labai rimtų ligų tyrimų specifiką. Įranga leis itin greitai aptikti ir diagnozuoti stemplės vėžį, įvairius virškinimo trakto sutrikimus, netgi diabetą (prietaisai galėtų fiksuoti cukraus kiekį kraujyje). Pavyzdžiui, liga, apie kurią greičiausiai girdėjote nedaug – aplinkos enterinė disfunkcija – lemia, kad žmogus nuolat serga žarnyno uždegimu ir sunkiai iš maisto pasisavina maistines medžiagas.

Praryjama piliulė su miniatiūrine vaizdo kamera galėtų padėti nustatyti tokią ligą ir visiškai pakeisti endoskopiją bei kolonoskopiją. Skaičiuojama, kad iki 2022-ųjų praryjamų prietaisų rinkos vertė sieks net 680 mln. dolerių (613 mln. eurų).

ANGLIES DIOKSIDO RINKIMAS IR NAUDOJIMAS GAMYBOS SRITYJE

Šiuo metu nemaža dalis verslo įmonių, kaip ir gyventojų, yra susirūpinusios tarša, atliekomis bei klimato kaita. Anglies dioksidas – tai dujos, kurios šildo mūsų klimatą, o jas į deguonį perdirbančių medžių pasaulyje lieka vis mažiau intensyviai kertant miškus. Jungtinės Tautos skaičiuoja, kad žmonėms iki šio šimtmečio pabaigos reikia iš atmosferos pašalinti vieną trilijoną tonų CO2. Taigi ką galima padaryti?

Harvardo klimato mokslininkas Davidas Keithas suskaičiavo, kad specialūs įrenginiai galėtų atlikti šį darbą už mažiau nei 100 dolerių už toną. Dalis D. Keitho kolegų pareiškė, kad tokia kaina – per didelė. Vis dėlto surinkus anglies dioksidą juk galima kažką su juo nuveikti, tiesa? Pastaraisiais metais startuolis „Carbon Engineering“, prie kurio prisijungė ir D. Keithas, ieško būdų, kaip iš surinktos anglies pagaminti sintetinius degalus automobiliams.

Dvi naujos gamyklos Šveicarijoje taip pat jau sugalvojo, ką daryti su anglies dioksidu – viena jį pardavinės gaiviųjų gėrimų kompanijoms, kita iš jo išgaus vandenilį.

JUS IŠ TIKRŲJŲ SUPRANTANTYS VIRTUALŪS ASISTENTAI

Pasaulis jau priprato prie tokių virtualių asistentų kaip „Alexa“ ir „Siri“, kurių galima paprašyti užgroti pageidaujamą muziką ar nustatyti, kad ryte reikiamą valandą suskambėtų žadintuvas. Tačiau kol kas šie prietaisai neapvertė mūsų gyvenimo aukštyn kojomis, be to, vos pasakius sakinį greičiau ar mažiau rišliai, jie nesugeba įgyvendinti šeimininko prašymo ir kyla įvairių kuriozų.

Vis dėlto ateitis žada tobulesnius virtualiuosius asistentus. Kompanija „Google“ jau pristatė sistemą BERT, kuri pati gali atspėti trūkstamus žodžius sakinyje, nes joje sukaupta milijonai skirtingų sakinių. Pamažu virtualūs asistentai iš tik klausančių komandų virsta pašnekovais. Jie gali konspektuoti pagrindines susitikimo mintis, už jus apsipirkti, netgi rezervuoti staliuką restorane ar atsiliepti į pernelyg įkyraus pardavimų vadybininko skambutį.

Ko šie prietaisai vis dar negali padaryti – tai iš tikrųjų suprasti sakinio. Tačiau daugybė informacinių technologijų specialistų dirba siekdami įveikti šią kliūtį. O jau tada prietaisai galės tapti logistikos maršrutų koordinatoriais, auklėmis, mokytojais ir gal net… naujais draugais?

https://structum.lt/wp-content/uploads/2020/05/340x430_pentacolor.gif

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!