7 svarbiausios statybų inovacijos

2019 m. balandžio 23 d.

Admin Structum.

admin@estructum.lt

Šiandien statybų pramonė jau pažengė taip toli, kad Pietų Korėjos sostinėje Seule Robotų mokslo muziejų statys patys robotai ir dronai, o architektai jau dabar planuoja kurti namus iš natūraliai yrančių medžiagų ir net žada, kad ateityje žmonės patys galės auginti norimo dydžio pastatus. Tad kokias dar naujoves slepia nenuspėjama statybų pramonė?

Skaitmeniniai dvyniai

Pasaulyje jau naudojami skaitmeniniai objektų dvyniai, kurie leidžia virtualiai pasižvalgyti po fizinį statinį ir (arba) jo projektą kiekvienoje stadijoje: pradedant sukūrimu, pereinant į statybas ir baigiant priežiūra. Sujungus planus, inžinerinius ir geografinius duomenis, šie atskiri dalykai gali būti peržiūrimi integruotai, kas leidžia visiškai pakeisti požiūrį į statybas.

Skaitmeninis dvynys padeda išanalizuoti visą turimą informaciją apie fizinį objektą ir taip patobulinti galutinį produktą. Tai gali padėti laiku sureaguoti į pokyčius, pagerinti veiklą ir suteikia daugiau vertės. Be to, skaitmeniniai dvyniai gali palengvinti ir pastatų priežiūrą, valdymą, net išmaniųjų miestų vystymą.

Dronai

Šios bepilotės skraidyklės naudingos visose statybų stadijose. Juk dažna statybinių darbų delsos priežastis yra laiku nepastebėti geologiniai objektai, apie kurių egzistavimą sužinoma jau statybų aikštelėje. O dronai, turintys radarus, kurie leidžia išžvalgyti ir tai, kas slypi po žeme, bei GPS prietaisus, gali gauti papildomų vertingų duomenų apie sklypą dar prieš prasidedant statyboms.

Taip pat šie įrenginiai gali padėti padidinti darbuotojų saugumą. Statant objektą kur kas paprasčiau pavojingas, sunkiai prieinamas vietas pasiekti dronais, užuot rizikavus žmonių sveikata.

Bepilotės skraidyklės taip pat gali stebėti ir rinkti duomenis apie kintančią projekto situaciją, realiuoju laiku matyti klaidas, kurios iškart gali būti perduodamos skaitmeniniam dvyniui.

Papildyta realybė

Papildyta realybė pademonstruoja, kaip pastato aplinka atrodo dabar, ir suteikia papildomos informacijos apie tikslias užduotis, saugumo perspėjimus ir pan. Visa tai gali būti pateikta planšetėse, per išmaniuosius akinius ar net šalmus.

Taip pat papildytos realybės duomenys gali padėti identifikuoti problemas, kurių ant popieriaus nepamatysi. Tai leidžia pagreitinti darbus, tikslumą, patogumą ir, žinoma, sutaupyti.

Produktai, gaminami tiesiog aikštelėje

Jau dabar statybų pramonėje galima naudoti modulinius produktus, 3D spausdintuvus ar net vietines laboratorijas, padedančias trūkstamas objekto dalis pasigaminti tiesiog statybų aikštelėje.

Visa tai leidžia pagaminti tiksliai tokius produktus, kokių reikia, ir kaip tik tiek, kiek jų reikia, bei sukuria daugiau pridėtinės vertės, nes nelieka daugybės nepanaudotų medžiagų.

Inovatyvios medžiagos

Statybų pramonėje nuolat kuriami nauji produktai. Pavyz-džiui, NASA atšaka „PURETi“, bendradarbiaudama su „Neolith“, sukūrė fotokatalitinį fasadą, kuris „suvalgo“ teršalus ir aplink save išvalo orą.Naudodama skystą titano dioksidą ir pasitelkdama jo natūralią reakciją į ultravioletinius spindulius ši medžiaga gali pašalinti laisvuosius radikalus ir kitus teršalus iš paviršių, vandens ir oro. Taip šie fasadai sugeba ilgiau išlikti švarūs ir dar smarkiai pagerinti oro kokybę aplink. Tai suteikia ir papildomą naudą pastato savininkams, nes leidžia sutaupyti lėšų pastato priežiūrai, sumažinti energijos sąnaudas ir stiprių chemikalų naudojimą.

Plytos iš šlapimo

Viena įdomiausių inovacijų – kad plytas jau dabar galima gaminti iš… žmonių šlapimo.

Mokslininkai iš Pietų Afrikos Respublikos Keiptauno universiteto sukūrė statybinę medžiagą, pagamintą iš šlapimo, kaip alternatyvą degtoms plytoms.

Degtos plytos gaminamos jas kaitinant iki 400 °C temperatūros. Taip išskiriama daug anglies dvideginio, o bioplytos gaminamos kambario temperatūroje.

Bioplytos gaminamos tam pritaikytose formose iš šlapimo, smėlio ir bakterijų, sintetinančių fermentą ureazę, kuri pradeda cheminę reakciją ir suskaido šlapalo rūgštį šlapime, kartu gamindama kalcio karbonatą, žinomą kaip kalkakmenį, pagrindinį cemento komponentą. Šio plytų gaminimo proceso metu sukuriami azotas ir kalis, kurie naudingi kaip trąšos ir yra šalutinis produktas. Tai reiškia, kad šlapimą paverčiant kažkuo naudingu nelieka atliekų ir viskas sunaudojama.

Robotai

Daugumai mūsų robotai yra šis tas iš fantastikos srities. Tačiau jie jau dabar naudojami įvairiose srityse. Jungtinės Karalystės kompanija „Willmott Dixon“ testuoja „Eksovest“ – liemenę, apsaugančią žmogaus kūną. Ji gali būti naudinga, keliant sunkius daiktus ir dirbat iškėlus rankas.

„Advanced Construction Robotics“ naudoja „TyBot“, kuris padeda apšiltinti pastatus vietose tarp grindų ir pamatų.

Ateityje bus naudojamos ir robotų grupės. Ispanijos Katalonijos pažengusios architektūros institutas kuria pastatus statančius robotus. Šie maži statytojai yra tarsi nedideli 3D spausdintuvai, prijungti prie centrinio įrenginio ir pilantys medžiagas sluoksniais.

Nors robotų technologija nauja, ji greitai vystoma. Štai Singapūro Nanjango technologijos universiteto jaunesnysis dėstytojas Pham Quang Cuongas jau kuria naują mobilesnę šios technologijos kartą, kad robotai galėtų dirbti atšiauresnėmis sąlygomis, nes to reikia statybose.

Giedrė Linden

https://structum.lt/wp-content/uploads/2019/06/silver-sky-baneris.gif

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!