Aistros nerimsta dėl kontraversiškiausio Prahos dangoraižių projekto

2019 m. rugsėjo 30 d.

135 metrų aukščio dangoraižis galėtų tapti aukščiausiu pastatu Čekijos sostinėje Prahoje. Kodėl galėtų? Todėl, kad šis pastatas dėl savo neįprastos formos padalijo visuomenę į kelias dalis. Dangoraižiai gali būti prieštaringi dėl daugelio priežasčių, nesvarbu, ar jie keičia mylimą miesto vaizdą, ar neigiamai veikia vietos bendruomenes. Bet kartais ateina tai, kas tiesiog įžeidžia žmonių vizualinius jausmus. Šis projektas atrodo kaip naftos tanklaivis sudužęs biurų bloke. Kol kas projektas laukia leidimo iš Statybos inspekcijos.

Iš skulptoriaus Davido Černý ir architekto Tomáš Císař suprojektuoto dangoraižio atsivertų puikus vaizdas į miestą. Į panoramą bus galima patekti per išorinius keltuvus, – teigiama pranešime spaudai. Pranešime spaudai taip pat teigiama, kad dangoraižyje bus įrengti butai, restoranai, sodas, parduotuvės.

D.Černý garsėja savo prieštaringai vertinamais kūriniais, įskaitant „Entropa“ – skulptūrą, kurią buvo pavesta sukurti, siekiant pažymėti Čekijos pirmininkavimą Europos Sąjungos (ES) Tarybai 2009 m. Tuokart skandalas kilo dėl skulptūros, kurioje kiekviena ES šalis vaizduojama pagal nacionalinį stereotipą. Prancūziją galima pamatyti uždengtą reklamjuoste su užrašu „Greve!“ (Streikuokite!), o Belgija yra yra pusiau suvalgytų šokoladų dėžutė, Švedija pavaizduota, kaip dar viena dėžutė. Tik šį kartą – IKEA pakuotė.

D. Černý siūlomas pastatas bus pastatytas netoli Nové Butovice metro stotelės, miesto priemiestyje. Prahos istorinis centras yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, o miesto centre aukštutiniai pastatai yra visiškai uždrausti.

„Mes prie šio projekto dirbome daugiau nei dvejus metus, o prieš galutinį variantą buvo pateikti dar aštuoni alternatyvūs pasiūlymai. Per tą laiką mes surinkome ir vis dar renkame ekspertų komandą, kurios tikslas surasti kompromisą tarp visuomenės, verslo, politikų ir kitų suinteresuotų grupių“, – sakė „Trigema“ valdybos pirmininkas Marcelas Souralas.

Nuomonių daug

Visi respondentai sutinka, kad Prahoje reikia aukštybinių pastatų. Pasak Prahos planavimo ir plėtros instituto direktorių valdybai pirmininkaujančio architekto Josefo Pleskoto, dangoraižis netrikdys istorinės miesto panoramos, o tai yra dažnas oponentų argumentas.

„Asmeniškai aš rinkčiausi šiek tiek kitokią vietą, bet iš esmės nėra blogai”, – sakė jis.

Architektas ir urbanistas Michalas Postránecký mano, kad tokio pobūdžio projektus turėtų kurti architektai, o ne menininkai. Kaip Las Vegase esančio 154 metrų viešbučio komplekso autorius, jis laikosi nuomonės, kad aukštybiniai pastatai reikalauja specifinių žinių.

„Žiūrint iš miesto perspektyvos, manau, kad ten galėtų būti aukštybinis pastatas. Tačiau pasirinkta koncepcija neturi jokios pridėtinės vertės. Praha galėtų turėti tokį aukštybinį centrą kaip Paryžius, tačiau aukštybinis kompleksas turi turėti harmoniją“, – sako jis.

„Jaučiamas didelis pasipriešinimas. Kalbant apie Davido Černý dizainą, skulptūros perkėlimas į architektūrą gali būti įdomi, tačiau sunkiai įgyvendinama idėja. Skulptūra ir architektūra turi takoskyrą“, – vietos spaudai komentuoja architektas Vít Máslo.

Urbanistas Ivanas Kaplanas iš CTU primena, kad aukštybinis pastatas Pietvakarių mieste jau buvo suplanuotas miesto planavimo konkurse 1968 m., kurį laimėjo architektas Ivo Obersteinas. Ambicingas „Trigemy“ plėtros projektas vis dar yra pradinėje stadijoje ir vis dar laukia patvirtinimo, – priminė Prahos teritorinės plėtros tarybos narys Petras Hlaváčekas.

Oponentai sakė, suprantantįs, kad šiuo statiniu kalbama apie klimato kaitą ir sukuriama aliuzija į skęstantį laivą, tačiau norint tokį pastatą pastatyti tektų ženkliai prisidėti prie klimato kaitos. Taigi, užuot stengęsi sumažinti anglies pėdsaką ir panaudoti naujausias ekologiškas technologijas ar strategijas, kad sukurtume koncepciją, „mes matome architektūrą, paneigiančią visus esminius dalykus, kurių autoriai neva siekia.”

Pastato statyba galėtų prasidėti 2021 m. ir užtrukti trejus metus. Projektas kainuos 2 milijardus Čekijos kronų, t.y. apie 80 mln. eurų.

Architektų vizualizacijos

Temos:

https://structum.lt/wp-content/uploads/2019/09/V_JUNG_KNX_F_50_STRUCTUM-340x430.png

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!