Garsus pėsčiųjų takas Alpėse tapo dar labiau prieinamas, nes architektūros firma „Snøhetta“ užbaigė „1,7 mylių“ (beveik trijų kilometrų ilgio) „Perspektyvų kelią“, Austrijoje, kurio pabaigoje – dramatiška struktūra.
Lankytojai taką gali pasiekti keltuvais, kurie juos pakels į 6 250 pėdų arba 1905 metrų virš jūros lygio aukštį. Vėliau „Snøhetta“ dizaineriai atskleidžia save, lankytojus stebindami naujomis struktūromis.
Pakeliui, subtilios architektūros intervencijos sklandžiai susilieja su šiuo įspūdingu kraštovaizdžiu, suteikiančiu lankytojams galimybę patirti įspūdingas Alpių kraštovaizdžio perspektyvas. Kiekvienas elementas, nuo suolų iki žiūrėjimo platformos, žymi unikalų tašką palei taką arba tarnauja kaip susitikimo vieta.
„Aš užaugau Austrijos mieste Insbruke ir praleidau daug laiko Nordkette. Turistai ir vietiniai gyventojai vertina šią unikalią vietą, todėl buvo labai įdomu, kai klientas kreipėsi į mus ir galvojo apie įvairių architektūrinių elementų kūrimą būtent čia. Naudodamiesi nedideliais dizaino elementais, mes išskiriame įspūdingus Alpių kraštovaizdžio elementus, prisidedame prie dramatiškos kalnų kraštovaizdžio patirties, o ne siekiame sukurti akį traukiančią struktūrą“, – aiškina „Snøhetta“ Innsbruko biuro direktorius Patrickas Lüthas.
Architektai siekė, kad pėsčiųjų takų struktūra darniai įsilietų į gamtą, netrukdytų aplinkai. Tuo tikslu įmonė projekte naudojo neapdorotą plieną, kuris susiliejo su tvirtu kalnų peizažu.
„Sėdimosioms ir atlenkiamoms platformoms naudojome maumedžio medieną, būdingą vietiniams miškams“, – sako P. Lüth.
Konstrukcijoje takas sudarytas iš plieno grotelių po kojomis, kurios lankytojams sukuria pojūtį lyg jie plauktų arba skristų virš vietovės.
Suolai ir platfomos aprašinėtos žinomo Austrijos filosofo Ludvigo Vittgensteino citatomis. Dizaineriai jas kruopščiai atrinko ir kiekviena iš jų tapo trumpa žinute keliautojui, kuria kviečiama suteikti dvigubą prasmę šiam keliui.
Tako pabaigoje, tai yra praėjus daugiau nei 1,7 mylių (2,74 kilometrus) lankytojai gali užlipti ant naujos konsolės struktūros, nuo kurios atsiveria dramatiški apylinkių ir slėnio vaizdai.
Johnas Muiras, garsus gamtininkas, padėjęs steigti nacionalinius parkus Amerikoje, kažkada sakė: „Tūkstančiai nuo civilizacijos nuvargusių žmonių vyksta į kalnus, nes supranta, kad laukinė gamta yra būtinybė. Tačiau šis „laukiškumas” dažniausiai tampa ne tik teisėta būtinybe, bet ir vidutiniu nervų sukrėtimu”.
Tikimasi, kad sukurta infrastruktūra padės mėgautis Alpėmis, net ir tiems žmonėms, kuriems laukinis pasaulis dažniausiai sukelia šoką.
Architecturaldigest.com ir Archdaily.com informacija. Christian Flatscher nuotr.
