Iki 2025 metų Niujorko Stateno sala bus apjuosta neįveikiama siena. Šis sprendimas buvo priimtas dėl klimato krizės, kuri, tikima, kad pažeis gražiausias miesto pakrantes ir sukels pavojų žmonių turtui bei sveikatai. Neseniai paskelbtoje ataskaitoje nustatyta, kad per ateinančius 20 metų pakrantės išsaugojimas bendruomenei kainuotų daugiau nei 400 mlrd. JAV dolerių arba 355,46 mlrd eurų. Suskaičiuota, kad taupumo sumetimais sukurtas Stateno salos projektas kainuos vos 615 mln. JAV dolerių arba kiek daugiau nei 546 mln eurų.
„Natūralu, kad kai žmogus susiduria su nekontroliuojamomis stichijomis, kurias sukelia klimato kaita, nori apsaugoti tai kas svarbu ir ieško saugumo tokiu būdu, kuriuo gali”, – sakė Tayanah Donel, Australijos nacionalinio universiteto (ANU) vyresnioji dėstytoja. Vis dėlto, mokslininkė primena, kad šis projektas būtų didelė našta mokesčių mokėtojams ne tik jo vystymo etape, tačiau ir eksplotavimo.
Kai „Sandy“ uraganas 2012 metais pažeidė JAV rytinę pakrantę, Stateno saloje nukentėjo
beveik pusę milijono gyventojų. „Staten“ salą tuomet talžė 32,5 pėdų aukščio bangos, t.y. beveik dešimties metrų aukščio.
Nuo tada buvo investuota beveik 615 milijonų JAV dolerių arba 546 mln eurų situacijai pagerinti. Už šiuos pinigus buvo sumažintas vandens gylis uosto teritorijoje. Skaičiuojama, kad šiuo metu, dėl potvynio vanduo pakiltų 20 pėdų virš jūros lygio (kiek daugiau nei 6 metrus). Tačiau to negana. Todėl miesto meras skelbia architektūrinį konkursą „Boardwalk“ sienos projektui. Tikimasi, kad bus sukurta ne tik apsauga nuo stichinių nelaimių, tačiau ir nauja erdvė karnavalams, koncertams, maratonams bei kultūros renginiams „užmirštojo rajono“ patrauklumui didinti.
Niujorko merijos vizualizacija
Šimtmečių senumo technologija
Jau šimtmečius žmonės naudojo barikadas, norėdama apsisaugoti nuo vandens stichijos.
1735 metais Prancūzijoje buvo sukonstruotos pirmosios seklumos, kurios apsaugojo pakrančių gyventojus nuo stipresnių audrų. 2004 metasi Azijoje cunamis visiškai sunaikino panašias seklumas, tačiau dėl jų buvo išsaugota tūkstančiai gyvybių.
Iki šiol tokioms barikadoms statyti buvo naudojami smėliu užpildyti geosintetiniai maišai.
Pasak P. I. Sheik Pareeth, Keralos valstybinės pakrantės teritorijos plėtros korporacijos generalinio direktoriaus, daugelį metų naudojome granitą ir augalus ir tai geriau negu nieko. Dabar pakrantėje taip pat sodinami tam tikrų rūšių medžiai.
Ieškoma natūralių sprendimų
Pastaraisiais metais labiau stengiamasi siekti natūralių sprendimų, o kopos ir dirbtiniai rifai kartu su žmogaus pastatytomis sienomis padeda apsaugoti turtą ir žmonių gyvybes.
„Mes ne tik statome konstrukciją, kuri funkcionuoja inžinerijos prasme, bet ir yra funkcionali aplinkos požiūriu. Mes ieškome būdų sukurti buveinią, kuri būtų tinkama augalams ir gyvūnams“, – sakė Matt Eliot, pakrantės inžinierė
Kai kuriais atvejais sienoje planuojama palikti tarpus/įtrūkimus, skatinančius augalus augti aplink juos. Inžinierė išdavė, kad jau buvo svarstytos ir tos galimybės, kaip prie kranto statyti betoninius blokus, kurie skaidytų dideles bangas. „Taigi, vietoj to, kad banga kiltų į viršų, ji stumiama atgal “, – sakė ekspertė.
Biologai abejoja
Vis dėlto, biologai abejoja dėl sienos efektyvumo, kovojant su stichinėmis nelaimėmis. Mokslininkas Eliotas O’Donnellas teigia, kad inžinerija nėra „stebuklingas sprendimas“ dingstančiai pakrantei. „Erozija atsiranda kai kažkur yra nuosėdų trūkumas“, – sakė Eliotas Donelas ir perspėjo, kad vanduo gali pasiglemžti sieną kartu su pakrante dėl erozijos, o ne potvynio.
Niujorke tikimasi, kad pirmosios Stateno salos projekto sutartys bus sudarytos jau kitą vasarą, o darbai prasidės kitų metų rudenį.
Šis projektas yra Niujorko mero paruošto 10 mlrd. JAV dolerių vertės programos „Niujorko atsparumo klimato kaitai didinimo“ dalis.
„Niujorkas neturi pasirinkimo, tik pasiruošti tam, kas ateina. Nei Majamis, nei jokie pakrantės miestai, susiduriantys su egzistencine grėsme jų ateičiai, negali ramiai laukti sunaikinimo“, – dar kovą rašė merija.
Ir ne tik JAV miestai susiduria su kylančio vandens grėsme. Dideliems tarptautiniams miestams, įskaitant Džakartą Indonezijoje ir Ho Chi Minh Vietname, kur gyvena 18 milijonų žmonių, reikia skubiai veikti. Su tiek daug žmonių, gyvenančių taip arti jūros, potencialūs nuostoliai yra stulbinantys, o finansinės ilgalaikio sprendimo kūrimo išlaidos didėja kiekvieną dieną.
Stateno sala yra mažiausiai gyventojų turintis Niujorko rajonas.
CNN informacija. George Rose nuotr.
