ANT NORVEGIJOS FIORDO PASTATYTAS VERSLO CENTRAS VEIKIA TARSI NEDIDELĖ ELEKTRINĖ

2019 m. lapkričio 5 d.

Neįprastais architektūriniais sprendimais garsėjanti studija „Snøhetta“ rugsėjį Norvegijoje užbaigė biurų pastatą, pavadintą „Powerhouse Brattørkaia“. Tai pirmasis biurų centras, pagaminantis dvigubai daugiau energijos, nei reikia jo paties veiklai. Netradicinės formos statinys stovi Trondheimo uoste ir yra dengtas maždaug 3 000 m2 saulės elementų. Kasdien jis gamina energiją jame dirbančių žmonių poreikiams, aplinkiniams pastatams ir dar miesto viešajam transportui.

Architektų studijos „Snøhetta“ atstovai tikisi, kad klimato kaitos grėsmės akivaizdoje toks statinys įves naują standartą ir dauguma architektūros įmonių pradės svarstyti, kaip statyti nuo elektros tinklų nepriklausomus pastatus.

„Energiją ne vartojantys, o gaminantys pastatai yra ateitis. Projektuojant devizas turėtų būti ne „forma prisitaiko prie funkcijos“, o „forma prisitaiko prie gamtos“, – sako studijos įkūrėjas Kjetilis Trædalas Thorsenas. – Turiu omenyje, kad dizaino srityje pirmiausia turėtume galvoti apie tai, kaip jis prisitaiko prie gamtos, kaip sumažinti anglies dvideginio pėdsaką, kurį tas pastatas paliks. Dizaino sprendimai turėtų būti orientuoti į tai, kad pastato poveikis aplinkai būtų kuo mažesnis.“

Statinys be didelių pastangų gavo aplinkosauginį sertifikatą BREEAM. Biurų centras „Powerhouse Brattørokaia“ yra 18 tūkst. m2 ploto, viename jo gale įrengtas pėsčiųjų tiltas, vedantis į traukinių stotį. Pirmame aukšte veikia kavinė ir lankytojų centras. Čia ketinama užsiimti šviečiamąja veikla, užsukus verslininkams ir šiaip smalsuoliams, pasakoti apie išskirtinius sprendimus, pritaikytus šiame pastate, bei ateities tvarios statybos strategiją.

Biurų pastatas turi penkiakampį stogą, kuris nuo vieno krašto iki kito padengtas saulės kolektoriais. Statinys orientuotas taip, kad elementai gamintų maksimalų kiekį elektros energijos. Tai buvo nemenkas iššūkis, prisimenant, kad jis stovi šiauriniame mieste. Beje, šis biurų pastatas šiuo metu apskritai yra labiausiai į šiaurę nutolęs energiją gaminantis statinys. Apskaičiuota, kad jis pagamins dvigubai daugiau energijos nei suvartos, ir į tai taip pat įskaičiuota energija, kurios reikėjo pastato statybai bei kurios prireiks jam nugriauti.

„Šioje vietovėje saulės šviesą reikia gaudyti, nes ji labai priklauso nuo dienos, metų laiko. Saulės elementai daugiausia energijos gamina tada, kai saulės spinduliai į juos krenta 90 laipsnių kampu“, – atskleidžia pastato vyriausiasis architektas Andreasas Nygaardas.

Dėl šios priežasties, siekiant, kad saulės elementai gamintų daugiau energijos, nei reikia pačiam pastatui, jo stogas buvo suprojektuotas su 19 laipsnių nuolydžiu. Tokio nedidelio nuolydžio reikia todėl, kad pastatas yra arčiau ašigalio nei, pavyzdžiui, pastatai Lietuvoje. Per metus jis gali pagaminti praktiškai 500 tūkst. kWh „švarios“ elektros energijos iš saulės. Jo energijos sąnaudos atrodo neįprastai: – 4,9 kWh energijos/m2.

Minusinis energijos suvartojimas reiškia, kad statinys veikia ne tik kaip biurų pastatas, bet yra ir lyg vietinė elektros jėgainė, tiekianti elektrą tiek aplinkiniams pastatams, tiek elektriniams autobusams, tiek elektromobilių įkrovimo stotelėms. Net kai kurie maži laivai naudosis „PowerhouseBrattørkaia“ pagaminta energija.

Architektų teigimu, jie norėjo sukurti įspūdį, kad pastatas tiesiog „sprogsta“ energija. Savo aukštingumu jis prisitaiko prie aplinkinių pastatų, priekinis fasadas dengtas tamsaus aliuminio plokštėmis, o jo viduryje – ovalo formos atriumas, siekiantis pirmą aukštą. Toks architektūrinis sprendimaspasirinktas ne tik dėl grožio – jis naudingas ir kaip natūralios šviesos šaltinis biuro darbuotojams, be to, pirmame aukšte įrengtas atviras sodas.

Viduje naudojama apšvietimo sistema pavadinta „skystosiomis šviesomis“. Šviestuvai, atsižvelgdami į tuo metu esamą natūralų apšvietimą ir tai, ar aktyviai naudojamas pats pastatas, automatiškai prigęsta arba suintensyvina apšviestumą. Pasak architektų, tai leidžia taupyti ir veltui nešvaistyti elektros energijos.

„Ši sistema „Powerhouse Brattørkaia“ leidžia turėti praktiškai dvigubai mažesnes elektros energijos sąnaudas, nei vartotų analogiško dydžio tipinis biurų pastatas“, – tikina architektų studijos atstovas.

Kadangi biurų pastatas stūkso atšiaurioje Norvegijoje, itin daug dėmesio skirta apšiltinimo bei izoliacijos sprendimams. Čia panaudotas specialus betonas, kuris veikia kaip šiluminė masė (saugykla).

Architektų studiją „Snøhetta“ 1989 m. įkūrė du architektai – norvegas Kjetilis Trædalas Thorsenas ir amerikietis Craigas Dykersas.

Tekstas parengtas pagal portalo dezeeen.com informaciją

Nuotr. Snohetta

https://structum.lt/wp-content/uploads/2019/10/Silumos-namai_baneris2.png

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!