Ar ateityje statysime namus iš popieriaus?

2019 m. kovo 20 d.

Popierius – lengvas, 100% perdirbamas ir natūralus. Spalį Danijos dailės fondas inicijavo  200 000 DKK (daugiau nei 26 800 eurų) vertės pilotinį projektą, kurio metu būtų sukurtas tvirtas, pastatų statybai tinkamas popierius. Statybinė sistema turėtų būti ne degi ir atspari vandeniui.

Medžiaga galės būti formuojama pagal begalę formų, dėl natūralių spalvų ir tekstūros imituos akmenį, marmurą. Siekiama sukurti namą visiškai iš perdirbtos medienos ir popieriaus, kuris būtų 100% biologiškai skaidomas. Tai inovatyvi idėja, pakeisianti statybos medžiagų gamybos pramonę. Šis projektas buvo inicijuotas kaip atsakas į naujausią atliekų perdirbimo statistiką.

Šiandien tik šiek tiek daugiau nei 50% originalaus popieriaus ir popieriaus kartono perdirbama, likusi dalis sudeginama arba iškeliauja į sąvartynus. Tikima, kad jeigu mes sugebėsime panaudoti šį šaltinį, pavyks paskatinti perdirbimą ir bus mažiau į aplinką išmetamo CO2, kuris reikalingas popieriaus gamybai.

Popierius yra gana paprasta, perdirbimui naudojama medžiaga, nes atliekų surinkimo infrastruktūra tam jau yra sukurta. Be to, visos popieriaus medžiagos yra iš to paties pagrindo – celiuliozės pluošto. Taigi, visi medienos, medienos pluošto, kartono ar popieriaus produktai gali būti lengvai perdirbami į tą pačią bazę ir naudojami naujiems produktams kurti. Galiausiai, kai pluoštas perdirbamas daugiau nei 7 kartus, pluoštas pablogėja, baigia savo gyvenimo ciklą ar tiesiog sunaudojamas šildymui. Pelenai gali būti grąžinami į dirva ir ciklas prasidėtų iš naujo. Skirtingai nei betonas, taip sukuriant pagrindą naujam medžiui augti, uždaryti gyvybės ratą ir sukurti uždaro ciklo procesą.

Dėl augančio medienos poreikio suintensyvėjo miškų kirtimas. Kasmet vien Didžioji Britanija praranda 18 hektarų miško. 2017 m. „Guardian“ publikuota naujausia palydovinė analizė parodė, kad visame pasaulyje miškai per artimiausius 100 metų bus išnaikinti iki kritinės ribos. Tuo tarpu, naujausia Kinijos nacionalinė politika sugriežtino atliekų importo į Kiniją taisykles, dėl kurių perdirbamos atliekos kaupiasi visame pasaulyje, sudeginamos arba, kitais atvejais, metamos į jūrą.

Tuopat metu, miestų urbanizacija ir jau beveik nesuvaldoma plėtra didina betonu užlietos žemės plotą. CNN ir „The Guardian“ paskelbtos ataskaitos patvirtino, kad kasmet gaminama 22 milijardai tonų betono. Palyginimui, tai yra daugiau nei dvigubai daugiau nei iš viso pagaminama plastiko produktų. Tai yra antroji plačiausiai naudojama medžiaga pasaulyje. Daugiau sunaudojama tik vandens.

Taigi, Danijos dailės fondas kartu su jaunais architektais iš Kopenhagos „We architecture“ inicijuoja diskusiją apie tai, kad statybos pramonė gali apsaugoti gamtos išteklius. Ambicinga architektūra ir pramonė gali pasikeisti žmonijos gerovės vardan.

„Mūsų tikslas – surasti alternatyvą betonui, naudoti perdirbamas, ekologiškas medžiagas statyboms ir laikytis uždaro ciklo principų“, – sako projekto iniciatoriai.

Betono pramonė keičiasi

Portalo STRUCTUM redakcija primena ir apie biologinio betono tyrimus. Norint pagaminti 1 toną tradicinio, pasaulyje populiariausio betono rišamosios medžiagos – portlandcemenčio – į aplinką išsiskiria iki 1 tonos anglies dioksido (CO²). Skaičiuojama, kad bendrai pasaulyje cemento pramonė yra atsakinga už 7 proc. viso per metus išmetamo anglies dioksido kiekio. Kauno technologijos universiteto mokslininkai jau paskelbė apie galimybę gaminti betoną be cemento. Pasak KTU Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) tyrėjo Vytauto Bocullo, jiems pavyko sukurti medžiagą, kuri ne tik prilygsta tradiciniam portlandcemenčiui, bet ir yra atsparesnė rūgštims, stabili gaisro atveju ir mažai kinta žemose temperatūrose.

Kaip skelbiama, didžiausias tokių rišiklių privalumas yra tas, kad jų gamybos metu galima utilizuoti didelį kiekį pramonės gamybos atliekų, kurių sudėtyje vyrauja aktyvi forma silicio ir aliuminio junginių.

„Idėja, kad galima pagaminti betoną be cemento, atrodė revoliucinė. Dabar, po keleto metų aktyvių tyrimų, pavyko pagaminti šarmu aktyvuotą betoną, kurio gniuždymo stipris siekė 55 MPa – toks kaip įprastojo betono stipris, o tradicinis portlandcementis jame pakeistas šarmu aktyvuotomis pramoninėmis atliekomis – lakiaisiais pelenais“, – pasakoja V.Bocullo.

 „We architecture“ komandos nuotr.

Temos:

https://structum.lt/wp-content/uploads/2019/09/V_JUNG_KNX_F_50_STRUCTUM-340x430.png

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!