Ar dirbtinis intelektas privalo turėti širdį?

2019 m. lapkričio 14 d.

Structum Admin.

admin@structum.lt

„Ketvirtosios pramonės revoliucijos“ terminu, 2011 metais, visuomenei pristatyta technologinė evoliucija kasmet patiria vis didesnį progresą, kuris keičia ne tik daugelio industrijų darbą, bet ir daro įtaką kasdieniam žmonių gyvenimui.

 Algoritminis sąžiningumas

Technologinės pramonės revoliucijos tikslas – nutiesti galimybių kelią link naujų, geresnių sprendimų, kurie turėtų teigiamos įtakos visuomenei – pastaruoju metu ypač suaktyvėjo transporto sektoriuje, siekiant automatizuoti lengvuosius automobilius bei kitas transporto priemones. Šio siekio atskaitos tašku tapo technologijų, o tiksliau – dirbtinio intelekto (DI) – gebėjimas užtikrinti visos žmonijos gerovės harmoniją.

Galimybė nebegalvoti apie stresą keliančius procesus, tokius kaip automobilio vairavimas bei parkavimas stovėjimo aikštelėse, manoma, palengvintų žmonių kasdienybę. Be to, daroma prielaida, jog automobilių patikėjimas dirbtinio intelekto sistemoms sumažintų avaringumo keliuose procentą. Tikėtina, kad dirbtinis intelektas sumaniau ir tikslingiau sureaguotų ir išvengtų keblių situacijų keliuose, tokiu būdu sumažindamas nelaimingų atsitikimų skaičių. Kitaip tariant, dirbtinio intelekto neveiktų jokie emociniai faktoriai, tokie kaip bemiegės naktys, mažinančios dėmesio koncentraciją, išgąstis, priverčiantis paleisti vairą iš rankų ir t.t.

Vis dėlto, nepaisant prielaidų ir galimybių, dirbtinio intelekto potencialas kol kas yra ribojamas, nes tam, jog visuomenė galėtų visapusiškai naudotis DI jėgomis, algoritminiai rezultatai turi būti teisingi, o tų rezultatų taikymas – etiškas. (Dar 1942 metais mokslinės fantastikos rašytojas Izakas Asimovas (Isaac Asimov) bandė sukurti tobulą moralinę sistemą, užtikrinančią, kad robotai atsakingai bei saugiai tarnautų žmonėms ir destruktyviu elgesiu nekeltų grėsmės planetos gerovei.)

Iki šiol pastangos ugdyti algoritminį sąžiningumą atsilieka nuo entuziazmo priimti šią technologiją. O automobilių technologijų pramonė, siekianti konkurencinio pranašumo ir orientuota į pelną, parodė, kad nėra linkusi prisiimti atsakomybės už sumanias automobilių sistemas.

Ši problema yra duali: vienu atveju egzistuoja pačios technologijos pagrindas, o DI yra taikomas etiškai ir nešališkai, arba, kadangi mašinos gali būti greitai besimokančios, tačiau duomenys, iš kurių jie mokosi, yra žmonių sprendimų rinkinys, šiems sprendimams esant nepagrįstiems (ir dažnai tokie yra), DI galėtų tai pakeisti.

Pavyzdžiui, tyrimais nustatyta, kad kai kurios dirbtinio intelekto veido atpažinimo programinės įrangos afro-amerikiečiams pateikia daugiau klaidingų atitikmenų nei baltaodžiams. Tokius technologinius trūkumus dar labiau sustiprina DI nesuvokimas jų kaip trūkumų, kaip tai gali padaryti žmonės.

Mokslo misija

Mokslininkai bei akademinės bendruomenės siekia tai pakeisti. Neseniai Bostono, Harvardo, Kolumbijos ir Berklio universitetuose buvo dėstomi algoritmų įstatymo kursai, tiriantys algoritmų poveikį visuomenei. Kiti universitetai taip pat imasi būtinų tyrimų, padedančių kurti ir valdyti nešališką DI.

Verta paminėti, kad Bostono universitete mokslininkai tiria metodus, kurie galėtų būti naudojami patikimai pritaikyti vienos populiacijos mokomus algoritmus kitoms populiacijoms, kurios mokymo grupėje buvo nepakankamai atstovaujamos. Jie taip pat bando tiksliai nustatyti, kaip DI daro savo išvadas. Viso to tikslas ­– „sąžiningas mašinų mokymasis“, kuris leistų panaudoti DI galią tiriant visuomenės problemas.

Iniciatyvų rėmimas

Vadovaudamiesi Nacionalinio dirbtinio intelekto MTEP strateginio plano rekomendacijomis, viešosios politikos ir federalinės finansavimo agentūros turėtų remti mokslinių tyrimų iniciatyvas, tarnaujančias visuomenės labui. Įstatymai ir kiti teisės aktai turi skatinti ir remti mokslinius tyrimus ir taikytinus sprendimus, atsirandančius iš aukštojo mokslo, ir reikalaujama, kad pramonė įtrauktų DI etiką kaip svarbų savo verslo modelio komponentą.

Išsamus žalos vertinimas taip pat turėtų būti neatsiejama viso kompiuterių mokslo mokymo dalis. Be to, plečiantis DI vaidmeniui, technologija, kurią jau seniai vadiname kompiuterių mokslu, turėtų būti laikoma tiek socialinių mokslų, tiek STEM disciplina, kupina moralinės misijos, būdingos tokioms sritims kaip visuomenės sveikata ar ekonomika. Šis disciplinos išplėtimas, padedant labiau įsitraukti į humanitarinius ir socialinius mokslus, yra kritinis, nes aukštasis mokslas ruošia naujos kartos informatikos piliečius.

Anot specialistų, visi – vyriausybėje, akademinėje bendruomenėje ir pramonėje – turi dirbti kartu, kad būtų nustatyta visiems naudingiausia ir saugiausia DI ateitis. Pasak ekspertų, tik sujungus bendras jėgas įmanoma užtikrinti, kad dirbtinio intelekto potencialas užtikrins ne tik „protiškai“ sumanius sprendimus, bet ir moraliai bei etiškai tikslingus pasirinkimus. Tarsi sujungus proto ir širdies galią.

Asociatyvi nuotr. 

https://structum.lt/wp-content/uploads/2019/09/V_JUNG_KNX_F_50_STRUCTUM-340x430.png

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!