Medžiai palei gatves – neracionalu ir nesaugu
Medžiai, susodinti eilėmis palei kelius vadinamuoju kareivinių principu, – netinkamas, neefektyvus ir atgyvenęs žaliųjų erdvių landšafto formavimo būdas. Užaugti kas 5–7 m palei gatves eilėmis susodintiems jauniems medeliams prireikia maždaug 20–30 metų. Tačiau tikimybė, kad po ketvirčio amžiaus jie, sulaukę brandos, susiglaus savo vainikais, nėra didelė. Pavienių augalų eilės skursta ir neatlaikiusios gamtos stichijų virsta tiesiai ant kelių arba tiesiog yra iškertamos – platinant gatves, tiesiant palei jas naujas komunikacijas, statant automobilių stovėjimo aikšteles. Miestai plečiasi, gyventojų bei automobilių skaičius auga ir juos visus reikia kažkur dėti. Gražios alėjos palei kelius šiandienio miesto sąlygomis praktiškai neįmanomos.
Anksčiau medžius palei kelius sodindavo visų pirma tam, kad būtų apsisaugoma nuo kelio dulkių. Tačiau tuomet jie augo žymiai palankesnėmis sąlygomis. Todėl buvo sveikesni, jiems reikėjo mažiau priežiūros. Nuo dulkių šiandien saugoti nebereikia, o sulaikomas automobilių išmetamųjų dujų kiekis ar mažesnis triukšmo lygis neatsveria sumažėjusio vairuotojų saugumo – pakelės medžiai dažnai tampa nuo kelio nulėkusių vairuotojų traumų ar net mirčių priežastimi.
Medelius – į žaliąsias zonas
Medelius reikėtų iškelti iš pakelių ir persodinti augti jiems tinkamesnėmis sąlygomis.
Užuot sodinus eiles palei kelius, turėtų būti formuojamos įvairių dydžių žaliosios zonos su įvairialypių augalų karkasu – gana tankiai susodintais medžiais, krūmais, viksvomis, gėlėmis. Kad ir tomis pačiomis iš išpuoselėtų centrinių aikščių – miestelių pasididžiavimo. Pačios gamtos pasufleruotais principais, lemiančiais augalų sveikatą ir klestėjimą. Šios augalų oazės turėtų atsirasti visuose laisvuose plotuose – tinkamo aukščio augalus parinkti galima ir 1 m2, ir 1 arui, ir keliems hektarams. Tokia žalia oazė naudos suteiks dar tais pačiais, bet ne po 20 metų – jose apsigyvens paukščiai, kiti gyvūnai.
Augalai žaliose zonose sveikesni, jų priežiūra daug kartų paprastesnė ir pigesnė. Tankiai susodintų skirtingų aukščių augalų lapų neišpusto vėjas. Jie padengia žemę, apsaugo ją nuo perdžiūvimo ar drėgmės pertekliaus, pamaitina ir patręšia augalus. Nevyksta dirvos erozija, todėl nereikia specialaus dirvožemio, nereikia augalų laistyti, jų priežiūra tampa minimali.
Kur žaliosios oazės galėtų atsirasti?
Miesto pievose. Tose, kurioms šiandien atiduodamos laisvos miestų zonos. Tokios žaliosios oazės prireikus nesunkiai gali būti suformuojamos ir išformuojamos, visus augalus, be išimties, nesunkiai perkeliant į kitas vietas. Įmonė „Medeinės parkai“ jau kelerius metus persodina brandžius medžius.
Nebūsime pirmieji. Šiuolaikinių tvarių landšafto tvarkymo principų, atsakingai, taupiai, efektyviai išnaudojant kiekvieną žemės pėdą, galime pasimokyti iš japonų. Net ir mažiausiame žemės plote jie geba sukurti puikiausią gamtos kampelį. Ir ne dėl žemės trūkumo – Japonijoje apstu laukinės gamtos plotų, tačiau dėl mokėjimo pagarbiai ir racionaliai susigyventi su gamta.
Ar tai atsipirks? Be abejo. Kalbant apie tiesiogines išlaidas, žaliųjų salelių priežiūra kainuoja gerokai mažiau. Jų nereikės grėbti, šienauti, rinkti lapų, kasmet iš naujo atsodinti, purkšti, tręšti, laistyti. Pasikeitęs – atsakingesnis, pagarbesnis – požiūris į aplinką, augalus, gamtos turtus, eikvojimą sutaupymus padidins dešimtis ar net šimtus kartų.
„Medeinės parkai“ kviečia įsileisti natūralios gamtos į savo gyvenamąją aplinką – šiandienėse dykvietėse sukurti tvarias, dekoratyvias, gyvajai gamtai būtinas ir artimas žaliąsias zonas: nedideles ekosistemas su skirtingais augalais – medžiais, krūmais, gėlėmis – ir paversti jas žaliaisiais miestų ar miestelių plaučiais.
UAB „Medeinės parkai“ I Pilies g. 8, LT-01403 Vilnius I mob. 8 661 77 733
www.medeinesparkai.lt
