AR PASIEKS PRAMONĖS REVOLIUCIJA TECHNINĮ APTARNAVIMĄ?

2019 m. kovo 1 d.

Admin Structum.

admin@estructum.lt

„Kad ketvirtoji pramonės revoliucija įgautų pagreitį, būtina užtikrinti naudą visoms suinteresuotosioms šalims“, – sako Pasaulio ekonomikos forumo steigėjas ir valdybos pirmininkas profesorius Klausas Schwabas.

Pramonės evoliucija – neatsiejama nuo kasdienybės, nes, nepaisant mūsų vietos visuomenėje, kur dirbame, progresas daro įtaką mūsų elgesiui, prioritetams, vertybėms ir sprendimams. Tad, kaip užtikrinti, kad raida ir tobulumas, kurio siekiame, neštų naudą bei naujas galimybes? Specialistų teigimu, ekonomikos ir žmonių gerovės pagrindas yra gamyba. O svarbiausia yra išsiaiškinti, kuo gi užsiėmęs inžinierius, atsakingas už sklandų gamybos veiksmą?

Inžinierių darbą automatizuojanti sistema, paremta IoT (daiktų interneto) principais, gerina specialistų darbą, padeda tikslingai disponuoti informacija ir mažinti nereikalingą rutininį darbą.

INŽINIERIŲ DARBO AUTOMATIZAVIMAS

UAB „Kiwa Inspecta“ ekspertai teigia, kad kompetentingo inžinieriaus darbo specifiką sudaro trys aspektai. Pirmiausia, jis visada turi gerai žinoti visas technologijų ypatybės. Antra, jis privalo žinoti, kokia įranga gamina konkrečius produktus: elektros energiją, šilumą, chemijos produktus, transporto priemones, buitines prekes, maistą ir kt. Trečia, jis turi valdyti visus gamybos procesus, įskaitant įrangos veikimo palaikymą. Tai nėra lengva užduotis bet kurioje, o ypač didelėje, įmonėje, kur vis dar veikia tradicinės („popierinės“) sistemos, eikvojančios laiko ir žmogiškuosius išteklius, trikdančios efektyvią vidinę komunikaciją ir negelbstinčios siekiant sulaukti naudingo grįžtamojo ryšio.

Vis dėlto sprendimas yra. Šiandien sparčiai besivystant skaitmenizavimui ir masinio naudojimo serverių bei kompiuterių sąlygomis atsirado neribotų galimybių automatizuoti kasdienį inžinierių ir specialistų, dirbančių su įmonių turto valdymu, rutininį ir protinį darbą. Pramonės įrenginių eksploatavimas, jo techninės priežiūros procesų valdymas ir efektyvus aukšto lygio pagal verslo tikslus palaikymas, t. y. kasdienis inžinierių ir gamybos specialistų darbas, taikant automatizuotas sistemas, dabar gali būti tikslingas ir našus.

Ryškiausia nauda, sunkų monotonišką žmogaus fizinį darbą perleidžiant mechanizmui ar keičiant tam tikros rūšies energiją (nuo garo iki elektros), yra galia, tikslumas, greitis ir kt. Automatizacija – tai dar vienas žingsnis, atleidžiantis asmenį nuo įprasto protinio valdymo darbo. Automatika visada atlieka tuos veiksmus, kurių žmogus negali padaryti: apdoroti didelius informacijos kiekius, sparčiai priimti sprendimus, vykdyti kompleksinius optimizavimo algoritmus ir t. t. Klasikinis pavyzdys – IT technologija. Tarp kitko, robotizacija yra visų pirma tik vietinio lygmens (agregatas, gamybos vieta) procesų mechanizacija ir tik po to – procesų valdymo automatizavimas. Jei kalbame apie automatizuotų sistemų hierarchiją, primityviai iš apačios į viršų ji atrodo taip: vietinės automatizuotos kontrolės sistemos – lygis MES (gamybos vykdymo sistema) – ERP (įmonių išteklių planavimas). Integruota ir neatsiejama dalis ERP yra AIM – turto (įrenginių) valdymo sistema.

SU INTERNETU SĄVEIKAUJANTYS ĮRENGINIAI

Svarbu suprasti, kad turto valdymas neįmanomas be didelio informacijos srauto apdorojimo, kuris yra neatsiejama šio proceso dalis. Techninės įrangos duomenų bazė praktiškai yra inžinieriaus informacinė knyga – savotiškas žinynas ir vadovėlis. Pagrindinis reikalavimas, kad jis būtų nuolat atnaujintas, t. y. palaikomas jo aktualumas. Tačiau šis akivaizdus reikalavimas dažnai neįvykdomas – archyve guli nekeičiama projekto dokumentacija, brėžiniai ir schemos (о kartais jų net nėra – jie neatsakingai prarasti ir neatkurti – tai ypač būdinga senosios gamybos ypatybė), informacija apie įrangos parametrus atkuriama tik iš įrangos pasų, informacija apie būklę nėra analizuojama ir egzistuoja tik kaip įrašai operacijų ir defektų žurnaluose, planuojamų darbų tvarkaraščiai dažnai nekoreguojami, atsižvelgiant į įrangos būklę (planuojama tik remiantis nustatytu planinių darbų dažnumu), ir t. t.

Žinoma, įmonėse veikia įvairios technologinio valdymo ir kontrolės sistemos, dispečerinis valdymas ir kitos galimybės, tačiau be modernių kompiuterinių įrangos priežiūros ir remonto sistemų nėra galimybės pasiekti, kad įrangos būklė būtų įvertinama objektyviai. AIM – turto valdymo sistemos duoda galimybę visapusiškai automatizuoti visą techninės priežiūros funkcionalumą.

Vis dėlto IoT (su internetu sąveikaujantys įrenginiai) pamažu keičia nusistovėjusius principus ir atveria naujas galimybes. Daiktų internetas, kaip svarbiausia infrastruktūros dalis, gali suderinti naudingus duomenis su išmaniąja analize.

SISTEMOS PRANAŠUMAS

Inovatyvus principas, gerinantis inžinierių ir specialistų darbą, turi daugybę privalumų, tačiau pagrindiniai tokių sistemų kūrimo principai yra šie:

  1. sukurti bendrą technologinės įrangos ir jos būklės informacinę duomenų bazę, kurioje būtų rodomos technologinės schemos. Vienalaikio informacijos įvedimo užtikrinimas;
  2. įrangos numeracijos taisyklių nustatymas, klasifikatorių taisyklių įvedimas pagal įrangos tipus ir klases, defektų tipų įvedimas, įrangos kritiškumo, darbų prioritetų ir statusų įvedimas ir t. t.;
  3. galimybė gauti visą techninę informaciją per vieną sąsają. Pagrindinė taisyklė: įrangos vienetas – darbas – atsarginės dalys – techninė informacija vienoje vietoje (programa, sąsaja);
  4. biudžeto planavimo ir ekonominės analizės problemų sprendimas. Prieigos prie informacinės duomenų bazės, skirtos technologinės įrangos būsenai, teikimas, numatant darbuotojams operatyvinį ir retrospektyvų darbą, svarbų darbams planuoti;
  5. technologinių ir kitų schemų aktyvinimas, atpažįstant visus elementus (įrangą), jų numeravimą ir visų įrenginių aktyvavimą (vamzdynų, vožtuvų, siurblių, slėginių indų ir kt.);
  6. visų įrenginių patikrinimai, bandymai, jų atvaizdavimas schemose, galimybė retrospektyviai analizuoti ir planuoti;
  7. ryšys su esamomis automatizuotomis sistemomis – SCADA, ERP, buhalterinės apskaitos programomis;
  8. naujų pagrindinių įrangos priežiūros efektyvumo rodiklių įvedimas ir jų analizė;
  9. remiantis sukurtomis inžinerinėmis duomenų bazėmis, modernių sistemų ir patikimumo modeliavimo metodų naudojimas: RCM – į patikimumą orientuota priežiūra ir RBI – rizika pagrįsta patikra. RCM leidžia pagrįstai nustatyti optimalias techninės priežiūros strategijas, o RBI klasifikuoja atskirus įrenginius pagal jų riziką ir teikia pirmenybę patikrinimams pagal šią klasifikaciją.

Įdiegus šiuolaikines techninės priežiūros sistemas, sulaukiama nemažai neginčijamos ekonominės naudos ir poveikio visoms suinteresuotosioms šalims, jau nekalbant apie bendrą įmonės kultūros augimą:

  • padidėjęs įrangos eksploatavimo laikas;
  • padidėjęs remonto paslaugų našumas;
  • padidėjęs įrangos veikimas;
  • sumažėjęs atsarginių dalių skaičius;
  • sumažėjęs nenumatytų prastovų laikas;
  • padidėjęs prieinamumo koeficientas;
  • sumažėję gedimai ir prastovos.

Pasak specialistų, nepaisant investicijų, indėlis į tokį sistemos diegimo projektą sąmoningai į plėtrą orientuotai kompanijai atneša kur kas didesnę naudą nei taupymas, siekiant išvengti duomenų automatizacijos. Ilgainiui darbuotojų klaidos, prarasta svarbi informacija ir negalėjimas įvertinti atliekamo darbo tampa kritiniu veiksniu, lemiančiu pelno praradimą ar net verslo žlugimą.

https://structum.lt/wp-content/uploads/2019/03/download-2-1.jpg

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!