Ar patogu Lietuvoje turėti elektromobilį?

2016 m. gruodžio 5 d.

Giedrė Linden.

 

Pastaroji tema kol kas atrodo aktuali tik gana nedidelei grupelei žmonių. Juk Lietuvoje registruotų elektra varomų transporto priemonių dar nėra nė pusės tūkstančio, tačiau jau greitai situacija turėtų gerokai pasikeisti. Nes, kaip rodo duomenys, Lietuvoje registruotų elektromobilių skaičius sparčiai didėja.

Pirmieji elektromobiliai mūsų šalyje buvo užregistruoti prieš penkerius metus – 2011-aisiais. Tuomet jų buvo vos keturi. Nuo tada šių transporto sparčiai daugėjo kasmet. VĮ „Regitra“ duomenimis, 2015 m. balandžio 1 d. mūsų šalyje buvo užregistruoti 104 elektromobiliai, o šiemet tuo pačiu laikotarpiu jau dukart daugiau – 222. Be to, Lietuvoje jau yra registruota ir apie 60 elektrinių motorolerių bei per 400 troleibusų. Lietuvos elektromobilių asociacijos atstovai prognozuoja, kad 2017 m. šalyje elektromobilių skaičius gali išaugti iki 450–600, o jeigu atsirastų valstybinės subsidijos, ir dar labiau.

Tad kuo gi ypatingi elektromobiliai, jų priežiūra ir su elektromobiliais susijusi infrastruktūra? Ar mūsų keliai pritaikyti tam, kad vis daugiau žmonių persėstų į šias ekologiškas transporto priemones?

Perka ne tik įmonės

Kalbama, kad dauguma elektromobilių Lietuvoje yra tarnybinės, o ne asmeninės transporto priemonės. Esą taip yra todėl, kad prie gyvenamųjų namų įrengti elektromobilių įkrovimo stoteles yra sudėtingiau nei prie biurų. Tačiau Lietuvos elektromobilių asociacijos valdybos pirmininkas Laurynas Jokužis su tuo nesutinka. Įsitikinimas, jog dauguma elektromobilių yra tarnybiniai, atsirado todėl, kad įmonės labiau linkusios skelbtis įsigijusios elektromobilius. Privatūs asmenys jais tiesiog važinėja, per daug nesigirdami.

Tam pritarė ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) Intelektinių transporto sistemų skyriaus vyriausiasis specialistas Andrius Teškevičius. Anot pašnekovo, prieš ketverius ar penkerius metus elektromobilius išties dažniau pirkdavo įmonės. Tada jie daugiausia buvo perkami rinkodaros tikslais, siekiant taip pareklamuoti įmonę. Bet šiuo metu didžiąją dalį elektromobilių įsigyja fiziniai asmenys, įvertinę jų pranašumus.

Stotelių padaugės jau kitąmet

Nors elektromobilių skaičius Lietuvoje, kaip ir kitose valstybėse, sparčiai auga, mūsų šalyje vis dar nepakanka šių transporto priemonių įkrovimo stotelių. Šiuo metu miestuose yra 23 elektromobilių įkrovimo stotelės. Septynios iš jų yra Kaune, šešios – Vilniuje (tarp jų ir vadinamoji „žalia“ stotelė, naudojanti saulės energiją), keturios – Klaipėdoje. Dar dvi greitojo įkrovimo prieigas LAKD yra įrengusi kelio A1 ruože tarp Vilniaus ir Kauno: vieną – Vievyje, kitą – prie Elektrėnų.

Esama situacija turėtų pagerėti jau kitąmet. 2017 m. Lietuvos miestuose ketinama įrengti per 150 elektromobilių įkrovimo stotelių. Dar daugiau kaip 30 stotelių turėtų atsirasti magistraliniuose keliuose. Tai numatyta Susisiekimo ministerijos ir LAKD parengtame projekte, kuriuo siekiama skatinti naudojimąsi elektromobiliais, taip mažinti transporto poveikį aplinkai. Elektromobilių infrastruktūros plėtrai numatyta skirti 3 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) lėšų.

Anot A. Teškevičiaus, jau šiemet planuojama pradėti dešimties greitojo įkrovimo prieigų įrengimo darbus keliuose A1 (Vilnius–Kaunas–Klaipėda) ir A2 (Vilnius–Panevėžys), o 2017 m. magistralėje „Via Baltica“, kuri apima kelio E67 ruožą nuo Varšuvos iki Talino. „Tikimės, kad iki 2022 m. šalia valstybinės reikšmės kelių turėsime jau 28 prieigas. Be to, per 2014–2020 m. ES investicijų periodą prieigas turėtų pradėti įrenginėti ir savivaldybės“, – komentavo A. Teškevičius.

Savotiškas verslo standartas

Elektromobilių įkrovimo stotelių daugėja ir dėl kylančių naujų pastatų, ypač komercinės paskirties. Tiesa, kol kas nėra prievolės prie naujai statomų objektų įrengti vietas elektromobiliams įkrauti. Tačiau A. Teškevičius vylėsi, kad teisės aktai greitai bus pakoreguoti ir tai taps privaloma. „Tai būtų stipri paskata sukuriant būtinąją infrastruktūrą ir suteikiant elektromobilių vairuotojams saugumo jausmą“, – įsitikinęs LAKD specialistas.

Ir nors kol kas nėra privaloma, anot Vilniaus architektūros studijos architektės Vaidos Norkūnaitės, projektų užsakovai ir plėtotojai patys yra suinteresuoti, kad statant naujus pastatus tokių vietų atsirastų. Visuomeninių pastatų projektų plėtotojai yra nusiteikę įrengti jų kuo daugiau. Kolegei pritarė ir Vilniaus architektūros studijos direktorius architektas Algimantas Pliučas: „Pastaruoju metu ruošiant administracinės paskirties pastatų projektus, visada buvo pageidavimų jų įrengti. Tai jau tapo savotišku verslo standartu – negali turėti didžiulės įmonės didžiulio pastato be vietų elektromobiliams. Juk įmonės planuoja elektromobilių, kaip tarnybinių automobilių, įsigijimą, nes tai atsiperka. Todėl jiems svarbu, kad būtų numatyta ir greitojo įkrovimo stotelių, kai, atvažiavęs elektromobiliu, pasikrauni jį ir toliau važiuoji darbiniais reikalais, ir tokių stotelių, kuriose elektromobiliai būtų paliekami krauti per naktį.“

Rengiant naujų gyvenamųjų namų projektus, elgiamasi įvairiai: arba numatomos vietos, kuriose gyventojai galėtų įsirengti elektromobilių įkrovimo stoteles, arba jos įrengiamos iškart. O štai prie senos statybos gyvenamųjų pastatų tokių stotelių atsiradimu gyventojai turi pasirūpinti patys, suderinę šį klausimą su namo administratoriumi. Pasak L. Jokužio, įrengti elektromobilių krovos stoteles prie gyvenamųjų namų nėra koks nors iššūkis ir tikrai įmanoma. Paklaustas, kas moka už stotelių prie gyvenamųjų pastatų priežiūrą, jis sakė, kad už privačias stoteles susimoka patys savininkai, o už bendro naudojimo – kiekvienas prie jos prisijungęs ir specialią kortelę turintis vartotojas.

Važiuoti patogiau ir pigiau

L. Jokužis įsitikinęs, kad elektromobilį turėti verta, net jei jums ir nelabai rūpi ekologija, dėl kurios visuomenė skatinama verčiau rinktis elektra varomas transporto priemones, galinčias padėti sumažinti išmetamųjų dujų, kurios yra vienas pagrindinių taršos šaltinių miestuose, kiekį. Kaip tik todėl ES ir įvairių pasaulio organizacijų strategijose, taip pat ir Europos baltojoje knygoje numatyta didinti ekologiškų transporto priemonių kiekį.

Pats elektromobilį vairuojantis L. Jokužis teigia, kad juo važiuoti kur kas patogiau nei automobiliu su vidaus degimo varikliu. Vairuojant elektromobilį nereikia perjunginėti pavarų, mašina važiuoja tyliai, nėra vibracijų, trauka visada išlieka gera, neatsižvelgiant į greitį. „Persėdus nuo elektromobilio į kokį nors vidaus degimo varikliu varomą panašaus galingumo automobilį, atrodo, kad jis visai nevažiuoja“, – šyptelėjo pašnekovas.

Elektromobilių energijos sąnaudos taip pat nedidelės. Anot L. Jokužio, palyginti su įprastais automobiliais, jos atitiktų
2 l/100 km. „Net ir palyginus aukštos klasės elektromobilius, tokius kaip „Tesla“, su analogiško galingumo automobiliais, turinčiais vidaus degimo variklį, elektros energijos sąnaudos būtų gerokai mažesnės. Vairuojant elektromobilį jos atitiktų 3 l/100 km, o paprastą tokio pat galingumo automobilį – apie 20 l/100 km. Taigi elektra leidžia išgauti didelį galingumą mažomis sąnaudomis“, – pasidžiaugė pašnekovas.

Elektromobiliai patikimesni

Visi dideli automobilių gamintojai, tokie kaip „Nissan“, BMW ar „Volkswagen“, savo servisuose Lietuvoje vykdo ir elektromobilių priežiūrą. Kai kurie gamintojai autorizuotus elektromobilių servisus mūsų šalyje atidarė netgi anksčiau, nei Lietuvos keliuose atsirado jų gaminamos elektra varomos transporto priemonės. Pavyzdžiui, BMW autorizuotą elektromobilių servisą su specialiomis įkrovimo stotelėmis ir šioms transporto priemonėms pritaikytais diagnostikos įrenginiais bei specialiais įrankiais atidarė prieš dvejus metus. Tuo metu Lietuvoje BMW „i“ serijos elektromobiliai Lietuvoje dar net nebuvo parduodami.

Kuo ypatingas elektromobilių remontas? „Visų pirma, jų gedimo rizika yra gerokai mažesnė, nes elektromobiliai yra gerokai paprastesni. Su bėdomis susiduriama tada, kai, bandant parplukdyti elektromobilį iš Amerikos, jis išsiunčiamas su nusėdusia baterija. Automobilis plaukia du mėnesius, po to dar muitinėje prastovi kokį mėnesį. Tada baterija tiesiog „užsibaigia“. Tai – dažniausia problema. Bet tai net ne gedimas, o nežinojimas, kaip elektromobilį naudoti.

Vokiečiai atliko tyrimą, koks automobilis yra pats patikimiausias, ir išrinko „Toyota Prius“. Palyginus jį su elektromobiliu „Nissan Leaf“, paaiškėjo, kad pastarasis buvo net keliolika kartų patikimesnis už patį patikimiausią vidaus degimo varikliu varomą automobilį“, – paaiškino L. Jokužis.

Kas stabdo spartesnę plėtrą?

Tad kodėl elektromobilių Lietuvoje vis dar tiek mažai? Juk, pavyzdžiui, Norvegijoje, kuri gyventojų skaičiumi už Lietuvą yra vos apie du kartus didesnė, elektromobilių skaičius per pastaruosius ketverius metus išaugo 100 kartų. 2012 m. jų Norvegijoje buvo tik apie 1 000, o šiandien jau apie 100 tūkstančių!

L. Jokužis įžvelgė dvi priežastis. Visų pirma, Lietuvoje, skirtingai nei Norvegijoje, vairuojantiesiems elektromobilius kol kas netaikomos jokios mokestinės lengvatos. Nors Lietuvos elektromobilių asociacijos atstovai jau kelerius metus kalbasi apie galimybę taikyti tokias lengvatas ir su Finansų, ir su Susisiekimo ministerija, kol kas to nėra.

Antra priežastis yra tai, kad Lietuvoje žmonės vis dar labiau linkę pirkti ne naujus automobilius. Vidutinis automobilių amžius Lietuvoje vis dar siekia apie 15 metų, nors pastaruoju metu jis atjaunėjo. Tikėtina, kad ir 80–90 % elektromobilių mūsų šalies gyventojai perka iš antrų rankų. Tokių antrinėje rinkoje kol kas nėra daug, nes apskritai elektromobiliai pradėti gaminti tik prieš ketverius metus, o dauguma gamintojų pirmuosius savo elektromobilius pristatė tik 2013–2014 metais.

Vis dėlto elektromobilių Lietuvoje kasmet natūraliai daugėja. Tikėtina, kad netolimoje ateityje mūsų gatvėmis važinės ir vien elektra varomos belaidės visuomeninio transporto priemonės. Siekis turėti elektra varomas miesto keleivių pervežimo priemones yra pirmenybinė sritis Europoje. „Jau dabar daugelis gamintojų pradeda gaminti miesto autobusus su greitais įkrovimais stotelėse, kol laipinami keleiviai. Tai –
pailginto važiuojamojo atstumo troleibusai, tik jie be laidų, arba tiesiog autobusai su didele baterija, kuri įkraunama kartą per naktį. Manau, kad po kokių 5-7 metų tokius autobusus  matysime ir mūsų miestuose“, – vylėsi L. Jokužis.

Elektromobilių skaičius Lietuvoje

VĮ „Regitra“ duomenimis, 2016 m. balandžio 1 d. Lietuvoje užregistruoti

222 elektromobiliai.

Perkamiausi elektromobiliai Lietuvoje

1. „Nissan“ – 188 elektromobiliai

2. „Volkswagen“ – 23 elektromobiliai

3–4. BMW ir „Tesla“ – po 19 elektromobilių

5. „Chevrolet“ – 15 elektromobilių



 

Temos:

https://structum.lt/wp-content/uploads/2022/08/soninis.jpg

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!