Architektas Jeremy Melvin apie „Notre Dame” architektūros praradimus

2019 m. balandžio 16 d.

Jeremy Melvin yra architektūros istorijos ekspertas, žurnalistas ir keliolikos knygų autorius. Šiandien jis spaudai išplatino viešą komentarą apie tai ką Paryžiaus Dievo motinos katedros („Notre Dame”) architektai įrašė į istoriją, ir tai, ką vakar prarado Vakarų civilizacija.

„Labai gaila, kad didžioji „Notre Dame” katedra dabar susilaukia daugiau dėmesio, nei jo gavo per visus aštuonis savo istorijos šimtmečius. Retai istorinio architektūros kūrinio sunaikinimas sukelia tiek daug visuomenės reakcijų. Praėjusiais metais Rio de Žaneire, Brazilijos nacionaliniame muziejuje buvo sunaikinta daug kultūrinių artefaktų, tačiau tarptautinis susidomėjimas greitai sumažėjo. Tačiau didžioji katedra – Prancūzijos simbolis – gotikinės architektūros šedevras sukrėtė visus”, – rašo architektas.

Galbūt pagal šoką, kurį sukėlė, pirmadienio ugnis, artimiausia tragedija buvo 1834 metais įsiplieskęs gaisras Britanijos parlamento rūmuose, kuris tuo pačiu metu sunaikino nacionalinį simbolį ir kai kuriuos geriausius anglų viduramžių meno pavyzdžius. Tačiau „Notre Dame“ architektūros praradimas, net jeigu ir dalinis, yra akivaizdžiai tragiškesnis.

Katedra buvo pastatyta ant ankstesnės bažnyčios griuvėsių. Statybos prasidėjo 1160 metais, Paryžiaus vyskupo Maurice de Sully užsakymu. Statyba tęsėsi daugelį dešimtmečių iki pat 1250 metų.

„Palyginti su senuoju Vestminsterio rūmu, jis yra daug nuoseklesnis kaip architektūros darbas. Nors daugybė mūrininkų ir amatininkų prisidėjo prie katedros statybos, kiekviena detalė yra susijusi su svarbiausia koncepcija”, – teigia Jeremy Melvin.

Be to, daugybę dekoratyvinių drožinių suteikė daug galimybių išreikšti kiekvieno statytojo individualumą. Kuo amatininkai ir pasinaudojo. Jų įvairovė sukelia beveik neišvengiamą susidomėjimą, siūlo neįkainojamą supratimą apie tai, kaip žmonės galvojo, pajuto ir dirbo tuo Europos istorijos laikotarpiu. Šis žaismingumas ir išraiškos turtingumas jau seniai pripažįstamas vienu iš didžiųjų gotikos architektūros bruožų.

„Notre Dame” nėra pirmasis gotikos architektūros statinys.  Pirmojo titulu didžiuojasi Saint-Denis bazilika, esanti Paryžiaus priemiestyje. 12-ame amžiuje abatas pirmą kartą vadovavo statybų projektui ir pasiūlė sujungti įvairius architektūrinių stilių bruožus – didelius langus, vertikalias, smailias arkas. Šis darbas paskatino kitus bažnyčios žmones ir architektus pranokti savo pasiekimus, todėl per artimiausius 50–100 metų visoje Šiaurės Prancūzijoje buvo pastatyta daugybė didžiųjų gotikos katedrų. Paryžiaus Dievo motinos katedra yra viena iš jų.

Prarastas visas medinis „Notre Dame” katedros interjeras

Architektai atnešė naujų stilių tobulinimo, struktūrinių naujovių ir meninės raiškos lygių per didžiulį erdvių aukštį, ornamentikos įvairovę ir stebuklingą stiklo poveikį šviesai.

Kadangi ši katedra sukūrė naują kūrybinį potencialą architektūrai, Prancūzija palaipsniui įgijo svarbiausią vaidmenį viduramžių Europos politikoje, architektūroje, o netrukus ir mene. Didžiosios katedros, iškilusios Prancūzijos miestuose, viduramžiais leido būti „katalikiškiausiais karaliais“ Europoje.

Ginkluoti nauju išraiškingu potencialu, šie pastatai galėtų perduoti galingus pranešimus apie Biblijos figūras, tokius kaip Kristus, šventieji ir pranašai, taip pat vietinius karalius, valdovus ir religinius asmenis.

Kodėl buvo taip sunku užgesinti ugnį?

Pirmadienį kilusio gaisro gesinimas truko net devynias valandas. Architektas, išplatintame laiške spaudai, rašo, kad šviesos ir šešėlio struktūra, ornamentinis ir architektūrinis poveikis, atsirandantis iš to, ką dabar pripažįstame kaip gotikinį stilių, įrašė katedrą į Prancūzijos politinę istoriją. Čia buvo karūnuotas Napoleonas Bonapartas, čia iškilmes Paryžiaus išlaisvinimo metu šventė Charles de Gaulle. Čia galima būti saugiam, net jeigu snaiperis yra vos už dviejų navų nuo tavęs, nes niekas nemato visko, nes kiekvienas lankytojas yra tik dalis visumos.

Gaisrą buvo ypač sunku pažaboti, rūkstančios, tačiau ne atvira ugnimi kibirkščiuojančios liepsnos buvo pasislėpusios tarp šių grožybių iki kol jas suvalgydavo. Ironiška, bet Viktoras Hugo 1831 metais išleido romaną „Notre Dame de Paris“ (anglų kalba žinomas kaip „Notre-Dame šurmulys“). Viename iš knygos skyrių „Ceci tuera cela“ ( liet.„Tai bus nužudyta“) autorius teigia, kad pastato įmantrumas, įnoringumas ir paslaptis taps pagrindine pastato žūties priežastimi.

Didysis architektas, teoretikas ir restauratorius Eugène Viollet-le-Duc restauravo „Notre Dame“. Pirmadienį sudegė jo pasiūlyta ir įrengta 13-ojo amžiaus bokšto versija ir ąžuolinis stogas. Tačiau buvo išgelbėtas katedros ikoninis fasadas ir bokštai.

Architektas Jeremy Melvin savo laiške mini Prancūzijos prazidento Emanuelio Macrono pažadą  atstatyti šį nacionalinį ir politinį simbolį. Deja, tam reiks daug laiko. Ironiška, kad ugnis pasiglemžė pastatą, antrojo jo renovacijos etapo pradžioje.

https://structum.lt/wp-content/uploads/2019/03/download-2.png

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!