Architektūra verta veiksmo filmo – Norvegijoje kuriamas plaukiojantis povandeninis tunelis

2019 m. gegužės 8 d.

Norvegija kuria ambicingą infrastruktūros projektą, kuriuo siekiama pagerinti keliones pietvakarių pakrantėje. Šiuo metu tai yra labai ilga ir varginanti kelionė, trunkanti 21 valandą.  Vyriausybė planuoja sutrumpinti kelionės laiką per pusę, sukurdama 40 milijardų eurų vertės plaukiojantį povandenį tunelį su dviem stacionariais ir penkiais plaukiojančiais tiltais.

Dėl didingų ledynų, fjordų ir kalnų, Norvegija garsėja savo dramatišku kraštovaizdžiu. Tačiau toks relfejas nepadeda keliauti. Skandinavijos šalies vakarinėje pakrantėje yra daugiau nei 1 000 fjordų. Šioje pakrantėje gyvena trečdalis šalies gyventojų, t.y. 5,3 mln. Tačiau kelionė nuo Kristiansando iki Trondheimo (1100 kilometrų) šiuo metu trunka net 21 val. Laikas sutrumpės beveik per pusę, kai bus baigtas didžiausias ir ilgiausias pasaulyje uolinis tunelis, t.y. 392 metrų (286 pėdų) gylio ir 27 km (17 mylių) ilgio.

Iki šiol pats ambicingiausiu projektu laikytas povandeninis 30 metrų (100 pėdų) plaukiojantis tunelis.   Jei projektas bus baigtas sėkmingai, Norvegija laimės pasaulines varžybas prieš tokias šalis kaip Kiniją, Pietų Korėją ir Italiją, kurios kuria panašius projektus.

Norvegijos viešųjų kelių administracija (NPRA) projektą siekia užbaigti iki 2050 metų. NPRA projekto vadovas Kjersti Kvalheim Dunham pasakoja, kad projektas privalo būti užbaigtas kuo greičiau, nes beveik 50% Norvegijos eksporto prekių išvažiuoja būtent iš šios vietovės. Tačiau, jis pripažįsta, kad projektas ir visas maršrutas –nestandartinis.

Plūduriuojantys tiltai

Projekte taip pat numatyti net penki plūduriuojantys tiltai – statiniai, kuriuos palaiko pontonai. Panašūs tiltai yra JAV ir dar keliose valstybėse. Terminas „plūduriuojantis“ galbūt yra klaidinantis. Tuneliai yra pritvirtinti prie kabelių – arba pritvirtinti prie jūros dugno, o kartais tiesiog pririšti prie pontonų, kurie yra pakankamai toli vienas nuo kito, kad laivai galėtų praeiti. Pagaminti iš betono, jie veiktų kaip tradiciniai tuneliai, leidžiantys transporto priemonėms patekti iš vieno fjordo galo į kitą. Plaukiojantys tiltai nėra tinkamas pasirinkimas atšiauriomis oro sąlygomis, tarkim, kai yra stiprios bangos ar srovės. Vis dėlto, šio projekto inžinieriai siekia tokius tiltus pastatyti ten, kur vandens gylis siekia nedaugiau kilometro. Pasak inžinierių komandos, tai vienintelis kelias projekto realizacijai.

„Bangos ir srovės, esančios 30 metrų (100 pėdų) žemiau jūros lygio, yra mažesnės nei paviršiuje. Be to, plaukiojantis tunelis sumažina poveikį kraštovaizdžiui. Jis taip pat sukuria mažiau triukšmo nei eismas tiltu. Tai būtų pranašumas … (tiems), kurie gyvena rajone”, – paaiškina vyriausiasis NPRA inžinierius Arianna Minoretti.

Ambicingas projektas

„Didžiausia rizika projekte yra sprogimai, gaisras ir perkrova”, – sako A. Minoretti. NPRA bendradarbiauja su Norvegijos mokslo ir technologijų universiteto Pažangiosios struktūros analizės centru (CASA), naudodama gyvus sprogmenis, kad ištirtų visų galimų nelaimės atvejų poveikį „betoniniam vamzdžiui”.

„Bandymai padės komandai suprasti, kas nutiktų tunelio struktūrai, jei, pavyzdžiui, sprogtų pavojingų krovinių vežėjas. Iki šiol gauti rezultatai rodo, kad nuolatinis vandens slėgis, kuris supa plaukiojančius tunelius, sumažina sprogimų padarytą žalą”, – sako CASA tyrėjas Martin Kristoffersen.

Dirbdama su Norvegijos laivynu, NPRA komanda taip pat tiria, kaip tuneliui pakenktų išorės sprogimai arba avarijos, tarkim, povandeninių laivų eismo nelaimės.

Nors povandeniniam plaukiojančiam tuneliui statyti dar nėra paskirta konkreti vieta, A. Minoretti teigia, kad projektas būtinai bus baigtas per 30 metų. Tikimasi, kad jis atvers platesnes galimybes Vakarų pakrantės turizmui, taip pat tunelis gali tapti atrakcija.

Nerūdijančio plaukiojančio tunelio idėja nėra nauja. 1882 metais Britų karinio jūrų laivyno architektas Edvardas Reedas pasiūlė plaukiojantį tunelį per Anglijos kanalą – idėją, kuri buvo vetuota.

Projekto autorių vizualizacijos

Temos:

https://structum.lt/wp-content/uploads/2019/03/download-2.png

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!