Architektūros, modernumo ir žmogiškojo faktoriaus sintezė: kaip inovatyvūs sprendimai keičia kasdienybę

2021 m. rugsėjo 9 d.

„Structum“ redakcija.

portalas@structum.lt

Rugsėjo 9 dieną įvyko ilgai laukta nuotolinė „Structum“ organizuojama konferencija „Architektūros, modernumo ir žmogiškojo faktoriaus sintezė: kaip inovatyvūs sprendimai keičia kasdienybę“.

Konferencijos metu kalbėjo ne tik žinomi specialistai ir architektai iš Lietuvos, bet taip pat ir užsienio šalių: Italijos, Belgijos ir Vokietijos.

Pažangi hidroizoliacinė sistema betono konstrukcijoms

„Schomburg“ regiono vadovas Christian Mischock pristatė temą „Premium klasės produktai moderniems architektūriniams sprendimams. Ch. Mischockas koncentravosi į saugią betoninių konstrukcijų kristalinę hidroizoliaciją. Jis pristatė sistemą „Betocrete-C“, kuri visiškai apsaugo konstrukcijas nuo vandens persisunkimo ar pratekėjimo visą gyvavimo laikotarpį.

„Schomburg“ kristalines hidroizoliacijos sistemas betonui gamina daugelį metų, todėl turi daug patirties. Pranešėjo teigimu, „Betocrete-C“ sistema gerokai prailgina konstrukcijos gyvavimo laikotarpį, sumažina priežiūros kaštus, sutaupo laiko bei turi didesnę bei greitesnę investicinę grąžą.

Sistemos „Betocrete-C“ veikimo principas:

Kristalinė hidroizoliacija veikia ne tik kaip hidroizoliacijos agentas, bet ir apsaugo konstrukcijas nuo korozijos, sumažina kapiliarų porų struktūrą. „Betocrete-C“ sistema yra patvirtinta ir Lietuvoje: KTU statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimų centras atliko „Betono su kristaliniu priedu „Betocrete-CP 360-WP mechaninių ir fizikinių savybių tyrimą“.

Inovatyvūs sprendimai fasadams

UAB „Hydro building systems Lithuania“ Baltijos šalių vadovas Rimantas Staknevičius pristatė temą „Kurkime inovatyvius rytojaus sprendimus kartu su WICONA“. R. Staknevičius ypač pabrėžė elementinius sprendimus fasadams ir papasakojo apie du įvykdytus projektus.

Elementiniai sprendimai pagaminami iš anksto, vėliau keliami ant konstrukcijų ir sumontuojami. Jie turi pranašumą dėl montavimo greičio, taip pat dėl saugumo ir draugiškumo aplinkai, padidina sumontuoto fasado kokybę.

Vienas iš projektų – „Sthlm 01“ dangoraižis Švedijos sostinėje Stokholme, išsiskiriantis savo fasado spalvingumu ir žaismingumu. Pastato fasadas turi aiškiai išreikštą tinklelį, kuris keičia spalvas žiūrint iš skirtingų taškų. Projektuojant pastatą teko spręsti kilusius iššūkius, pvz. kaip užtikrinti sandarumą esant platėjančiam fasado kontūrui. Specialiai šiam projektui buvo sukurti septyni skirtingi dekoratyviniai dangteliai, kurių dydis ar aukštis kito nuo 125 mm iki beveik 0,5 m.

Antrasis projektas – Kaune esantis „Magnum“ verslo centras. Jis išsiskiria laužytomis formomis. Įprastais sprendiniais buvo padengta tik maždaug 40 proc. verslo centro fasado, likusi dalis buvo uždengta unikaliais sprendiniais, panaudotos sudėtingos 3D elementų jungtys.

Naujos kartos surenkami gelžbetoniniai fasadai

„Inhus“ pardavimo atstovė Vaida Šukėnaitė pristatė temą „Naujos kartos surenkami gelžbetoniniai fasadai“. Ji atskleidė, kad fasadai gali būti pagaminti iš natūralaus betono, spalvoto betono, įbetonuotų plytų, 3D tipo, matricinio, grafinio paviršiaus arba dažyto betono.

Daugiausia buvo kalbama apie trisluoksnius sieninius fasadus, ant kurių remiamos kitos konstrukcijos. Jie turi laikantįjį betoninį sluoksnį, šilumos izoliacinį bei išorinį apdailinį sluoksnį. Jie yra gaminami gamykloje ir vėliau sumontuojami. Dažniausiai naudojamas dažyto betono fasado sprendimas. Visi iš V. Šukėnaitės išvardytų sprendimų yra protaikomi administracinės, visuomeninės paskirties pastatams, gyvenamiesiems daugiabučiams, prekybos centrams, viešbučiams bei daugiaaukštėms automobilių stovėjimo aikštelėms.

Gelžbetoniai fasadai gali būti pritaikyti ne tik naujiems projektams, bet ir atnaujinamiems pastatams. Tokiems fasadams ribų nėra, telieka tik pasitelkti fantaziją.

Telefonspynė – architektūros dalis

„Jung“ produkto vadybininkas Vaidotas Bijūnas kalbėjo tema „Kai telefonspynė tampa architektūros dalimi“. Jis pabrėžė, kad šia tema architektai dažnai būna santūrūs ir pasirenka iš užsakovų pasirinktų sprendimų. Tačiau kokybiškoje architektūroje svarbi kiekviena detalė.

Pasak pranešėjo, telefonspynės patiria tokius pačius iššūkius dėl tvarumo, kaip ir išmanieji telefonai, kurie yra keičiami vidutiniškai kas 1-2 metus, norint įsigyti kuo naujesnį ir pažangesnį modelį. Dėl to netgi yra suformuotas terminas „suplanuotas nusidėvėjimas“.

Kodėl toks požiūris netinka telefonspynėms? Telefonspynė, kaip ir kitos inžinerinės sistemos, yra visavertė pastato dalis. Ji nėra taip lengvai pakeičiama, kaip išmanusis telefonas. Telefonspynė įmontuojama į ilgaamžį fasadą ir turi įtakos pastato eksterjero estetiniam vaizdui.

Jeigu telefonspoynė nėra ilgaamžė, patariama ją montuoti tik virštinkliniu būdu. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad yra ribotos galimybės ją sutaisyti, kartais gali tekti keisti ir fasado viduje esantį įrenginį, todėl rizikuojama sugadinti interjero vaizdą.

Pasak jo, patvarius sprendimus telefonspynėms galima Vokietijos įmonė „Siedle“. Jų gaminiai be trikdžių tarnauja dešimtmečiais, siūloma remonto paslauga, jų sistemas lengva atnaujinti.

Architektūra ir kontekstas

Architektas Gintaras Balčytis kalbėjo tema „Architektūra ir kontekstas“. Jis pabrėžė, kad vietos kontekstas – svarbus įrankis spręsti architektūros uždavinius ir konkrečiai vietai rasti tinkamiausią sprendimą.

Pasakodamas apie įvairius vykdytus projektus, architektas padarė tokias išvadas:

  • Objekto dydis neturi didelės reikšmės. Vietos konteksto suvokimas padės rasti naujo pastato sprendimą bet kokio dydžio objektui.
  • Kontekstas – puikus įrankis. Kai architektas sugeba esamą kontekstą suprasti ir juo pasinaudoti, jis atranda galimybę pasirinkimui: sekti esamu suvoktu kontekstu ar kurti naują vietos idėją.
  • Tvarūs architektūros sprendimai, padiktuoti konteksto suvokimu, suteikia šiokią tokią garantiją, kad mūsų šiandienos sprendimai suteiks galimybę ateinančioms kartoms čia tinkamai gyventi ir kurti.

Grybienos produktai – interjero dizainui

Italijos įmonės „Mogu“ produkto vadovė Serena Camere“ kalbėjo tema „Dizainas ir gamta – grybienos produktai dizainui ir architektūrai“. Jos atstovaujama įmonė kuria biomedžiagas ir produktus interjero dizainui. Ši įmonė augina įvairią grybieną, kuri apdirbama biotechnologijos sistemomis ir paverčiama galutiniu produktu.

Tokiu principu kuriami sprendimai gyvenamųjų ir prabangių gyvenamųjų patalpų interjerui, taip pat akustinės plokštės ir kiti produktai. Naudojami keturi itin lankstūs modeliai. „Mogu“ atstovė pristatė „Foresta“ sistemą – inovatyvią akustinę sistemą, kuriamą medienos ir grybienos pagrindu, taip pat grindų sistemas, kurios išsiskiria išskirtiniu dizainu.

20 metų projektuotas menų centras „nOna“

Tuo tarpu architektai David Driesen ir Tom Verschueren pristatė temą „Inteligentiškas urbanistinių erdvių panaudojimas“. Jie pristatė menų centrą „nOna“. Šis pastatas išskirtinis dėl ypač ilgo projekto įgyvendinimo laikotarpio: jis pradėtas projektuoti dar 2000-asiais ir pabaigtas tik praėjusiais metais.

Architektai papasakojo, kokie iššūkiai buvo įveikti bėgant metams ir vis keičiant teritorijos projektą, įkomponuojant urbanistinę erdvę, kuri ne tik pakeitė projekto veidą, bet ir sujungė jį su aplinka.

Industrinė tvari architektūra

Galiausiai konferencijoje kalbėjo studijos „2L architects“ projektų vadovas Julius Lapinskas, pristatęs temą „Industrinė tvari architektūra“. Europos Sąjungoje kuriama naujojo Bauhauzo programa – ekonomiška, estetiška ir visiems prieinama architektūra, kuri sumažintų neigiamą poveikį aplinkai. Nors atrodo, kad tokia sistema jau turėtų būti, tačiau vieningos sistemos kol kas dar nėra.

Kalbėdamas apie tvarią architektūrą, J. Lapinskas pristatė ir žurnale „STRUCTUM“ neseniai pristatytą „Hesburger“ gamyklą Kaune. Apie tai galite skaityti čia: https://bit.ly/3yWbh9c

Pranešėjas pabrėžė, kad neužtenka pastatyti objektą iš tvarių medžiagų, labai svarbu turėti gerai suderintą pastato valdymo sistemą, kitu atveju bus veltui išmetamas CO2 į aplinką.

J. Lapinskas taip pat papasakojo apie „Bar Baltic Production“ gamyklą Šiauliuose – jos estetiką ir ulitarų dizainą. Tai nėra energetiškai galingas objektas – poreikis 5-6 kartus mažesnis nei maisto pramonės gamyklose. Taip pat pristatyta šalia Vilniaus esanti BIOK gamykla, išsiskirianti estetika, natūralumu ir technologijomis.

https://structum.lt/wp-content/uploads/2021/10/soninis-10.gif

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!