Architektūros taryba: Negalime pasiekti teigiamo rezultato Klaipėdą dalindami į dvi dalis – uostą ir miestą


Klaipėdos regioninė architektūros taryba (RAT) išnagrinėjo preliminarius Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo sprendinius ir pateikė platų sąrašą rekomendacijų jo rengėjams. Pasak ekspertų, pasiekti visa apimančio teigiamo rezultato neleidžia pirminis klaidingas sprendimas dalinti Klaipėdą į dvi dalis – uostą ir miestą, ir ruošti šioms dalims atskirus bendruosius planus.

Kaip skelbia, Lietuvos architektų rūmai, Klaipėdos bendrojo plano sprendinių kokybei įtaką daro tai, kad Klaipėdos jūrų uosto bendrasis planas bus aukštesnio juridinio lygmens dokumentas su galimybe nederinti jo su miesto savivaldybe. Tai gali sukelti įtampą tarp miesto ir uosto, nes uosto interesas lyg ir statomas aukščiau miesto poreikių. Juolab, Klaipėdos m. bendrasis planas turės prisitaikyti prie Klaipėdos jūrų uosto bendrojo plano sprendinių, kurie galimai bus nesuderinami su miesto ir gyventojų poreikiais.

Architektai neslėpė, kad įvertinus tai, jog Uosto Bendrajame plane numatomas uosto teritorijos užstatymo tankis – 0,8, o atskirų statinių aukštingumas iki 30 m, visos urbanistinės miesto idėjos bus nubrauktos. Pagal šiuos planus toliau gyvensime prie gerokai pailgintos uosto tvoros su keletu „skylių“ joje. Toks Bendrasis planas negali būti svarstomas – miestas turi turėti savo bendrą visos Klaipėdos viziją ir atstovauti jos gyventojų interesus.

Atsižvelgiant į tai ir įvertinus SPAV išvadas, viena iš RAT pateiktų rekomendacijų – neperkėlinėti kontraversiško sprendinio – Smiltynės pusiasalio plėtros, siaurinant Kuršių marių plotį iki 400 m. – iš Klaipėdos jūrų uosto bendrojo plano į Klaipėdos miesto bendrąjį planą. Šis sprendinys, ekspertų vertinimu, neatitinka darnaus vystimosi principo. Taip pat, kol nėra Valstybės bendrajame plane numatytos išorinio uosto vietos, rekomenduojama nefiksuoti sprendiniuose šio uosto aptarnavimui reikalingo infrastruktūros koridoriaus.

Negalėjo įvertinti visų sričių

Platus rekomendacijų sąrašas apima ir daugelį kitų miestiečiams aktualių klausimų: rekomenduojama neapriboti gyvenamosios statybos Žiemos uosto teritorijoje; atsisakyti pramonės-sandėliavimo zonų, numatyti paslaugų zoną;   neužkirsti galimybės ateityje rekonstruoti pėsčiųjų tiltą per geležinkelį į lengvojo transporto; numatyti aukštybinių pastatų taškus būsimų Pilies bokšto ir Jono bažnyčios vietose. Ekspertai taip pat rekomenduoja įprasminti nekilnojamąjį kultūros paveldą.

Ekspertai negalėjo įvertinti gamtinio karkaso, paveldo dalies, funkcinių zonų reglamentų, nes šie dokumentai nebuvo pateikti arba yra nebaigti ruošti. Nebuvo pateikti ir inžinerinės infrastruktūros brėžiniai su preliminariais sprendiniais, tad 3-ios vandenvietės iškėlimo-Vilhelmo kanalo likimas, aukštos įtampos oro linijų magistralių ir kiti klausimai lieka neaiškūs. RAT ekspertai išreiškė lūkestį, kad baigti ruošti sprendiniai būtų pakartotinai teikiami RAT, nes pilnos medžiagos svarstymas ypač aktualus, vertinant tokias jautrias plėtrai zonas kaip senamiestis, Smiltynė ir Girulių-Melnragės ruožas.

Vis dėlto, Taryba iš esmės teigimai įvertino planuojamus esminius proveržius, konvertuojant gamybines teritorijas Dangės upės vingyje, mažinant geležinkelio kelyno užimtas teritorijas, o siūlomus sprendinius vadino metodiškais, pagrįstais ir profesionaliais.

Klaipėdoje daugiau namų ir verslo

Klaipėdos m. bendrojo plano keitimo PDV – architektas Saulius Motieka; Klaipėdos m. savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Urbanistikos skyriaus vedėja Mantė Černiūtė – Amšiejienė. Klaipėdos m. savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas.

Projekto autorius pažymėjo, kad pakrantės ruože numatoma suintensyvinti paslaugų ir gyvenamųjų namų statybą, suteikiant daugiau gyvybės šiai miesto daliai. Vertindami transporto dalies sprendinius, Tarybos nariai klausė, kodėl NVRT linija šiaurėje baigiama ties ligoninių miesteliu, o ne, pavyzdžiui, ties Labrenciškėmis ar miesto riba. Buvo atsakyta, kad toks pratęsimas iš esmės galimas. Į klausimą, kodėl atsisakyta galiojančiame BP esančios jungties tarp Liepų ir Tilžės gatvių šalia geležinkelio linijos, atsakyta, kad transportininkai tokio poreikio nemato.

Tarybos nariai dalyvavę teikiant pasiūlymus, išvadas ir rekomendacijas: Mindaugas Stepanas, Laimonas Bogušas, Laima Šliogerienė, Ramunė Staševičiūtė, Romualdas Gailius, Alfredas Gumuliauskas, Edmundas Andrijauskas. Pirmininkas – Edmundas Andrijauskas.

Architektų rūmų informacija. Asociatyvi nuotr.


Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

NAUJAUSIAS NUMERIS

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų

Paskutinės naujienos

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų