Ateities biblioteka, arba Projektai, keičiantys dabartį

2018 m. liepos 3 d.

Admin Structum.

2004 m. atidaryta Sietlo viešoji biblioteka buvo paskelbta naujojo architektūros tūkstantmečio pradžios simboliu. Ir nors visus žavėjo architektų OMA Remo Koolhaaso ir Joshua Prince’o-Ramuso sprendimas knygas išdėlioti keturių aukštų spirale, sujungta nuožulniomis rampomis, neslėpta ir abejonių, kad fizinius knygų tomus pakeis elektroniniai katalogai. Svarstyta, ar praktiška tokias milžiniškas erdves skirti knygoms ir kaip turėtų keistis bibliotekų koncepcija.

Niujorko viešosios bibliotekos (NYPL) viceprezidentė Risa Honig sako, kad vos 20 % visų leidinių sukelta į elektroninius katalogus. Pastebėta, kad spausdintų žodžių ir jų vietos bibliotekose paklausa išlieka stipri ir net stiprėja, o bibliotekos tampa naujos koncepcijos socialine erdve, turinčia apimti ir skaitmeninę erą, ir pilietinės savimonės dvasią.

Pasak R. Honig, bibliotekose atsirado neapibrėžtos paskirties erdvių poreikis. Praktiškieji architektai į bibliotekų erdves įkomponavo transformuotas laisvalaikio zonas, kavines, konferencijų sales.

Įspūdingiausių architektūrinių šedevrų dešimtuke besilaikančioje Sietlo bibliotekoje yra įrengtas vaikų kambarys, poilsio ir posėdžio salės. 110 642,4 m2 pastate funkcinių komponentų pertvarkymas padėjo sukurti įspūdingą struktūrą su stiklinio gipso korpusu. Stiklinis fasadas leidžia gauti ir panaudoti maksimalų dienos šviesos kiekį, o tai labai praverčia taupant energiją ir siekiant sukurti atvirų erdvių įspūdį.

Seno ir naujo dermės sukūrimas taip pat gali padėti kuriant išskirtinę bibliotekos architektūros koncepciją. Trejybės koledžo biblioteka po rekonstrukcijos net kelerius metus nesitraukė iš geriausiai vertinamų architektūros objektų sąrašo. Biblioteka nuolat augo, nes kolegija buvo įkurta dar 1592 m., todėl architektas Thomas Burghas nusprendė išsaugoti istorinio pastato interjerą: dramatiškai atrodančias skliautines lubas, tamsaus medžio dekoratyvinius elementus.

Dauguma kritikavo sprendimą palikti tamsaus medžio puošybos elementus, nes tai gali vizualiai sumažinti erdves ir sukurti formalumo pojūtį. Tačiau architektas nedvejodamas atkirto, kad tokio dydžio objektuose neverta koncentruotis į smulkius elementus. Tokioje vietoje nedera apsiriboti vien tik praktiškais sprendimais. Kadangi architektas ryžosi tik nežymiai keisti pastato planinę struktūrą, didžiausias erdves teko pritaikyti skaityklos ir elektroninių katalogų paieškos patalpoms. Architektas prieštarauja jau dešimtmetį sklandžiusiai idėjai, kad bibliotekos privalo keistis, didinti pramogų skaičių, mažinti lankytojų kontrolę.

XXI a. bibliotekos koncepcijos pokyčių atspindėjimas ir įgalinimas perduodami architektūrai, todėl bibliotekos išlieka vienais brangiausių ir didžiausių architektūros projektų.

 

/img/banners/Artwork Milena_Structum_340x600px.gif
Būk pirmas!