Ateities miestai: daugiau technologijų ir mažiau technikos


 

Juha Kostiainenas, YIT nekilnojamojo turto vystymo korporacijos viceprezidentas, sako, kad miestų persitvarkymas pagal ateities standartus jau vyksta. „Plėtojant ir pertvarkant miestus, išskirčiau penkias pagrindines vyraujančias tendencijas. Pirmiausia, miestai darosi kompaktiškesni, antra, jie tankėja, trečia, vis dažniau pakartotinai naudojama jau išvystyta teritorija, plėtojant nekilnojamojo turto projektus, ketvirta, siekiant spręsti spūsčių ir užterštumo problemas, aktyviai vystomos visuomeninio transporto sistemos, penkta, namai, darbas ir paslaugos artėja vieni prie kitų ir tampa daugiafunkciais“, – dėsto ekspertas.

Išsilaisvina nuo automobilių

Vienas pagrindinių dalykų, lemiančių miestų „kompaktiškėjimą“, yra infrastruktūros ribotumas – miesto transporto arterijos jau dabar perpildytos. Pavyzdžiui, Pekine buvo užfiksuota didžiausia pasaulyje spūstis, trukusi… beveik dvi savaites.

Miestai žengia pirmuosius žingsnius į postautomobilinę erą. Niujorke pradėtos viešos diskusijos dėl pagrindinės miesto gatvės Penktojo Aveniu vertimo į pėsčiųjų zoną. Niujorkiečiai mano, kad pagrindinė miesto arterija netarnauja gyventojams, todėl reikėtų keisti jos paskirtį – paversti ne transporto arterija, bet apsipirkimo, poilsio ir pasivaikščiojimo zona. Kad tokie planai yra realūs, rodo ir Seulo pavyzdys: greitkelis buvo paverstas poilsio zona gyventojams, čia įrengti baseinai, žaliosios ir kitos poilsio zonos. Planų vystyti „miestus be automobilių“ turi ir kiti didmiesčiai: Singapūras, Paryžius, Manheimas (Vokietija).

Tačiau neužtenka automobilį paskelbti „nepageidaujamu svečiu“ mieste, nes judėjimo poreikis lieka. J. Kostiainenas sako, kad dėl to intensyviai plėtojamos viešojo transporto sistemos. Tačiau atsakymų ieškoma ne tik čia.

„Savaeigiai automobiliai ir dalijimosi ekonomika padės išspęsti miestų transporto problemas, taip pat atsiras daugiau vietos pastatams ir poilsio zonoms. Mūsų skaičiavimai rodo, kad, pakeitus esamus automobilius automatizuotomis mašinomis, kurios veiks dalijimosi ekonomikos principu, t. y. jomis galės naudotis visi norintieji, bus galima atsisakyti gatvėse esančių automobilių statymo vietų, o tai atlaisvins 20 % vietos keliuose“, – sako YIT nekilnojamojo turto vystymo korporacijos viceprezidentas.

Bendruomenės atgimimas

Sumanus miesto erdvių išdėstymas, vis didesnis jų talpumas ir draugiškumas žmogui vėl leidžia kalbėti apie bendruomenes. Anksčiau aiškiai buvo atskiriami miegamieji, biurų rajonai ir prekybiniai miesteliai, o dabar viskas yra vienoje vietoje ar bent jau nedideliu atstumu. Toks miesto skirtingų urbanistinių erdvių persipynimas artina nedidelėje teritorijoje gyvenančius žmones – juos pradeda sieti darbas, poilsis ir saviugda.

Pasi’is Maenpaa, Helsinkio universiteto urbanistinės sociologijos docentas, sako, kad tokios tendencijos vėl į miestus grąžina bendruomenes – iki šiol miestai buvo vystomi kaip individų santalka. „Miestai tampa ne tik tankiau apgyvendinti, bet ir pati bendruomenė darosi glaudesnė“, – sako P. Maenpaa. Socialiniai ryšiai padeda atsirasti grupėms, kurios imasi pritaikyti miestą savo poreikiams.

Pavyzdžių yra ir Lietuvoje

Su minėtais iššūkiais šiandien susiduria ir Lietuva, su jais į šalį iš lėto ateina ir pasaulinės miestų planavimo tendencijos.

Statybų bendrovė „YIT Kausta“ Kaune, Neries pakrantėje, vysto ambicingą Piliamiesčio urbanistinį projektą, kuris dėl savo kompaktiškumo, funkcinių erdvių ir poilsio zonų išdėstymo pretenduoja tapti miesto bendruomenės pirmeiviu.

„Šiuo projektu norime paskatinti atgaivinti visą pakrantę šalia miesto centro, norime sukurti erdvę, kurioje kauniečiams būtų gera leisti laiką su šeima ar draugais, ilsėtis prisėdus prie upės ir grožėtis senamiesčio panorama“, – teigia „YIT Kausta“ vadovas Kęstutis Vanagas.

Vystant šį projektą, pirmiausia grąžinta duoklė vietai: sutvarkytas upės krantas, nutiesti pėsčiųjų ir dviračių takai, iš dalies terasinio apsauginio pylimo suformuotas amfiteatras. Teritorijoje jau iškilo ir pirmieji daugiabučiai namai, o iš viso per šešerius metus centrinėje miesto dalyje esančiame kvartale numatyta pastatyti 11 statinių – gyvenamuosius namus, daugiafunkcį pastatą su biurų ir prekybinėmis patalpomis. Naujajame Kauno kvartale iš viso galės gyventi per 1000 žmonių.

Tokios gyvenvietės plėtra atitinka naujausias urbanistines tendencijas, kai visos funkcinės erdvės yra vienoje vietoje, nedarant kompromisų dėl gyvenimo kokybės.

„Manau, kad ateities miestą galime įsivaizduoti kaip korį, kuriame gerai jaučiasi ir bendradarbiauja skirtingos bendruomenės. Primiršome, kad gyvenimo kokybę lemia ne tik patogumas, bet ir emociniai dalykai – visų pirma ryšiai su žmonėmis. Todėl šiandien statytojams tenka atsakinga užduotis planuoti projektus taip, kad jie atitiktų ateities dvasią ir esamų bei būsimų gyventojų poreikius“, – sako „YIT Kausta“ vadovas.


Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

NAUJAUSIAS NUMERIS

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų

Paskutinės naujienos

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų