Net 54 % pasaulio žmonių šiandien gyvena miestuose ir, manoma, kad šis skaičius artimiausiu metu išaugs iki 66 %. Urbanizacija iki 2050 m. padidins miesto gyventojų skaičių iki 2,5 milijardo, tad, tikėtina, kad ateinančius 20 metų žmonijai kasdien reikės po 150 tūkst. naujų namų. Tai reiškia, kad spartus naujų, tvarių ir prieinamų namų statymas taps būtinybe.
Tuo tarpu Jungtinių Tautų 2015 m. atlikta analizė atskleidė, kad pasaulyje net 1,6 mlrd. žmonių, t. y. 20 % pasaulio populiacijos, neturi tinkamo būsto. Naujų namų statybos yra pagrindinė statybų industrijos ašis ir jos ateitis, o naujos technologijos gali prisidėti sprendžiant klausimą, kaip tinkamu gyvenamuoju plotu aprūpinti ateities kartas.
Didžiuliai gamtosauginiai, socialiniai ir ekonominiai iššūkiai kartu su informacinėmis technologijomis, mokslo naujovėmis, daiktų internetu, atvirojo kodo logika ir blokų grandinės (angl. blockchain) technologijomis paveiks ateities namų statybų dizainą ir pačius statinius, taip pat ir mūsų santykį su jais.
Ateities namų paroda, kuruojama IAAC Barcelona – Katalonijos pažangios architektūros instituto, buvo dalis Barcelona Building Construmat – Tarptautinės statybų mugės bienalės, kuri 2019 m. gegužę vyko Barselonoje.
Paroda subūrė tarptautinę akademikų ir tyrėjų bendruomenę, kurios tikslas buvo pristatyti modernius sprendimus ir technologijas, skirtas ateities namų statyboms. Tyrimas ir jo pristatymas buvo sutelktas apie penkias pagrindines grupes ir jų ryšius: bio- ir pažangių medžiagų, robotikos ir pažangių konstrukcijų, duomenų ir daiktų internetą, BIM, papildytąją ir virtualią realybę bei žiedinę ekonomiką.
Bio- ir pažangių medžiagų dalis kvestionavo pastatų materialumą, tirdama, kaip pastatai gali egzistuoti lyg savarankiški gyvi organizmai, galintys jausti, filtruoti, prisitaikyti, būti perdirbti ar augti. Nuo kinetinių fasadų iki bioplytų ir grafito grindų plytelių, kurios „jaučia“ žmogaus buvimą, naujais projektais pristatytos inovatyvios tvarių ir išmanių statybų idėjos. Projektai nuo mikroskopinių iki didžiulių mastų statybų jungia dizainą su pažangiomis medžiagų technologijomis, sintetine biologija bei skaitmenine gamyba.
Robotikos ir pažangių konstrukcijų skyrius pristatė automatizavimo ir robotikos įtaką statybų sektoriui, taip sudarant nebrangių tvarių namų statybų galimybes. Pristatytais projektais tirtos skirtingos robotikos gamybos technologijos ir jų priežiūra bei gamyba, mašinų ir žmonių sąveika ir automatizuoti amatai.
Duomenų ir daiktų interneto skyrius pristatė naują programinę ir techninę įrangą, kuri padidina duomenų ir daiktų interneto galimybes, taikydama erdvines patirtis sujungia objektus, dizainerius ir vartotojus.
Nuo dirbtinio intelekto stebėjimo įrenginių iki statinio informacinio modeliavimo programinės įrangos, sujungtos su skenavimo dronais, – projektai, pristatyti Statinių informacinio modeliavimo (BIM), papildytosios ir virtualios realybės skyriuje, atskleidė programinę bei techninę įrangas, pritaikytas realiuoju laiku vykstančioms statyboms ir naudojamas vartotojų ir dizainerių sąveikai su statoma erdve sustiprinti. Interaktyvios sąsajos veikia tai, kaip mes sukuriame ir apipavidaliname jau pastatytą erdvę ir kaip ją jaučiame. Kartu BIM technologijomis pristatyti nauji dizaino būdai, atsirandantys bendradarbiaujant visoms suinteresuotoms šalims.
Šiuolaikiškų statybinių medžiagų ir produktų industrija sukurta dirbti linijiniu būdu. Surinkimo linija padėjo sukurti masinės gamybos produktus, kurie priklauso nuo didelių kiekių pigių lengvai surenkamų medžiagų bei energijos, o tai formuoja daugybę atliekų. Žiedinė ekonomika tiria, kaip užverti šį ratą, bandant sukurti tvarią ir perspektyvią produktų grandinę. Nuo vietinės reikšmės plastiko perdirbimo mašinų, kurios perdirba lengvai surenkamus būsto vienetus, projektai, pristatyti šioje parodos dalyje, atskleidė žiedinės ekonomikos pritaikymo principus skirtingais statybų mastais.
Ateities namų paroda pripažįsta inovacijų svarbą iššūkiams, kuriuos atneš ateities statybos, ir mato technologijas kaip priemonę, kuri suteiks vartotojams ir dizaineriams galimybes naudotis naujausiomis technologijomis ir drąsiai pasitikti ateityje jų laukiančius iššūkius.
Autoriai: Areti Markopoulou ir Marco Ingrassia (IAAC)
