Ateityje mąstančiais automobiliais važinėsime keliais, išrašančiais baudas

2018 m. liepos 26 d.

Giedrė Linden

Šiais laikais automobilių gamintojai vartotojus džiugina ne tik mašinų dizainu, pajėgumais, bet ir jų galimybėmis. Įvairių šalių keliais jau važinėja elektromobiliai, į gatves išrieda ir pirmieji savaeigiai automobiliai. Vieną tokį vos prieš pusmetį galima buvo pamatyti ir Vilniaus centre.

Ne už kalnų tas metas, kai nebereikės tolimųjų reisų vairuotojų, nes krovinius vežios savaeigiai vilkikai. Ir tai dar ne viskas! Prognozuojama, kad jau greitai automobiliai mums ne tik padės paprasčiau nukakti iš taško A į tašką B, bet ir supras, ko mes norime, kaip jaučiamės, galės pildyti mūsų paliepimus ir paprasčiausiai mus išklausyti.

Manoma, kad iki 2022 m. beveik 90 % naujų automobilių turės balso atpažinimo funkciją ir net galės identifikuoti mūsų veido išraiškas bei balso intonacijas.

Tikėtina, kad panašiu metu atsiras galimybė įlipus į specialias vamzdžiais judančias kapsules „Hyperloop“ ilgus atstumus įveikti kelis kartus greičiau ir pigiau nei lėktuvu. Pavyzdžiui, iš Vilniaus į Berlyną galėsime nukakti vos per valandą.

Besikeičiantiems automobiliams reikia ir išmanesnių kelių su interaktyviais šviesoforais, kelio ženklais ir, žinoma, elektromobilių krovos stotelėmis. Jau dabar numatyta galimybė visuose pagrindiniuose mūsų šalies keliuose įrengti elektromobilių baterijų krovos stoteles. O Vokietijos įmonė „Ubitricity“ ir Londono Haunslou rajono taryba pasiūlė elektromobilių įkrovimo įrangą montuoti gatvių apšvietimo žibintų, pagrįstų šviesos diodų technologija, stulpuose.

Kokiais keliais važinėsime?

Greitai planuojama ir greitkelį Vilnius–Kaunas pritaikyti savaeigiams automobiliams. Tobulėja ir vairuotojų informavimas apie eismo sąlygas bei greičio ribojimo būdai. Apie eismo sąlygas vairuotojus Lietuvoje jau kurį laiką informuoja švieslentės, o leistiną greitį riboja kintamos informacijos kelio ženklai, valdomi išmaniųjų sistemų. Jos iš eismo srautus sekančių jutiklių ir meteorologinių stotelių surenka informaciją apie kelio būklę ir pagal nustatytus automatinio veikimo algoritmus reguliuoja vairuotojams rodomą leistiną greitį.

Prie pavojingesnių perėjų stovintys kintamos informacijos kelio ženklai ne tik parodo pravažiuojančių automobilių greitį, bet ir įspėja apie už greičio viršijimą gresiančias nuobaudas. Tai drausmina vairuotojus ir didina pėsčiųjų saugumą.

Saugumo tikslais Vilniuje pernai atsirado ir pirmoji šalyje kalbanti perėja. Išmanėja ir patys Lietuvos keliai. Juose diegiama važiuojančių transporto priemonių svėrimo įranga, leidžianti pasverti transporto priemones joms net nesustojus ir nesumažinus greičio. Gauta informacija ne tik padeda rinkti statistinius duomenis apie automobilių srautą, bet ir fiksuoti bei apmokestinti tas didžiagabarites transporto priemones, kurios viršijo nustatytas svorio normas, važiavo be leidimo, techninės apžiūros, buvo neapdraustos civilinės atsakomybės draudimu ir panašiai.

Planuojama, kad ateityje ši išmanioji kelių sistema viršijusiems greitį ar kitaip prasižengusiems vairuotojams išsiųs net automatiškai sugeneruojamus baudos kvitus. Jeigu tai bus įgyvendinta, Lietuva bus pirmoji šalis Europoje, kur baudos kvitai bus išrašomi automatiškai.

Pagalbai kelyje ir programėlės

Žinoma, mūsų kelionės neapsieina ir be išmaniųjų įrenginių. Dabar, norint suplanuoti kelionę, užtenka į paieškos sistemą, pavyzdžiui, „Google maps“, įvesti kelionės tikslą ir išmanusis prietaisas ne tik parodys galimus maršrutus, numanomą kelionės trukmę, bet ir įspės apie eismo sąlygas.

Yra ir kitų programėlių, galinčių palengvinti kelionės planavimą. Pavyzdžiui, Lietuvos automobilių ir kelių direkcija prieš kelerius metus vairuotojams pasiūlė nemokamą programėlę „Eismo informacija“, kuri realiuoju laiku pateikia informaciją apie eismo ir oro sąlygas, galimas kliūtis ar eismo sutrikimus valstybinės reikšmės keliuose ir padeda suplanuoti maršrutą.

Pernai Vilniuje pradėta naudoti ir išmanioji navigacija „Waze“, leidžianti realiuoju laiku sužinoti visą reikiamą informaciją apie pasirinktą maršrutą arba kelyje pastebėtas duobes, avarijas ir pan., pranešti apie tai kitiems vairuotojams ir kelininkams. Išmaniosios programėlės padeda suplanuoti ir keliones dviračiais, susimokėti už automobilio stovėjimą mokamoje aikštelėje ar pratęsti mokėjimą nuotoliniu būdu, išsikviesti taksi ir pan.

Taigi akivaizdu, kad išmaniosios technologijos jau dabar smarkiai pakeitė mūsų keliones ir tai dar tik pradžia to, kas mūsų laukia ateityje.

/img/banners/Artwork Milena_Structum_340x600px.gif
Būk pirmas!