Atliekų tvarkymas – sritis, kurioje dalyvauja kiekvienas

2018 m. vasario 27 d.

Airida Dagienė

UAB Atliekų rūšiavimo centras valdybos pirmininkas Dovydas Urvakis sako, kad visi esame vartotojai, generuojantys įvairiausias atliekas, o bendrovės tikslas – rasti efektyviausius jų tvarkymo sprendimus, taip pat drąsiai priimti iššūkius, taikyti naujoves ir siekti ekologiškai tausojančio žaliavų naudojimo požiūrio, atsakingai atlikti statybinių, gamybinių atliekų surinkimo ir tvarkymo darbus.

Ar rinksimės investuoti į atskirą antrinių žaliavų, statybinių atliekų surinkimą ir perdirbimą, stiprinsime kompetenciją tausoti gamtos išteklius ir įsitrauksime į uždarą beatliekį ciklą, bandysime įgyvendinti žiedinės ekonomikos tikslus, priklauso nuo pilietiško požiūrio. Tvarkyti atliekas taip, kad būtų sumažintas jų kiekis sąvartynuose – ambicingas tikslas ar galvojimas apie ateities kartas? Ar kilsime bent viena pakopa aukščiau ir kam iš viso reikia atliekų tvarkymo sistemos? Nuomonę dėsto Atliekų rūšiavimo centro valdybos pirmininkas D. Urvakis.

Rezultatai rodo, kad statybos ir griovimo atliekų kiekiai Lietuvoje nuolat didėja, jų srautas – net didesnis nei komunalinių. Jūsų manymu, ar yra efektyvi kontrolės statybose sistema, ar atliekos tinkamai apskaitomos objektuose?

Statybinių atliekų rūšiavimas yra neišvengiamas ir reikalingas tiek objektuose (pirminis rūšiavimas), tiek specializuotose įmonėse. Jei statybinėse aikštelėse vykdomas pirminis rūšiavimas, atliekos būna švaresnės, mažiau sumaišytos ir užterštos, didėja tikimybė jas perduoti naudoti antrą kartą. Statybinių atliekų srautas kinta ir priklauso nuo valstybės ekonomikos rodiklių. Nemanau, kad šiuo metu atliekos objektuose yra tiksliai apskaitomos. Statybines atliekas vežėjai matuoja kubais, o tik atvežę jas į tam skirtas aikšteles pasveria. Statybinių atliekų rinką iškreipia dalis nesąžiningų atliekų surinkėjų ir vežėjų, dalis pačių statybininkų, kurie atliekas priduoda neaiškiems subjektams. Jei jos būtų tinkamai apskaitomos nuo pat statybinių žaliavų atvežimo į objektą, statybinės įmonės būtų priverstos atsakingiau elgtis su objektuose susidariusiomis atliekomis ir jas tinkamai perduoti atliekų tvarkytojams, kurie turi leidimus rūšiuoti ir perdirbti.

Atliekų tvarkymo srityje bandoma pritaikyti principą „teršėjas moka“. Ar tai reiškia, kad statybinių atliekų tvarkymo išlaidas turėtų sumokėti pirminis atliekų sudarytojas, dėl kurio veiklos susidaro atliekos: gamintojas / importuotojas?

Toks principas tikrai turėtų būti. Mano nuomone, žaliavų tiekėjai tik sumoka už pakuotę, kuri sudaro vos apie 5 % viso srauto, o už kitas statybines atliekas sumoka, kad ir kaip būtų gaila, galutinis vartotojas, nes statybininkai atliekų išvežimą yra įtraukę į statybų kainą.

Kokiu principu statybinių atliekų rūšiavimas vyksta jūsų įmonėje? Šio verslo tendencijos, ateities įžvalgos?

UAB Atliekų rūšiavimo centras dirba jau dvejus metus. Mūsų specializacija – statybinių atliekų rūšiavimas, perdirbimas ir utilizavimas. Rūšiuojama bendrovėje rankomis ir automatiniu būdu. Mūsų tikslas – kad kuo mažiau atliekų patektų į sąvartynus. Šiuo metu išrūšiuojame apie 16 skirtingų rūšių atliekų (trijų rūšių popieriaus, tiek pat metalų, penkių plastiko, dviejų medienos, taip pat betono, stiklo ir kt.), kurias sėkmingai atiduodame perdirbti antrą kartą. Jei ateityje bus sugriežtintos statybinių atliekų surinkėjų ir vežėjų taisyklės ir šias paslaugas galės teikti tik akredituotos įmonės, turinčios taršos leidimus rūšiuoti ir kitaip perdirbti atliekas, manau, šį sektorių turėtume visiškai išskaidrinti, ir, ko labiausiai tikimės – pamiškės, miškai, grioviai, kanalai ir nenaudojamos fermos – nebus užversti šiukšlėmis.

Turite pajėgumų išvežti didelius kiekius statybinių atliekų?

Taip. Turime galimybių išvežti didelius kiekius statybinių atliekų, esame viena iš trijų Vilniaus mieste atliekas rūšiuojančių ir tvarkančių įmonių. Dabar mūsų teritorijoje, kuri užima 2,6 ha, vyksta tik rūšiavimo darbai. Išrūšiuotos atliekos toliau pristatomos perdirbti, nebetinkamos perdirbti atliekos vežamos deginti į biokuro ir atliekų termofikacinę jėgainę „Fortum Klaipėda“. Pernai surinkome, išrūšiavome, perdirbome apie 10 tūkst. tonų atliekų. Šiuo metu mūsų leidimai perdirbti ir rūšiuoti sudaro 100 tūkst. tonų per metus

Kaip gali padėti informacinės technologijos? Ar jomis naudojatės įmonėje?

Naudodamasis informacinėmis technologijomis žaliavų tiekėjas sistemoje gali matyti, kur vežamos jo žaliavos, kiek procentų sudaro konkretaus tipo atliekos, o atliekų tvarkytojai jau turi galimybę rūpintis tokios žaliavos realizacija. Pavyzdžiui, turėjome nugriauti mokykloje buvusį daržovių sandėlį. Kol vyko paruošiamieji darbai, įmonės pardavimų vadybininkas jau buvo radęs, kur realizuoti betono perdengimo plokštes, pamatų blokus, stiklą. Buitinės atliekos iš karto buvo išvežtos deginti į Klaipėdą, medis – perdirbti, betoniniai blokai, pamatų blokai – panaudoti kitų statinių statybai. Likęs betonas sumaltas ir pagaminta trupinto betono skalda, kurią vėliau panaudojo laikiniems keliams įrengti. Taigi laiku gauta informacija apie atliekas padėjo rasti jų sutvarkymo sprendimus – atliekos nepateko į miesto sąvartyną, nebuvo išpiltos kur nors pamiškėje.

Statybinių atliekų tvarkymo planų įgyvendinimas?

Statybinių atliekų tvarkymo planus galėsime kurti, kai bus dar labiau sugriežtinta apskaita nuo pat atliekų susidarymo iki perdirbimo momento. Tuomet sukursime skaidrią struktūrą.

UAB Atliekų rūšiavimo centras, P. Žvirkos g. 8, LT-02210 Vilnius I el. p. info@atliekucentras.lt tel. +370 620 12 221 I www.atliekucentras.lt

/img/banners/Artwork Milena_Structum_340x600px.gif
Būk pirmas!