Austrijoje futbolo stadione sodinamas miškas

2019 m. rugsėjo 11 d.

Šveicarijos meno kuratorius Klausas Littmannas pasodino 300 medžių Austrijos futbolo stadione. Kaip jis pats sakė žurnalistams, tai kaip memorialas aplinkai.

Sukurta butaforija imituojanti europietišką mišką, nuvežtą į Wörthersee stadioną Klagenfurte. Čia lankytojai gali mėgautis įvairiomis medžių rūšimis ir rudenį nuo jų krentančiais lapais.

Ši instaliacija yra K. Littmanno realizuota menininko Makso Peintnerio vizija, jis įsivaizdavo pasaulį, kuriame medžiai egzistuotų kaip gyvūnų rūšys zoologijos sode.

„Eksponentinio miško vizijos įgyvendinimas buvo labai savalaikis. Vis stiprėja pasaulinės diskusijos susijusios su miškų naikinimu ir klimato pokyčiais. M. Peintneris dar 1971  metais bandė atkreipti visuomenės dėmesį į nepertraukiamą gamtos patrauklumą. Tuo metu beveik nevyko diskusijų apie klimato pokyčius. Aš šį eskizą atradau 80-ųjų meno parodoje. Man prireikė beveik 30 metų, kad įgyvendinčiau šį projektą, bet nė vienas iki šiol iš mano projektų nebuvo toks sėkmingas ir pastebėtas“, – pasakojo K. Littmanas žiniasklaidai.

Medžiai yra vienas iš svarbiausių antropoceno eros simbolių – laikotarpio, kai žmogaus veikla daro didžiausią poveikį aplinkai. Miškų naikinimas – nesvarbu, ar reikia išvalyti žemę ūkiui ar pramonei, ar dėl nekontroliuojamų gaisrų, tokių, kokie šiuo metu siaubia Amazonės miškus, yra pagrindinis antropoceno eros atsiradimo veiksnys. Kambell salos pietinėje dalyje pavienę „Sitka” eglę mokslininkai laiko antropoceno pradžios simboliu. Ji laikoma vienišiausiu medžiu pasaulyje. Atlikus tyrimus, paaiškėjo, kad šio medžio žiedai rodo antžeminės atominės bombos bandymų radioaktyviąsias anglis. 1965-ieji yra laikomi oficialia žmogaus poveikio vyravimo aplinkai eros pradžia.

Iššūkis asmeniniai patirčiai

K.Littmann teigė, kad nori, jog kiekvieno lankytojo patirtis medžių stadione būtų asmeniška. Medžiai gali būti interpretuojami kaip meninė skulptūra arba filosofinis gyvenimo simbolis. Žmonės taip pat gali tai laikyti memorialu, skirtu suburti žmones susimąstyti apie savo aplinką ir ją saugoti.

Medžių pastatymas į netradicinę situaciją yra skirtas iškelti iššūkį žiūrovo suvokimui. Kaip sakė menininkas, žmogus vėl turi priprasti prie miško tylos.

Pasodinti 300 subrendusių medžių per trumpą laiką buvo didelė užduotis. „Sudėtingiausia projekto dalis buvo jo įgyvendinimas. Laikinosios meninės intervencijos laikas buvo labai svarbus. Viską susitvarkyti turėjome per tris savaites“, – sakė K. Littmann.

Jokie gyvūnai ar vabzdžiai nebus įtraukti į instaliaciją, tačiau K. Littmanas tikisi, kad tuo metu, kai meno kūrinys bus pastatytas, gyvūnai ras kelią į mišką.

Mišką bus galima apžiūrėti iki šių metų spalio 27 dienos. Aplink jį bus įjungiamas apšvietimas, todėl jis atrodys gūdus ir neįžengiamas, paslaptingas ir tuo pačiu, natūralus.

Po šios parodos, medžiai bus pasodinti tokio pat dydžio sklype netoli stadiono, kur jie galės vystytis ir augti. Šalia jų bus pastatytas medinis paviljonas, kuris veiks kaip edukacinis centras stadiono lankytojams ir turistams.

„Tokiu būdu stadiono miškas išliks atmintyje kaip paminklas“, – sakė K. Littmanas.

Keletas neseniai vykusių parodų parodų yra susijusios su antropoceno ir klimato pokyčių temomis. Britų menininkės Alexandra Daisy Ginsberg parodoje „Vitra“ dizaino muziejuje pristatoma nauja medžio rūšis, pagaminta iš žmogaus sukurtų organizmų.

Paryžius atskleidžia planus sodinti medžius pagal orientyrus. Miesto savivalda planuoja ekologiškiau sodinti „miesto miškų tinklą“ aplink architektūrinius objektus.

Miškų plotas – didėja

Nors pastaruoju metu tendencijos, susijusios su miškų kaita, ir gerėja, tačiau pagal 2015 metų apskaitą miškų plotai vis dar mažėja. 2010 metų ir 2015 metų laikotarpiu kasmet vidutiniškai jų prarasdavome apie 3 mln. ha. 2015 metais miškai pasaulyje užėmė 3 999 mln. ha ploto.

Pavyzdžiui, 2010 metais Brazilijoje miškai užėmė 498,5 mln. ha plotą, o 2015 m. jų plotas sumažėjo iki 493,5 mln. ha, t.y. 5 mln. ha. Miško ploto mažėjimo priežasčių gana daug. Tokiose valstybėse, kaip Brazilija, Malaizija ar Indonezija, miškai dažniausiai verčiami žemės ūkio naudmenomis. Afrikoje miškai dažnai kenčia nuo malkų paruošų. Kita ne mažiau aktuali problema, kad miškai dažnai kertami siekiant vienkartinio pelno. Tokie kirtėjai išrenka vertingiausią medieną ir suniokotus plotus palieka likimo valiai.

Didėjančiais miškų plotais gali džiaugtis JAV, Kinija, Europos šalys, tarp jų ir Lietuva. Lietuvoje miško plotai nuolatos auga – 2010 metais jų buvo 2,17 mln. ha, o 2017-aisiais – 2,19 mln. ha. Šiuo metu jie užima apie trečdalį šalies ploto.

Gerhardo Maurerio nuotr.

Temos:

Miškas
https://structum.lt/wp-content/uploads/2019/09/V_JUNG_KNX_F_50_STRUCTUM-340x430.png

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!