Autonominių automobilių koncepcijoje – baimę keliančios detalės

2020 m. kovo 2 d.

Įsivaizduokite, kad autonominis automobilis yra užblokuojamas kelyje – priešais transporto priemonę, kurioje neįgalus 90-metis keleivis, šaligatviu šalia eina jauna mama su mažyliu. Automobilis turi priimti sprendimą – nutrenkti mamą su vaiku, ar trenktis į sieną ir pražudyti vyrą.

Šie moraliniai sprendimo variantai – vienas sudėtingiausių autonominių automobilių kūrimo ir pritaikymo keliuose niuansų. Kadangi savaeigių transporto priemonių etiniai aspektai dažnai remiasi subjektyvumu.

„Viso pasaulio vyriausybės domisi automobiliais be vairuotojų. Vokietijos vyriausybė jau parengė etikos gaires, pritaikytas tokioms transporto priemonėms. Jungtinės Karalystės vyriausybė pažadėjo automobilius be vairuotojų į kelią išleisti iki 2021 m. Kinija turi ambicingų planų, tai padaryti iki 2025 metų“, – teigia De Montforto universiteto IT vadybos dėstytojas Neil McBride.

Autonominis automobilis – nauja priespaudos forma?

Vyriausybės nori autonominių automobilių prisijaukinimo ne tik dėl galimos ekonominės naudos. Anot N. McBride rimčiausia šių norų priežastimi iš tiesų tampa ne kas kita, o paprasčiausias piliečių sekimas.

Savaeigės transporto priemonės yra valdomos dirbtinio intelekto, kuris turi sąsaja su internetu. Taip pat šios sistemos turi integruotus vietos nustatymo sensorius, kurie kiekvieną kartą automobiliui judant yra įjungiami. Taigi, tokios transporto priemonės taptų puikia galimybe sekti ir netgi kontroliuoti kiekvieną gyventojų judesį. Pasak profesoriaus, tai gali paskatinti naujas priespaudos atsiradimo formas.

 Kompiuteris ant ratų

„Automobilis be vairuotojo yra kompiuteris ant ratų, tai yra didžiausias prie interneto prijungtas mobilusis prietaisas. Su jutikliais, jis suteikia nuolatinį ir abipusį informacijos srautą. Automobilis siunčia gamintojui informaciją apie jo eksploatacines savybes. Jis gauna programinės įrangos atnaujinimus, kontroliuoja signalus apie savo elgesio pakeitimus. Gamintojas žino, kur yra automobilis, kokios yra kelio sąlygos ir temperatūra, kokiu greičiu transporto priemonė važiuoja. Tas pats galio ir vyriausybės duomenų bazėms. Joje taip pat bus žinoma (nors galbūt ir neatskleidžiama, kad tokia informacija renkama), kur yra automobilis, ar jis gali ten būti, koks jo galutinis tikslas. Ir netgi, naudojant nuspėjamąją analizę, duomenų bazėse bus matyti, kokiame kryptimi automobilis judės toliau, kokia bus jo kita kelionė“, – bauginančią ateitį numato N. McBride.

Pasak jo, tikėtina, kad ateityje bus įkurti centrai, kurie nuotoliniu būdu kontroliuos autonominių automobilių judėjimą (arba šį darbą perims eismo reguliavimo centrai arba policija) ir autonominius automobilius važiuojančius per greitai arba ten, kur važiuoti draudžiama, sulėtins arba nukreips kita kryptimi. Šiuo atveju keleivis neturės teisės pareikšti priekaištų.

Taip pat tikėtina, kad išmaniuosiuose miestuose šviesoforai nukreips automobilius į apvažiavimus pagal skaičiavimus ir prognozes apie kamščius, kelio darbus ar kitus valstybinius reikalavimus.

Žmogiškosios autonomijos pabaiga

„Automobiliai daugiau nei 130 metų atstovauja autonomijai, individualumui ir demokratinei laisvei. Mūsų kelionės automobiliais yra privačios ir anoniminės. Mes galime eiti ten, kur mums patinka ir kada patinka. Mes neprivalome niekam to sakyti. Mes ir toliau liekame atsakingi už tai, ar laikomės įstatymų. Autonominiai automobiliai visą tai sunaikins. Gamintojai, vyriausybės ir miesto valdžia žinos, kur einame, ką darome ir kada. Jei kam nors nepatinka tai, ką mes darome, jie galės mus sustabdyti, sustabdyti mus važiuojanti tam tikrais keliais ar gatvėmis, skirti mums baudas arba netgi uždaryti į kalėjimą. Tik todėl, kad kažkam „užkliuvome“, ne todėl, kad prasižengėme. Automobiliai be vairuotojų paskelbs naują piliečių kontrolės amžių. Remiantis retorika, kad mes esame saugesni ir mažiname riziką, valdžia bus atimta ir perduota centrinėms valdžios institucijoms – ar tai būtų miestai, vyriausybės ar įmonės. Kad, neva, būtume saugūs, vyriausybės paliks mus bejėgius“, – teigia vadybos dėstytojas N. McBride.

Demokratinėje valstybėje augantis personalizuotos informacijos srautas į centralizuotą valdžią suteiks pagrindą prievartai. „Piliečiai taps taikiniu. Diktatoriškoje valstybėje valdžia galės sustabdyti bet kokią žmogaus vykdomą veiklą, pavyzdžiui, kelionę į demonstraciją arba bažnyčią“, – svarsto N. McBride.

Ir tokios centralizuotai valdomos sistemos, kurios bus svarbios autonominių automobilių saugai, yra atviros ne tik neišvengiamiems sudėtingų sistemų technologiniams nesklandumams, bet ir kitų valstybių bei asmenų įsilaužimams bei išpuoliams. Kam įsilaužti į vieną automobilį, kai galima įsilaužti į viso miesto sistemą ir sustabdyti eismą arba iš karto sudaužyti 30000 automobilių?

„Apmąstydami autonominių automobilių etiką, turime apžvelgti apribojimus ir teises, kad būtų įtrauktos platesnės reguliacijos, kuriose nagrinėjamos autonomijos, bendruomenės, skaidrumo, tapatybės, vertės ir empatijos sąvokos. Šios etinės diskusijos turi būti susijusios su valdžios pasikeitimais, politine atsakomybe ir žmogaus teisėmis, kurių gali prireikti sprendimuose renkantis realizuoti, o gal visgi pamiršti, autonominių automobilių viziją“, – teigia N. McBride.

Asociatyvi nuotr. 

https://structum.lt/wp-content/uploads/2020/05/340x430_pentacolor.gif

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!