Įpareigojo architektą sumokėti Venecijai baudą už tiltą, kuris neišlaiko turistų

2019 m. rugpjūčio 19 d.

Šį mėnesį Italijos teismas vieną iš pirmaujančių pasaulio architektų Santjagą Calatravą įpareigojo atlyginti žalą Venecijai už aplaidžią tilto statybą, kuri buvo vykdoma neatsižvelgiant į „tai, ką visi supranta“ apie miestą, t.y., kad jame yra daugybė turistų su lagaminais. Santjago Calatravos suprojektuotas stiklo ir plieno tiltas Venecijoje, atidarytas visuomenei 2008 metais. Jo stiklinis paviršius dabar jau yra apgadintas nuo lagaminų ir krintančių turistų.

Penki Romos teismo, prižiūrinčio valstybės lėšų panaudojimą, teisėjai rugpjūčio 6 dieną nutarė, kad Ispanijos ir Šveicarijos architektas Santiago Calatrava, visame pasaulyje garsus dėl savo aptakių ir elegantiškai išlenktų dizainų, padarė „makroskopinį aplaidumą“ statydamas stiklo ir plieninis tiltą, netoli Venecijos traukinių stoties 2008 metais. Jie jam skyrė 78 000 eurų baudą.

S.Calatravos advokatai atsisakė komentuoti teismo sprendimą arba atsakyti į klausimus, ar jie apskųs sprendimą.

Teismas teigė, kad tiltui reikalinga nuolatinė priežiūra, nenumatyta S.Calatravos planuose, ir kad šios problemos buvo lengvai nuspėjamos, atsižvelgiant į gerai žinomą Venecijos turizmo problemą. Jie teigė, kad dėl įžvalgos stokos kilo abejonių dėl S. Calatravos sprendimo.

S. Calatrava suprojektavo metro stotį Žemutiniame Manhatane. Dėl šio projekto greitai išpopuliarėjo ir tapo vadinamas vizionieriumi. Venecijos tiltas kainavo 11,6 mln. Eurų, nors iš pradžių buvo manoma, kad jis kainuotų 7 mln. Eurų.

Priežiūra netinkama

Venecijoje S.Calatravos tiltas vargu ar yra vienintelė nekontroliuojamo turistų pertekliaus auka. Miestas pasamdė „nuolankumo“ policiją, kad turistai nevalgytų ant paminklų, ženklai draudžia šokinėti į kanalus,  ir naudojama nauja technologija, leidžianti tiksliai suskaičiuoti, kiek milijonų turistų iš tikrųjų aplanko miestą, kiekvienais metais. Daugelis jų atvyksta į Venecijos traukinių stotį ir traukia per stiklinį S. Calatravos tiltą į kitą didžiojo kanalo pusę.

Originaliuose S. Calatrava planuose buvo numatyta, kad šią dangą reikės pakeisti kas 20 metų. Tačiau, remiantis nutarimu, per ketverius metus nuo jo atidarymo, miestui reikėjo pakeisti aštuonis iš visų konstrukcinių elementų, kurie kainuotų 36 000 eurų. Dėl Venecijos tilto taip pat buvo pateiktas skundas dėl sukibimo stokos. Lyjant, jo nuožulnios stiklinės grindys virto tiesiog čiuožykla.

„Nebuvo sunku nuo pat pradžių ir praktikoje įsivaizduoti, kad padidėjęs kritimo greitis gali sukelti daugiau nei proporcingą stiklo sudaužymo riziką“, – rašoma nutarime.

Kitaip tariant, vienas stiklo plokščių pažeidimų šaltinis buvo krintantys turistai. Po tokio teismo sprendimo net kai kurie tilto gerbėjai sutiko, kad tiltas turėjo problemų.

Venecijos „Ca ‘Foscari“ universiteto anglų literatūros profesorius Šaulis Bassi sakė, kad žavisi tilto grožiu ir jo strategine padėtimi, pridurdamas, jog tai parodo, „kad Venecijoje galima padaryti ką nors šiuolaikiško“.

Skundai dėl tilto nėra naujiena

2014 m. miestas kreipėsi į teismą dėl architekto aplaidumo, tačiau žemesnės instancijos teismas priėmė sprendimą atsakovo naudai teigdamas, kad tilto pablogėjimas yra dėl „netinkamo statinio naudojimo“. Kaip „netinkamo naudojimo“ pavyzdys, 2015 m. nutarime buvo minimas „vežimėlių krepšių vilkimas“ arba ratiniai lagaminai.

Tačiau aukštesnysis Romos teismas, į kurį miestas kreipėsi, nutarė, kad kadangi tiltas yra netoli traukinių stoties, ratinių lagaminų vilkimas turėtų būti laikomas „neišvengiamu“.

2008 m. Venecijos valdžia uždraudė turistams vežtis lagaminus su ratukais, kurie, jų teigimu, sugadino senovinę miesto dangą. Tačiau teismas teigė, kad draudimas, oficialiai panaikintas anksčiau šiais metais. Pasinerdamas į lotynų kalbą, teismas teigė, kad architektas nesugebėjo „inteligere quod omnes intelligent“ ar „suprasti, ką visi supranta“.

2008 m. S. Calatrava apsigynė nuo meno kritikų, kurie jo tiltą pavadino siaubu ir nusikaltimu. „Tiltas buvo patikrintas sudėtingais metodais, – tuo metu sakė S. Calatrava, – kurie nustatė, kad jo tvirta konstrukcija yra tinkama“.

Kai kurie Venecijos vietiniai gyventojai teigė, kad tiltas buvo tiesiog naujojo Italijos nativizmo auka.

Roberto Ferrucci, Venecijoje dirbantis rašytojas, teigė, kad S. Calatrava „yra gerbiamas visame pasaulyje, tačiau čia verčia į jį žiūrėti kaip į nusikaltėlį, nes įtaria, kad viskas ką jis daro yra svetima“. Jis pridūrė, kad jei tiltas būtų pagrindinė Venecijos problema, „aš gerčiau Šampaną“.

https://structum.lt/wp-content/uploads/2019/09/V_JUNG_KNX_F_50_STRUCTUM-340x430.png

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!