„Abu Dabio Luvras“ – inovatyvi gamtos ir kultūros šventovė

2018 m. kovo 27 d.

Mindaugas Skomantas

Vieta: Abu Dabis, Jungtiniai Arabų Emyratai

Plotas: 970 000 m2

Projektas: architektūros kompanija „Ateliers Jean Nouvel“

Vyriausiasis architektas: Jeanas Nouvelis

Partnerė architektė: Hala Wardé.

Projekto metai: 2017

Nuotraukos: „Ateliers Jean Nouvel“

Praėjusių metų lapkritį Jungtinių Arabų Emyratų sostinėje buvo atidarytas „Abu Dabio Luvras“. Įspūdingas Pritzkerio apdovanojimo laureato prancūzų architekto Jeano Nouvelio suprojektuotas muziejus, plūduriuojantis jūroje. Milžiniškame komplekse sėkmingai sujungtos modernios ir vietos istorinės architektūrų tradicijos. Muziejus tapo ne tik išskirtiniu architektūros objektu, bet ir šalies ateities vizijos bei laimėjimų simboliu.

Luvras Paryžiuje buvo atidarytas po Didžiosios Prancūzijos revoliucijos. Šiuo metu jis yra lankomiausias meno muziejus pasaulyje. Tai universalus muziejus, kurio milžiniška, daugiau nei 35 tūkst. eksponatų kolekcija apima visų laikų ir visų žemynų meno istoriją. Daugiau nei prieš dešimt metų Prancūzija sutiko paskolinti „Luvro“ vardą Emyratams. Kartu su žymiojo muziejaus pavadinimu „Abu Dabio Luvrui“ buvo paskolinta ir daugybė menų kūrinių, kurių vertė viršija 1 mlrd. JAV dolerių.

Naujasis Luvras bando perpasakoti pasaulio kūrybingumo istoriją. Meno objektai čia nėra apsupti įprastų istorinių ar geografinių kontekstų, bet įtraukiami į vieną nenutrūkstamą žmonijos istorijos seką. Tokia muziejaus koncepcija neabejotinai atspindi globalizacijos eros tendencijas. Ekspozicinėse erdvėse Jacksono Pollocko ir Marko Rothko’o darbai kabo šalia Henri Matisse’o ir Vincento van Gogho paveikslų. Čia šalimais galima rasti ir graikišką VI a. pr. Kr. skulptūrą, ir Leonardo da Vincio „Nežinomos moters portretą“, ir Ai Weiwei kristalais inkrustuotą „Tatlino bokšto“ variantą.

Architektų studija „Ateliers Jean Nouvel“ siekia jungti architektūros, urbanistikos, interjero dizaino, kraštovaizdžio, grafinio ir gaminio dizaino disciplinas į vieną praktiką. Vienas garsiausių šiuolaikinių architektų J. Nouvelis yra daugybės prestižinių apdovanojimų laimėtojas. 2000 m. jam buvo įteiktas Venecijos architektūros bienalės „Auksinis liūtas“, o 2008 m. jo darbai buvo įvertinti Pritzkerio prizu. Tai ne pirmas architekto bandymas sujungti Artimųjų Rytų ir Prancūzijos kultūrines patirtis architektūroje. 1987 m. Paryžiuje buvo pastatyta jo ir „The Architecture Studio“ bendrai projektuota Arabų pasaulio instituto būstinė. Institutas – tai 1980 m. įkurta bendra Prancūzijos ir arabų šalių organizacija, skirta tirti ir skleisti žinias apie arabų pasaulį bei jo kultūrą. Pastato architektūros uždavinys buvo atspindėti Prancūzijos ir arabų šalių kultūrų dialogą. J. Nouvelis tai įgyvendino įterpdamas tradicinės arabų architektūros elementus į modernią pastato kompoziciją. Senos pusėje besidriekiantis lygus blizgus stiklo fasadas išlenktas pagal upės reljefą, o antras ilgasis fasadas dengtas ažūrine ornamentuota metaline uždanga. Iš tikrųjų ši uždanga – tai arabeskas primenančiais raštais puoštos, šviesai jautrios langinės, kurios automatiškai reguliuoja į pastatą patenkančios šviesos kiekį.

„Abu Dabio Luvro“ projektavimo darbai pradėti 2006 m. kartu su partnere architekte Hala Wardé. Kurdamas „Abu Dabio Luvro“ viziją J. Nouvelis ieškojo įkvėpimo tradicinėje arabų architektūroje. Rezultatas – kontekstualus projektas tapo „muziejumi miestu“, plytinčiu jūroje. Ansamblyje sėkmingai susieti tradicinis dizainas ir modernios statybos technikos. Čia 55 atskiri, bet praėjimais sujungti pastatai sukuria „muziejų miestą“, kuriame išdėstytos 26 galerijos.

Nors galerijų archipelagas atrodo išdėstytas netvarkingai, o pastatų lubų aukštis įvairuoja, tačiau kompozicija gerai apgalvota. Kontrastuojamųjų tūrių baltų pastatų ansamblis primena istorines arabiškas miestų dalis, kuriose gyvenamuosius namus skiria itin siauros gatvelės. Pastatų fasadai dengti 3 900 itin didelio našumo ir neįtikėtinai patvariomis pluoštinio betono plokštėmis. Apdailos detalių medžiagos varijuoja nuo tamsios bronzos iki sidabro marmuro. Nors muziejaus architektūroje dominuoja minimalizmas, vietos atsiranda ir subtiliai prabangai. Vandens apsuptis ir lakoniška architektūra nuteikia kontempliatyviam gėrėjimuisi menu.

Neabejotinai, objekto pagrindinis akcentas yra 180 m skersmens kupolas, dengiantis didįjį „muziejaus miesto“ plotą. Milžiniškas, neatsiejamas musulmoniškos architektūros elementas matomas net iš žemyninio Abu Dabio centro. Iš pažiūros kupolas tiesiog plūduriuoja ore, nors jo svoris – net 7 500 tonų (panašiai sveria ir visas Eifelio bokštas). Įspūdinga konstrukcija buvo sukurta padedant plieno struktūrų specialistams iš „Waagner Biro“. Kupolas sudarytas iš aštuonių skirtingų sluoksnių: keturi išoriniai padengti nerūdijančiuoju plienu, o keturi vidiniai – dengti aliuminiu bei atskirti 5 m plieno rėmu. Rėmas pagamintas iš 10 tūkst. struktūrinių komponentų, iš anksto surinktų į 85 milžiniškus elementus, vidutiniškai sveriančius po 50 tonų. Išorėje kupolą išlaiko keturi 110 m aukščio ramsčiai. Visa laikančioji struktūra paslėpta po muziejaus apdaila – taip sukuriamas besvorio kupolo įvaizdis. Interjere atramos yra 29 m aukščio, o aukščiausias kupolo taškas – 36 m nuo grindų, arba 40 m virš jūros lygio.

Sudėtingas kupolo raštas – įdėmiai analizuoto geometrinio dizaino rezultatas. Skirtingais masteliais ir išdėstymo kampais tas pats raštas pakartojamas visuose sluoksniuose. Kiekvienas saulės spindulys iš pradžių prasiskverbia per visus aštuonis sluoksnius ir tik tada patenka į vidų arba pranyksta. Kupolo viduje taip sukuriamas dinamiškas šviesos lietaus efektas. Toks sprendimas buvo įkvėptas tiek vietos architektūros tradicijų, tiek gamtos – šešėlių ir šviesos žaismo po Abu Dabio palmėmis. Naktį specialus apšvietimas kupole įžiebia 7 850 „žvaigždžių“, matomų ir iš vidaus, ir iš išorės. Pastatuose šviesa sklinda į galerijas pro stiklines lubų plokštes, suformuotas pagal 17 skirtingų šablonų. Kiekviena patalpa turi savą „akmeninį kilimą“ – iš egzotiškų pasaulio kraštų atvežti akmenys čia sudėlioti į mozaikas.

Kupolas yra ne tik pagrindinis kompozicijos elementas, bet ir atlieka įvairias funkcijas. Juo teikiamas šešėlis nuo saulės kaitros ir lankytojai gali patogiai judėti galerijomis, po „vaikų muziejų“, auditorijas, atvirą aikštę, kavines ir restoranus.

Inovatyviam muziejui buvo suteiktas sidabrinis LEED statusas. Tinkamą pastato mikroklimatą sukurti padėjo pasyviosios vandens ir energijos taupymo technikos bei efektyvi patalpų šildymo oru ir mikroklimato sukūrimo HVAC sistema. HVAC jungia vėdinimą, šildymą bei oro kondicionavimą į vieną sistemą, valdomą programuojamu termostatu.Taip optimaliai išnaudojamas kupolo šešėlis, natūralios oro srovės ir net naktį atvėstančios akmens masės grindys.

Šis naujas Jungtinių Arabų Emyratų projektas vėl stebina prabanga ir inovacijomis. Architektas J. Nouvelis sukūrė tikrą šviesos ir meno šventovę ant vandens. Čia į darnią visumą susijungia moderni estetika ir subtiliai įterpti istoriniai elementai. „Muziejų miestą“ dengia šventykloms būdingas kupolas su modernia arabeskos interpretacija, o menas nepaklūsta laiko tiesei. Padedama architektūros gamta čia kuria dialogą su pasaulio kultūriniu palikimu – lankytojai turi galimybę mėgautis tiek meno kūriniais, tiek kiekvieną akimirksnį kintančiu saulės ir kupolo santykiu bei jūros, pastatų ir horizonto vaizdu.

/img/banners/VELUX_FRW_Enduser_Ad_half_web_baner_340x600_LT.JPG
Būk pirmas!