„New Kaunas“: kilnaus polėkio ateities miestas – ne tik ateities kartoms

2018 m. vasario 27 d.

Vytautė Kazanavičiūtė

Kaip tapti drąsia bendruomene, siekiančia geresnio rytojaus? Lietuvos architektūros studija „Baltic Architects Group“ sukūrė ateities miesto viziją, kuria užsibrėžė siekti taurių ir kilnių tikslų – spręsti ne tik lokalias bei elementarias problemas, bet ir gerinti bendrą šalies padėtį. Projektas „New Kaunas“ (liet. „Naujasis Kaunas“) gimė per maždaug devynis mėnesius, su šios koncepcijos realizavimu dirbo visa „Baltic Architects Group“ komanda – dešimt žmonių. Idėjos autorius – architektas Marijus Surdokas, o miesto architektūros dizainą kūrė Andrejus Pleškov.

„Idėja kurti Lietuvos ateities miestą gimė stebint dabartinę architektūros raidą Lietuvoje ir pasaulyje. Pastaraisiais metais teko aplankyti labai daug pasaulinių parodų. Matome, kad pasaulis drąsiai kuria ateities vizijas, kurių pagrindu priima šios dienos planavimo sprendimus. Lietuvoje stebime atvirkščią procesą – labai stipriai prisirišama prie praeities ir prie sprendimų, kurie buvo priimti visiškai negalvojant apie ateitį. Bendrųjų ir detaliųjų planų sprendimai priimami itin lokalūs ir neturint aiškios globalios vizijos. Todėl mums gimė mintis sukurti ateities miesto viziją, kuri paskatintų Lietuvos politikus pakelti akis nuo žemės ir pažiūrėti į priekį. Kviečiame visus Lietuvos architektus siūlyti naujus ir esamus miesto sprendimus savo iniciatyva“, – sako projekto autorius, architektas ir bendrovės įkūrėjas M. Surdokas ir teigia tikintis, kad architektai gali savo vizijomis prikelti mirštančius Lietuvos miestus, nulemti didžiųjų miestų drąsesnę plėtrą ir paveikti naujų miestų atsiradimą: „Turi susikurti bendra Lietuvos ateities vizija, kuri paskatintų kitas šalis domėtis mūsų valstybe ir imti pavyzdį iš mūsų. Tačiau ši vizija nėra skirta tik Lietuvai, tai dalis viso pasaulio bendros ateities vizijos, kaip mes gyvensime po kelių dešimtmečių.“

Pasakodamas apie miesto idėjos gimimą, M. Surdokas teigia, kad įkvėpimas atsirado stebint labai greitai augantį žmonių skaičių pasaulyje (tai, kad Lietuvoje šiandien žmonių mažėja, tėra laikinas lokalus reiškinys, kuris labai greitai pasikeis). Daugėjant žmonių reikia kurti pasaulį puoselėjančius ateities miestų sprendimus, t. y. kad nauji miestai ne griautų ir ne naikintų gamtos, o ją papildytų. „Tikiu, kad ateityje statydami miestus turėsime taisykles, pavyzdžiui: jeigu statydami miestą nukertame medį – tame mieste turi išdygti du nauji medžiai; jeigu nukasame dirvožemio, turime jį panaudoti mieste kaip pagrindą augalams; jeigu toje vietoje gyvena kokia nors gyvūnų populiacija – miestas turi sudaryti sąlygas tiems gyvūnams ir toliau gyventi toje vietoje šalia žmonių ir pan. Po miesto statybų žmogus su gamta turi ne atstumti vienas kitą, o išmokti gyventi kartu. Tuomet tiek gamta, tiek žmogus gaus neįkainojamą vertę“, – vardija architektas.

Beje, nors „New Kaunas“ yra visiškai automatizuotas miestas, valdomas didžiojo miesto kompiuterio (pastatų rūsio aukšte įrengtas milžiniškas didysis miesto serveris), jo koncepcijoje gamta sudaro vieną svarbiausių aspektų. „Naujasis Kaunas“ yra miestas, kuris ne griauna, o priešingai – papildo gamtą.

Svarbus ir pats miesto modulio dydis. Kūrėjai siekė realizuoti tokio miesto viziją, kur žmogus nesunkiai gali pasiekti savo darbo, miego ir poilsio erdves. Visos erdvės yra dinamiškos ir visų pirma orientuotos į žmogų. Gyventojas mieste turi jausti laisvai tiek fiziškai, tiek emociškai. Gyvenant tokiame mieste žmogui turi būti užtikrinamas nesudėtingas vidinis susisiekimas ir lengvai prieinamas susisiekimas su kitais miestais-moduliais ir pasauliu. Tokiame mieste turėtume gyventi jau dabar.

Vis dėlto, nors idėja inovatyvi ir polėkis taurus, architektai pripažįsta, kad „Naujojo Kauno“ pastatymo laiko klausimas yra sudėtingas. „Į šį klausimą aš norėčiau atsakyti taip pat klausimu: kiek laiko prireikė, kad Vilniaus Konstitucijos prospektas taptų toks, kaip yra? Jeigu atsuktume laiką iki to momento, kai šalia Neries stovėjo tik vienas aukštybinis pastatas „Lietuvos“ viešbutis ir Lietuvos žmonėms parodytume dabartinę Vilniaus nuotrauką, ar žmonės patikėtų, kad tai įmanoma? Kiek laiko tada būtume davę Vilniaus plėtrai iki to momento, kaip turime dabar? Turbūt dauguma žmonių būtų atsakę, kad tai neįmanoma, tai nereali vizija ir Vilnius niekada taip neatrodys. Bet dabar matoma, kad aukštybinis centras iškilo per gana trumpą laiką. Problema ta, kad mes iš anksto nepatikėjome, jog tai realiai įvyks, ir šios miesto vietos neparuošėme skandžiai plėtrai, kuri užtikrintų patogų susisiekimą, daugiafunkciškumą ir kitus svarbius momentus. Dėl to, kad iš anksto nepatikėjome, dabar turime iškilusius pastatus ir kartu su jais – milžiniškas miesto problemas“, – sako M. Surdokas.

/img/banners/VELUX_FRW_Enduser_Ad_half_web_baner_340x600_LT.JPG
Būk pirmas!