Betono paviršiaus kokybė: realybė ir siekiamybė

2015 m. kovo 18 d.

Admin Structum.

admin@estructum.lt

Įrengiant kokybiškus, dekoratyvius ir architektūriškai išvaizdžius monolitinių betoninių konstrukcijų paviršius Lietuvoje dažniausiai susiduriama su tokiomis problemomis: netinkamai parinkta įprasto betono mišinio sudėtis, klaidos projektuojant betono monolitinę konstrukciją, prasta klojinių skydų paviršiaus kokybė, nenuvalyti klojinių skydai ir netinkamai surinkta klojinių sistema, klojinių skydų paviršiui sutepti naudojami netinkami tepalai ir nesilaikoma gamintojo reikalavimų, netinkamas betono mišinio klojimas į betonuojamas konstrukcijas, mišinių tankinimui konstrukcijose keliamų reikalavimų nesilaikymas, netinkamos sąlygos betono kietėjimo metu ir priežiūra, žmogiškasis faktorius. Ši problema gana aktuali, nes vis daugiau įvairių kompanijų Lietuvos rinkai pateikia naujų remonto mišinių minėtiems betono paviršiaus defektams šalinti. 

Tačiau, kalbant apie betono monolitinių konstrukcijų paviršiaus kokybę, daugiausia susiduriama su paviršinėmis oro poromis (kavernomis), betono paviršiaus korėjimu, cemento tešlos išplovimu paviršiuje, paviršiaus nelygumais, betono spalvos intensyvumu ir netolygumu bei kitais defektais.

Pirmiausia, atsižvelgiant į paviršines oro poras, reikėtų apibrėžti betono paviršiaus kokybės sąvoką. Šiuo požiūriu betono paviršiaus kokybė suprantama kaip monolitinės betono konstrukcijos ar betono gaminio paviršiuje susiformavusių didžiausio skersmens paviršinių oro porų (kavernų), kurios matomos akimi iš tam tikro atstumo, kiekis pasirinktame konstrukcijos plote. Cemento tešla prie klojinio paviršiaus dažniausiai išplaunama dėl vandens atsiskyrimo iš betono mišinio klojant.

Prevencinės priemonės, padedančios išvengti minėtų defektų atsiradimo, yra betono mišinio klojimo į konstrukcijas aukščio mažinimas, mišinio rišlumo arba kohezijos mažinimas, įtraukto oro kiekio mišinyje mažinimas, klojinių skydų paviršiaus padengimas tinkamu klojinių tepalo sluoksniu, tankiau išdėstant giluminių vibratorių tankinimo zonas mišinyje, panaudojant aukštos kokybės klojinių skydus, mišinio tankinimas arčiau klojinių skydų paviršiaus, plastifikuojamųjų įmaišų mišiniuose panaudojimas betonuojant tankiai armuotas konstrukcijas, tinkamos užpildų granuliometrinės sudėties parinkimas ir kita. 

Gerinant apdailinio betono paviršius gali būti naudojami Vokietijos kompanijos „MC Bauchemie“ profesionalų pagaminti paviršiaus glaistai „MC-Powertop“, skirti būtent paviršiaus apdailai“, – teigia šios kompanijos techninis pardavimo vadybininkas Aurimas Bagdanavičius. Pasak jo, šie glaistai unikalūs tuo, kad, be puikių fizikinių ir mechaninių ypatybių, „Powertop“ glaistai tiekiami net dešimties sukietėjusio betono atspalvių, o panaudojus aukštų ekonominių rodiklių komponentą „MC Repacryl“ galima išgauti iki 24 betono atspalvių. Taip pat stabdant karbonizacijos procesus betono paviršiuje patartina naudoti „MC Bauchemie“ akrilines „Nafufill BS“ ar poliuretanines „Emcephob NanoPerm“ apsaugines dangas.

Aukštesnė betono paviršiaus kokybė pasiekiama naudojant susitankinančius betono mišinius, kurių nereikia papildomai tankinti. Tokių monolitinių konstrukcijų betono paviršiaus spalva vienodesnė, smarkiai sumažėja oro porų kiekis betono paviršiuje. Esant dideliam mišinio sklidumui ir mažai plastinei klampai, į tokius betono mišinius įtrauktas oras lengviau pasišalina jį klojant ir tankinant. Tam įtakos turi ir mišinio rišlumas, nes susitankinantys betono mišiniai pagal technologines ypatybes yra arti segregacijos. Tačiau Lietuvoje įrengiant betono monolitines konstrukcijas dažniausiai naudojamas įprastas, o ne susitankinantis betono mišinys.

Neabejotinai betono paviršiaus kokybei didelę įtaką turi ir naudojamų klojinių skydų paviršiaus kokybė. Negali būti pažeistas viršutinis impregnuotos faneros skydų sluoksnis, briaunos, nuskelti kampai ir kita.

Įprasti klojinių skydai sustabdo (uždaro) klojinio paviršiumi sklindantį orą ir perteklinį vandenį klojant ir tankinant mišinį, todėl konstrukcijos paviršiuje formuojasi paviršinės oro poros. Šią problemą gali padėti išspęsti drenuojamieji klojinių skydai, leidžiantys klojinio paviršiumi laisvai sklisti orui ir vandeniui. Ant klojinio skydo paviršiaus nuo centro į šonus klijuojamas įdėklas, paliekant 5 mm tarpus, kad galėtų laisvai pasišalinti oras ir perteklinis vanduo. Tokiuose betono paviršiuose yra mažiau oro porų, tačiau naudojant įdėklus padidėja išlaidos.

Betono paviršiaus kokybei didelę reikšmę turi ir tinkamas klojinių tepalo naudojimas. Tam ypač tinka ir kokybiški „MC Bauchemie“ serijos „Ortolan“ tepalai, užtikrinantys, kad būtų tolygiai padengiama, o rodikliai ekonomiški. Labai svarbu nuvalyti perteklinį klojinių tepalo kiekį skydo paviršiuje. Priešingu atveju perteklinis tepalo kiekis neleis orui ir vandeniui laisvai sklisti skydo paviršiumi ir pasišalinti klojant ir tankinant mišinį. Kai išgaruoja tirpikliai ar vanduo (atsižvelgiant į oro temperatūrą, santykinę drėgmę ir vėjo greitį), klojinio paviršiuje susiformuoja plona tepalo (iki 4 mikronų storio) plėvelė. 

Remiantis atliktais moksliniais tyrimais, aukštesnė betono paviršiaus kokybė pasiekiama naudojant klojinių tepalus, pagamintus augalinės alyvos, o ne mineralinės alyvos tirpiklių ir rūgščių pagrindu. Tepalo rūšis turi įtakos ir sukibimo energijai, kuri lemia kokybišką gaminių formavimą. Aukštesnis atitinkamo tepalo drėkinamumo laipsnis ir paviršiniai įtempiai didina sukibimo energiją. Nuo adhezijos ir paviršinių įtempių dydžio priklauso oro pasišalinimas iš betono mišinio arba klojinio paviršiaus sąlyčio zonos.

Tačiau, kaip teigia KTU Statybos ir architektūros fakulteto Statybinių medžiagų katedros vedėjas prof. dr. Vitoldas Vaitkevičius ir techninės priežiūros inžinierius bei betono technologas KTU docentas dr. Eugenijus Janavičius, apdailinio betono paviršiaus kokybė daugeliu atveju taip pat priklauso nuo nuoseklaus betonavimo ir betono priežiūros. Fakulteto mokslininkai šioje srityje yra atlikę nemažai tyrimų, tad prof. dr. V. Vaitkevičius pabrėžia, kad gaminant šiuolaikinį apdailinį betoną inovatyviąsias technologijas tikrai galima taikyti.

Dažniausiai užsakovo keliami reikalavimai betono paviršiaus kokybei yra leidžiamas didžiausias paviršinės oro poros matmuo, neleidžiamas oro porų susitelkimas vienoje vietoje, tai yra 1 m2 plote maksimalus oro porų kiekis neturi viršyti tam tikro skaičiaus, spalvos tolygumas, tai yra paviršiaus spalva, turi atitikti tam tikrą pavyzdį ar natūrinį bandinį, spalvos tolydumas, tai yra, vertinant bendrą vaizdą iš pasirinkto atstumo, paviršius turi būti tolygaus atspalvio, be aiškiai matomų spalvinių dėmių. 

Lietuvoje betono paviršiaus kokybė dažniausiai vertinama pagal 1983 m. parengto GOST standarto reikalavimus. Išskiriamos betono konstrukcijos paviršiaus kategorijos nuo A1 iki A7. Tačiau betono paviršiaus kokybės vertinimas tiek pagal CIB Nr. 24 (International Council for Building Research, 1973) dokumentą, tiek pagal GOST standartą paremtas subjektyvia vertintojo nuomone. Mokslininkai mano, kad Lietuvoje turėtų būti parengtos rekomendacijos ar metodikos, kuriomis remiantis būtų galima ne tik įvertinti betono paviršiaus kokybę, bet ir klasifikuoti betoną pagal jo paviršiaus kokybę į atskiras klases. Kad monolitinių betono konstrukcijų paviršiai būtų kokybiški ir architektūriškai išvaizdūs, būtini kryptingi modifikuotų betono mišinio sudėčių kūrimo, jų reologinių ir technologinių ypatybių, betono mišinių klojimo ir tankinimo konstrukcijose parametrų, klojinių skydų paviršių paruošimo ir jų įrengimo technologijos tyrimai.

 

Temos:

https://structum.lt/wp-content/uploads/2019/03/download-2.png

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!