Biofilinis dizainas – būtinybė prisijaukinanti gamtą

2019 m. lapkričio 26 d.

Žmonės turi įgimtą sąlyčio su gamta poreikį, būtiną jų fizinei ir psichinei gerovei užtikrinti. Tad nenuostabu, kad modernioje visuomenėje žmogaus prigimtinis noras turėti ryšį su gamta tapo populiarėjančio biofilinio dizaino (angl. biophilic design) pagrindu, kurio tikslas – šiuolaikiškoje aplinkoje žmonėms sukurti buveinę, tenkinančią jiems svarbaus kontakto su gamta poreikį. Kadangi šiandienos „natūrali buveinė“ daugiausia yra užstatyta aplinka, kurioje žmonės praleidžia 90% savo laiko, biofiliniu dizainu siekiama patenkinti įgimtą poreikį susieti gamtą šiuolaikiniuose pastatuose ir miestuose.

Gamtos poreikis – prigimtinis

Biologinis sąlyčio su gamta poreikis – žmogaus prigimtis, kadangi kaip rūšis, žmogus iš pradžių vystėsi natūraliame, o ne dirbtiniame pasaulyje. Todėl, pagrindinis biofilinio projektavimo tikslas ir yra suformuoti gerą buveinę žmonėms kaip biologiniams organizmams, gyvenantiems šiuolaikinėse struktūrose ir bendruomenėse. Tačiau šios misijos įgyvendinimas priklauso nuo tam tikrų sąlygų įvykdymo. Pirmiausia, kadangi biofilija iš esmės susijusi su besivystančiomis žmogaus tendencijomis, biofilinis dizainas yra sutelktas į tuos gamtos aspektus, kurie per evoliucijos laiką prisidėjo prie mūsų gerovės.

Paprasčiau tariant, biofilinis dizainas sutelktas į tuos gamtos pasaulio aspektus, kurie darė įtaką žmonių sveikatai ir produktyvumui. Taigi dykumos, giliavandenės buveinės ar mikroorganizmai bei išnykusios rūšys ar kiti neaiškūs gamtos aspektai iš esmės nėra svarbūs kaip biofilinio projektavimo aspektai.

Kitas skiriamasis biofilinio dizaino bruožas – jo fokusavimas į bendrą aplinką. Kadangi visi organizmai egzistuoja vieningoje bei giminingoje aplinkoje. Priešingai, buveinės, sudarytos iš atsietų ir nesusijusių elementų, teikia mažai naudos jos sudedamosioms dalims ir netgi gali pakenkti atskiriems nariams.

Analizuojant bendrai, biofilinio projektavimo efektyvumas priklauso nuo intervencijų, kurios yra sujungtos, viena kitą papildančios ir integruotos į bendrą aplinką, o ne izoliuotos ar trumpalaikės. Biofilinio dizaino nauda priklauso nuo užmegzto kontakto su gamta. Atsitiktiniai, išskirtiniai elementai įtakos nedaro (arba daro mažai). Būtent šios skiriamosios savybės sukuria veiksmingo biofilinio projektavimo principų rinkinį:

  • Biofilinis dizainas pabrėžia žmogaus prisitaikymą prie gamtos pasaulio, kuris evoliucijos metu įrodė, kad padeda gerinti žmonių sveikatą ir gerovę;
  • Biofilinis dizainas priklauso nuo pakartotinio ar nuolatinio ryšio su gamta;
  • Biofilinis dizainas yra susijęs su visuma, o ne pavieniais elementais;
  • Biofilinis dizainas skatina emocinį prisirišimą prie aplinkos ir vietų, patenkindamas įgimtą polinkį „draugauti“ su gamta ir sukeldamas emocinį prisirišimą prie tam tikrų erdvių. Šie emociniai prisirišimai motyvuoja žmonių našumą ir produktyvumą, skatina susitapatinti su natūraliais ciklais;
  • Biofilinis dizainas skatina teigiamą sąveiką ir ryšius tarp žmonių bei natūralios aplinkos. Žmonės yra sociali rūšis, kurios saugumas ir produktyvumas priklauso nuo teigiamos sąveikos erdviniame kontekste.

Šiandienos praktika

Deja, šiuolaikinė visuomenė nepakankamai palaiko žmogaus poreikį prisijungti prie gamtos, dažnai traktuodama gamtą kaip žaliavą, kurią reikia transformuoti pasitelkiant technologijas. Šis atsiskyrimas nuo gamtos vis dar intensyvia atsispindi žemės ūkio, gamybos, švietimo, sveikatos priežiūros, miestų plėtros ir architektūros sferose.

Daugelyje, prieš dešimtmetį ir anksčiau, sukurtų objektų trūksta natūralios šviesos, natūralios ventiliacijos, natūralių medžiagų, augmenijos ir t.t. Tik prieš keletą metų visuomenė pradėjo suprasti, kad šios ekologiškai skurdžios buveinės skatina nuovargį, provokuoja ligas.

Tuo tarpu tyrimai, susiję su sveikatos gerinimu, jau parodė, kad biofilinis dizainas gali sumažinti stresą, sustiprinti gijimą ir pagerinti ligoninių veiklą. Tad vis intensyviau siekiama atskleisti, kaip pagerinti ryšį su gamta. Kadangi toks dizainas ne tik ligoninėse, bet ir darbo vietose užtikrina geresnę asmens savijautą.

Biofilinės koncepcijos miestai

Biofilinis dizainas gali būti adaptuojamas ne tik atskiriems objektams, bet ir miestams, kuriuose siekiama gerinti gyvenimo kokybę. Šio dizaino principu (būdingu senesnėms mažesnių miestų bendruomenėms) išryškėja platus natūralių medžiagų panaudojimas ir organinė integracija į kraštovaizdį. Biofilinės koncepcijos šalininkai netgi linkę teigti, kad ankstesniais laikais, kuomet ryšys su gamta buvo prioritetas ir vertybė, žmonės gyveno sveikiau, patirdami mažiau streso.

Koncepcijos pamatas – sąmoningumas

Anot šios koncepcijos šalininkų, svarbiausia suprasti, kad biofilinis projektavimas yra labiau susijęs su visuomenės ryšio su gamta atkūrimu, o ne su naujos metodikos, skirtos projektuojamos aplinkos projektavimui, priėmimu. Todėl norint visapusiškai prisijaukinti šį procesą iš esmės riekia pradėti keisti žmogaus sąmonę, kuri taptų itin sąmoninga žemės rūpinimosi ir gamtos etikos aspektais.

Visgi šiuolaikinis pasaulis pernelyg dažnai pamiršta, kad fizinė, psichinė ir net dvasinė sveikata bei gerovė tiesiogiai priklauso nuo santykio su gamta. Todėl, galima numanyti, kad „grįžimas prie ištakų“ bus ilgas, tačiau  neišvengiamas.

https://structum.lt/wp-content/uploads/2019/10/Silumos-namai_baneris2.png

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!