„Blockchain“? Ar statybos industrijoje yra vietos šiai technologijai

2019 m. kovo 27 d.

Agnė Vilkišienė.

Kol buvęs Estijos premjeras Taavi Rõivas džiaugėsi, kad „Blockchain“ gali padėti sumažinti biurokratijos lygį valstybėje, Pasaulio prekybos organizacijos analizė atskleidė, kad kliūčių šalinimas tarptautinės logistikos tinkle gali padidinti pasaulio bendrąjį vidaus produktą 5 %, Lietuvoje verslas šios naujovės diegti neskuba.

Technologija „Blockchain“ yra decentralizuota vieša transakcijų sistema, suteikianti galimybę visus atliekamus sandorius išsaugoti tinkle nedalyvaujant tarpininkams. Tai reiškia, kad nėra jokios institucijos, kuri saugotų sudarytų sandorių įrašus. Nauji sandoriai skaitmeninių įrašų pavidalu yra išsaugomi informaciniuose blokuose, kiekvienas kurių chronologine tvarka jungiasi prie kito informacinio bloko, taip sudarydamas blokų grandinę. Naudojant technologiją „Blockchain“, užtikrinama, kad sistemoje esanti informacija nebus pakeista ar suklastota, nes visą informaciją mato ir ją kontroliuoja visi sistemos dalyviai.

Pirmiausia technologija „Blockchain“ buvo panaudota bitkoinams, ją galima pritaikyti iš esmės visose srityse, kuriose vyksta transakcijos ir dalijamasi sandorių įrašais.

 

VIRTUALIOS VALIUTOS META ŠEŠĖLĮ

Virtualios valiutos, tokios kaip „Bitcoin“ ar „Ethereum“, – nereglamentuoti skaitmeniniai pinigai, kuriuos galima naudoti kaip atsiskaitymo priemonę. Tačiau šiuos pinigus į apyvartą išleidžia ne Centrinis bankas, o programišių būrelis. Todėl jokių mokesčių, kaip, beje, ir garantijų, nei jomis disponuojant, nei prekiaujant, niekas neteikia.

Virtualios valiutos galima nusipirkti tiesiogiai iš kito jos turinčio asmens arba įsigyti virtualios valiutos keitykloje. Dažniausiai šių keityklų veikla yra nereguliuojama. Anksčiau buvo keletas atvejų, kai tokių keityklų veikla sutriko arba nutrūko. Keityklai praradus pinigus arba sutrikus jos veiklai, nėra jokių konkrečių teisinės apsaugos priemonių, kurios garantuotų nuostolių, patirtų praradus keitykloje laikytas lėšas, padengimą. Todėl pinigai yra tiesiog prarandami.

Kita vertus, tam tikros virtualios valiutos populiarumui sumažėjus, jos vertė gali labai greitai ir visam laikui nukristi. Šiuo atveju kalbame ne apie savaites, dienas ar valandas, bet sekundes. Praėjusių metų birželį antros pagal populiarumą pasaulyje kriptovaliutos „Ethereum“ vertė per mažiau nei sekundę krito nuo 319 iki 0,10 JAV dolerio.

Nepaisant visų pavojų, praėjusių metų pabaigoje vykusioje „Blockchain“ konferencijoje „The Pillar Unconference 2018“ pranešimą apie technologijos daromą įtaką valstybiniam sektoriui skaitęs buvęs Estijos ministras pirmininkas T. Rõivas teigė, kad vyriausybės iki galo nesupranta technologijų. „Jos mano, kad „Blockchain“ yra tapatu kriptovaliutoms ir kad čia yra kažkas negero. Tokį požiūrį neretai turi valstybinės institucijos, taip pat Centrinis bankas. Jei aš norėčiau užsiimti „pinigų plovimu“, tikrai nesirinkčiau kriptovaliutų. Naudočiau grynuosius pinigus, greičiausiai JAV dolerius“, – juokavo T. Rõivas.

Jis pabrėžė kad dabartinė bankinė sistema yra neefektyvi. „SEPA mokėjimai neefektyvūs, tikrai yra galimybių padaryti finansines transakcijas pigesnes ir greitesnes. Ar tai nutiks su kriptovaliutomis, ar kuo kitu, negalime žinoti, bet esu įsitikinęs, kad sistemai laikas keistis. Įsivaizduokite, kas būtų, jei negalėtumėte išsiųsti elektroninio laiško savaitgaliais. Tikriausiai tai atrodytų absurdiška? Vis dėlto tokia situacija šiuo metu yra su dauguma bankinių paslaugų“, – sakė T. Rõivas.

 

ŽMOGUS TURI IŠLIKTI TECHNOLOGIJŲ CENTRE

Pasak buvusio Estijos ministro pirmininko, kompiuterio neįmanoma papirkti, jis daro mažiau klaidų ir gali išlikti objektyvus. Viena pagrindinių „Blockchain“ užduočių yra padėti žmonėms suprasti technologijų potencialą. „Reikėtų užduoti klausimą – ne kada tai nutiks, bet ar mes būsime pasirengę ir sugebėsime pasinaudoti visomis galimybėmis? – sakė pranešėjas ir pridūrė, kad technologija „Blockchain“ galėtų visuomenei padėti sumažinti biurokratijos lygį ir prisidėti prie decentralizuotos informacijos apsaugos.

Pavyzdžiui, komisinis atlygis už tarpininkavimo paslaugas logistikos sektoriuje įprastai sudaro nuo 10 iki net 45 % visos užsakymo sumos, tačiau užsakovas neturi galimybės susipažinti su šios sumos formavimu ir jį kontroliuoti. Išlaidos informacijai surinkti yra itin didelės, nes rinka yra fragmentuota, nėra plačiai prieinamo standartizuoto mokėjimo algoritmo ir sandorių dokumentų srautai per dideli. Tai daro rinką mažiau konkurencingą ir valdomą paslaugų teikėjų, kas, savo ruožtu, verčia paslaugų gavėjus ieškoti informacijos iš skirtingų šaltinių ir lyginti skirtingų teikėjų siūlomas kainas. Jei nėra bendro informacinio lauko, tai svarbi informacija lieka nežinoma. Tai mažina teikiamų paslaugų efektyvumą ir didina jų kainą. Šiame kontekste išryškėja pagrindinis technologijos „Blockchain“ įdiegimo pranašumas – ši technologija užtikrina sinchronizuotą visų projekto vykdymo grandinėje vykstančių veiksmų auditą realiuoju laiku.

Praėjusiais metais Pietų Korėjoje vykusiame aukščiausio lygio susitikime „Blockchain Seoul Summit 2018“ Lietuvos Ekonomikos ministras Vilius Šapoka dalinosi Lietuvos patirtimi finansų inovacijų srityje kartu su kitomis šešiomis „Blockchain“ pasaulio lyderėmis. Vilius Šapoka skaitė pranešimus apie palankią Lietuvos aplinką vystyti „Blockchain“ ir „Fintech“ projektus. Taip pat dalyvavo diskusijose apie šių technologijų proveržį finansinių paslaugų, taip pat viešame ir privačiame sektoriuose. Neliko pamirštas ir statybų sektorius. Juk TOP statybos įmonių penkiasdešimtuko sumokėta mokesčių suma į biudžetą per praėjusius metus siekia beveik 93,8 mln. eurų.

Jeigu šie argumentai mus įtikino, technologija „Blockchain“ turi milžinišką potencialą pačiose įvairiausiose srityse. Tad kodėl ji taip vangiai skinasi kelią į statybos sektorių?

 

SIŪLO BUTUS PIRKTI UŽ VIRTUALIAS VALIUTAS

Nekilnojamojo turto portalo „Bitcoin Real Estate“, kuriame parduodamas nekilnojamasis turtas už kriptovaliutas, atstovų teigimu, dar praėjusių metų sausį skelbimų skaičius pasiekė 400. Niujorko statybų kompanija „Magnum Real Estate Group“ prieš daugiau nei metus CNBC sakė, kad planuoja priimti atsiskaitymus už butus bitkoinais. Projekte, kuris įgyvendinamas Manhatane, butai kainuoja nuo 700 tūkst. iki 1,5 mln. JAV dolerių. Bendrovės prezidentas Benas Shaoulas tuomet sakė, kad bitkoinus laikytų investicija. Beje, pirmas nekilnojamojo turto pardavimas bitkoinais įvyko jau prieš penketą metų. 2014-aisiais Kalifornijoje buvo parduodamas namas už 2 739 bitkoinus. Pagal tuometį kursą naujasis savininkas už turtą sumokėjo 1,4 mln. JAV dolerių.

Šiemet pasiūlymų pirkti arba parduoti butą ar namą už kriptovaliutas Lietuvoje taip pat netrūko. Praėjusių metų vasarį Lietuvoje taip pat ne vienas vystytojas ragino bitkoinus paversti savo nekilnojamuoju turtu. Kriptovaliutų pionieriai buvo viliojami įsigyti žemės sklypus Vilniuje. Deja, teisininkai iki šiol nevienareikšmiškai vertina tokius rinkodaros triukus. Pasak jų, Lietuvos teisės aktai apibrėžia, kad piniginės prievolės (t. y. turto kaina) gali būti apmokamos banknotais (monetomis), čekiais, vekseliais, mokamaisiais pavedimais, naudojant mokamąsias korteles ar kitomis teisėtomis mokėjimo priemonėmis. Taigi, akivaizdu, kad teisės aktai nenumato atsiskaitymo netradicinėmis valiutomis, nes į pinigų apibrėžimą patenka tik Lietuvos Respublikos arba kitų valstybių išleidžiami banknotai arba monetos. Iki kol bus pakeistas reglamentavimas, kriptovaliutų ateitis miglota ir ne tik statybos sektoriuje. Nors valstybinis sektorius juda taip greitai kaip šimtametis vėžlys lenktyniaudamas su begemotu, privatus verslas jau ėmėsi pirmųjų veiksmų konkrečios praktikos suformavimui. Audito bendrovės samdo „Blockchain“ specialistus, bandydami sukurti vieningą „Blockchain“ technologijas naudojančių įmonių patikrinimų sistemą. Nors pripažįsta, kad teisės aktų peržiūros reikia ir technologijai „Blockchain“.

https://structum.lt/wp-content/uploads/2019/06/silver-sky-baneris.gif

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!